"Lietuviškos spaudos neskaitau aš ir kiti iš mano generation... negalime tikėti ta spauda.'

     Nors laiškas asmeniškas, jį spausdiname dėl visų bendro gėrio, kuris paaiškės beskaitant ir bus nurodytas laiško gale. Laiškas gramatiškai gerokai pataisytas, bet stengtasi palikti autoriaus stilių bei dvasią. Red.

Dear Mrs. Gailiunas,

     Jūsų adresą gavau iš mano draugo, kuris gyvena kur netoli Jūsų miesto. Aš negaliu diskutuoti Jūsų article “L. L.” žurnale del 2 priežasčių: 1) turiu sunkumų su rašymu lietuviškai,

     2) nenoriu embarrass mano tėvus prieš kitus dypukus ir turėti trouble namuose.

     Skaitytį ir suprasti lietuviškai neturiu sunkumų. Lietuviškos spaudos neskaitau aš ir kiti lietuviai iš mano generation. Priežastis yra, kad mes negalime tikėti ta spauda. Visi articles yra vienos pusės. Ten tik tas teisinga, kas tarnauja lietuviams. Tik vieni lietuviai yra geri, o visi kiti Amerikoje yra arba blogi arba durni.

     Jūsų article ir diskusijas perskaičiau iš priežasties, kad mano tėvai su jų draugais jį kritikavo su dideliu piktumu. Tas rodė, kad tas article turėjo būti geras. Ir aš buvau teisingas. Ką Jūs parašėte yra 100% true.

     Į mano mintį įėjo tik vienas pasakymas: “Gerai, kad mūsų jaunimas neskaito lietuviškos spaudos. Jis matytų, kokia didelė bedugnė tarp to, ką mes sakome ir ką darome” (Aš kvotinau iš atminties).

     Tokios tiesos dar niekas nedrįso parašyti. Bet ir neskaitę, mes matome tą dvigubą veidą pas lietuvius. Aš Jums duosiu some examples:

     1. Kad aš baigiau school ir nuėjau į college, kad aš negeriu ir nerūkau ir nepavirtau į hippy, mano tėvai turėtų dėkoti prez. John F. Kennedy ir sen. Robert Kennedy dieną ir naktį. Kai Kennedy buvo president, aš buvau tik pradėjęs būti teenager. Aš nemanau, kad aš kada mylėsiu kokį vyrą daugiau, kaip late pres. J. F. K. O mano tėvai neleido, kol jis gyveno, pakabinti prez. J. F. K. paveikslo ant sienos because, jie aiškino, “demokratai pardavė Lietuvą Maskvai”.

     Bet mano tėvas ir almost visi jo draugai dypukai yra tokie fanatiški respublikonai, kad nė vieno žodžio negalima pasakyti prieš tą partiją. Jie rinktų už prezidentą kiekvieną respublikonų kandidatą, jeigu net žinotų, kad jis padalins Lietuvą į dvi šalis ir vieną atiduos Maskvai, o kitą dėl red China.

     2.    Mūsų visų tėvai reikalauja, kad mes mylėtume jų Lietuvą už viską daugiau. Bet kai jie kalba apie mūsų Ameriką, mes negirdime nė vieno gero žodžio. Jie turi tik vieną pasakymą: “durnių kraštas”.

     3.    Jie nori mus padaryti tikinčiais (įtikinti — N. G.), kad visi lietuviai yra geros širdies ir didelio teisingumo žmonės, besides labai dievoti. Bet kai aš girdžiu, kaip dypukai keikia negrus, negaliu daugiau į tas pasakas tikėti. Jie sako, kad gelbėjo žydus. O kai pamini negrus, gauni jų atsakymą: “Jiems reikia Hitlerio”.

     4.    Mes girdime priminimą, kad turime čia ginti “mūsų lietuviškas teises į parapijas, bažnyčias ir maldas” (pamaldas — N. G.). O kad negrai jų teises gina to be full citizens in their OWN COUNTRY, tai mūsų tėvai dypukai negali pakęsti.

     5.    Jie mums duoda nurodymus, kad mes turime rodyti pagarbą tiems, kurie dirba dėl Lietuvos ir dėl lietuvių. Aš turiu viltį, kad Jūs sutiksite, kad late dr. Martin Luther King buvo didelis negrų vadas. Apie jį mano miesto dypukai turėjo tik vieną pasakymą: “Kad jį velnias nujotų į vidurį peklos”.

