Amerikos Katalikų Psichologų Sąjungos nariai, susirinkę savo metiniame suvažiavime San Francisco, rugsėjo 2 pareiške savo susirūpinimą kai kuriais psichologiniais klausimais, liečiančiais Pauliaus VI enciklikos “Humanae vitae” turinį, ypač kiek tai liečia žmogaus asmens supratimą. Šį savo susirūpinimą jie išreiškė sekančiu pasisakymu:
“Kaip psichologai, turį reikalo su žmogiškomis problemomis, mes jaučiame savo atsakomybę pasisakyti žmogaus asmenį liečiančiais klausimais. Kaip katalikai psichologai, mes jaučiame pareigą padėti Bažnyčiai, žmonių mokytojai. Šių įpareigojimų šviesoj mums svarbu išnagrinėti Bažnyčios pasisakymus apie žmogų ir, kur tik įmanoma, jai pagelbėti pozityviomis sugestijomis. Pripažindami tokią savo atsakomybę, mes, Amerikos Katalikų Psichologų Sąjungos suvažiavimo dalyviai San Francisco, keliame sekančius klausimus, liečiančius neseniai paskelbtą “Humanae vitae” encikliką:
1. Kokia yra žmogaus prigimties teorija, kuria enciklika remiasi? Ar ši teorija pakankamai atspindi šių dienų psichologijos galvojimą ir tyrinėjimus?
2. Ar enciklikoj aptartoj žmogaus sąvokoj neslypi nepasitikėjimas jo jausminiu (afektyviniu) gyvenimu?
3. Ar enciklika tinkamai perduoda tradicinius judeo-krikščioniškus bei šių dienų psichologinius įsitikinimus apie žmogaus asmens psichosomatinę (kūno-sielos) vienybę?
4. Ar enciklika pateikia sau neprieštaraujančią žmogaus asmens pažiūrą ir ar ji kai kada nesiremia “galių” psichologija, kuri jau nebėra laikoma pakankama?
5. Ar enciklikoj pakankamai suvokiama vyro ir moters psichologija, o taip pat psichologinių tyrinėjimų reikšmė šioj srity?
6. Kokiais psichologiniais pagrindais remiasi teigimas, kad naudojantis kontraceptyvais (dirbtinėmis priemonėmis, nukreiptomis prieš naujos gyvybės prasidėjimą — Red.) moterys bus pažemintos?
7. Kur įrodymai, kad kontraceptyvinės priemonės negali būti žmonių atsakingai naudojamos?
8. Kur įrodymai, kad kontraceptyvų naudojimas savyje smukdytų moralę, ypač tarp jaunų žmonių?
9. Ar enciklika, pabrėždama biologinius pradus vedybiniame gyvenime, nerodo tendencijos iškreipti harmoningą žmogaus asmens supratimą?
10. Ar vedybinių (lytinių) aktų per stiprus užakcentavimas neiškreipia psichologinio supratimo apie meile pagrįstų žmogaus santykių pilną esmę vedybose?
11. Ar enciklikoj yra pastebimas supratimas komplikuotų psichologinių sąmoningų ir nesąmoningų veiksnių, kurie pasireiškia vedybinės patirties visumoj?
12. Ar enciklika liečia giliausią meilės prasmę žmonių santykiavime?
13. Ar enciklikos paruošimo ir paskelbimo istorija nesikerta su Bažnyčios mokymu, kad atsakingi žmonės patys turi subrandinti savo sąžinę?
14. Ar galima pastebėti enciklikoj supratimą įtakos, kurią padaro žmogui kultūriniai skirtumai?
15. Ar yra jautrumo dilemai, į kurią šis dokumentas pastato katalikus mokslininkus kaip tik dėl to, kad enciklika nėra pasisavinusi mokslinių davinių apie žmogų?
Pripažindami faktą, kad mūsų pareiga yra ne tik kelti klausimus, bet ir prisidėti prie geresnio jų išaiškinimo, Amerikos Katalikų Psichologų Sąjunga sudarė specialią komisiją, kuri šiuos klausimus nuodugniai studijuos ir paskelbs išvadas, kurios, kaip tikimės, padės Bažnyčiai žmogų pilniau suprasti”. V.B.