     6.    Dėl mano didelės meilės prez. J. F. K. aš norėjau eiti į Peace Corps. Mano tėvai buvo labai priešingi. Sakė: “lietuvis gali dirbti čia dėl lietuviškumo. Nereikia eiti tarnauti juodžiams į Afriką ar Aziją”. O kai amerikiečiai išeina į Peace Corps, mano tėvai juos vadina idealistais.

     7.    Visi DP nori, kad tik karas eitų Vietname. Jiems negaila, kiek mūsų Amerikos vyrų turi ten mirti. Bet mano tėvai iš didelių hawks staiga pavirto į doves because yra grėsmė, kad aš galiu gauti pašaukimą į service ir būti nusiųstas į Vietnam.

     8.    Jie mus kaltina, kad susirinkimuose nemylime paskaitų. Norime tik turėti good time. Mano tėvai turi daug draugų. Jie vizituoja mus ir mes einame pas juos. Kai buvome jaunesni, tėvai mus imdavo dėl susidraugavimo su lietuviukais. Dabar aš jau negalėčiau pakęsti tų kompanijų. Ten niekados negali girdėti any intelligent talk. Jie tik kalba, kaip buvo gerai gyventi Lietuvoje arba gossip apie kitus dypukus. Lietuvoje buvo tas hero, kas galėjo daugiausia išgerti konjako ar kokia ponia galėjo iškepti daugiausia tortų ant Velykų stalo.

     9.    Sunkiausia mano generation suprasti, kodėl mūsų visų tėvai turi tokį didelį džiaugsmą peikti mūsų Ameriką ir girti j ų Lietuvą. Jie dėl to turi tokį didelį piktumą ant Jūsų, because Jūs parašėte visą teisybę apie dypukus.

     10.    Mano generation lietuviai turi daug problemų, bet mes negalime jų spręsti lietuviškoje spaudoje. Mes tik sulauktume daugiau kaltinimų iš mūsų tėvų. Mes turime tik vieną pasirinkimą: stovėti nuo senesnių lietuvių DP tiek toli, kiek galima. Su senais Amerikos lietuviais lengviau kalbėti because jie myli Ameriką.

     Aš galėčiau duoti Jums twice as many examples. Kaip pradžioje sakiau, negailu diskutuoti in “L. L.” ir negaliu duoti mano adreso. Nenoriu pasakyti ir mano miesto vardo. Jeigu aš turėčiau iškentėti tokį didelį abuse nuo lietuvių už parašymą tikros tiesos, niekados mano gyvenime nebūčiau lietuvis. Ar Jūs ir ateityje rašysite į “L. L.”?

     Aš turiu tik vieną klausimą. Ar Jūs turite vaikų? Jei turite, ar Jūs leidžiate juos laisvai mylėti Ameriką?

Sincerely yours,

Amerikos lietuvis

     Ačiū už tokį įdomų ir ilgą laišką. Nors prašėte laišką ištaisyti, palikau sakinių konstrukciją nepaliestą. Ištaisiau tik gramatines rašybos klaidas. Daugiausia bėdos turite su dvibalsėmis ie ir ei. Būtinai išeina priešingai. Visai suprantama kodėl — anglų kalbos įtaka.

     Atsakysiu į Jūsų klausimą. Turiu du berniukus — 14 ir 11 metų amžiaus. Būčiau labai nelaiminga, jeigu jie nemylėtų Amerikos. Nemylėję savo gimto krašto, kaip jie galėtų suprasti mano meilę Lietuvai?

Nina Gailiūniene

Kaip reaguoja jauni, jei jų akivaizdoj kas nors nepagrįstai peikiama, pvz. gyvenamasis (ir dažnaijų gimtasis) kraštas? Ar tikrai visi lietuviai ir visa lietuvių spauda yra tokia vienašališka? Laukiame visų, jaunimo ir suaugusiųjų, pasisakant. Manome, kad iš šio laiško bei kitų pasisakymų galėsime geriau suprasti vieni kitus. Čia ir glūdi gėris, kurio siekiame. Ir tikrai norime, kad "Amerikos lietuvis" su savo generacijos draugais imtų skaityti lietuvių spaudą.

Red.