Spausdinti
      Daug yra laimingų šeimų, bet gal daugiau nelaimingų. Tai liudija ir gausios skyrybos. Kokios yra tų nepasisekusių moterysčių priežastys? Jų yra daug ir labai įvairių, bet ne paskutinėje vietoje stovi rimto pasiruošimo stoka. Du jaunuoliai, prieš vestuves draugaudami, dažniausiai ieško tik malonumų. Nedaug galvoja apie ateitį, nesistengia rimčiau ir giliau pažinti tą, su kuriuo reikės gyventi iki mirties.
 
      Pažinti savo busimąjį gyvenimo draugą reikia būtinai. Bet niekas nemėgins tvirtinti, kad tai yra lengva. Jau pažinti save patį yra ne juokai, sunku suprasti kitą tos pačios lyties asmenį, bet kai eina kalba apie skirtingą lytį, tai jos pažinimas yra tikrai sunkus. Vyras moteriai ir moteris vyrui visuomet pasiliks didesnė ar maženė mįslė. Ši mįslė niekad nebus pilnai atspėta.
 
      Kartais tenka sutikti kokį nors jaunuolį, kurs, padraugavęs su mergaite porą mėnesių, giriasi: “Aš jau geriau pažįstu ją, negu savo kišenę”. Tai yra nesąmonė. Grynas įsivaizdavimas. Gal būt, tu pažįsti mergaitėje tik tai, kas joje yra vyriška, bendra jums abiems. Mergaitė taip pat pirmiausia pažįsta savo draugą iš tos pusės, kurioje pastebi moteriškąsias ypatybes. Bet berniukas niekados pilnai nepažins to, kas yra grynai moteriška, o mergaitė niekados aiškiai nesupras tų savybių, kurios yra grynai vyriškos.
 
      Bet jei taip, tai atrodo, kad reikia nusiminti, nes priešvedybinis draugavimas yra visiškai be prasmės, vis tiek jis jokios naudos neatneš, kito niekados pilnai nepažinsi. Taip, pilnai jo nepažinsi. Bet jeigu jau suprasi, kad jo dar nepažįsti, jei matysi, kad jo prigimtyje, jo charakteryje yra tokių ypatybių, kurių nėra tavo prigimtyje, jeigu sutiksi su tuo faktu, kad jis tau ir po ilgesnio draugavimo vis dar pasilieka neatspėjama mįslė, jau yra daug. Pažinti, kad kito dar nepažįsti, jau yra pažinimas. Ir labai naudingas pažinimas. Tada žinosi, kad su juo reikia elgtis atsargiai. Tada suprasi, kad jam gali nepatikti tai, kas tau patinka. Suvoksi, kad jo kartais visai netraukia tie dalykai, kurie tave žavi. Tada išmoksi kitą suprasti, išmoksi pasiaukoti, turėti daugiau altruizmo, o nesekti tik savo egoistiškus palinkimus. Tai yra pirmas laimingo sugyvenimo reikalavimas.
 
Pagrindiniai būdo skirtumai
 
      Būtų klaidinga manyti, kad geriausia šeimoje sutiks tie asmenys, kurių charakteriai yra panašiausi. Priešingai, kaip iš dviejų skirtingų lyčių elementų gimsta nauja gyvybė, taip ir iš skirtingos prigimties ir skirtingo temperamento elementų gims gražus, harmoningas šeimos gyvenimas. Šeimoje vienas turi papildyti kitą, duoti kitam tai, ko jis neturi. Taip yra paties Kūrėjo išmintingai sutvarkyta.
 
      Naudinga yra žinoti, koki yra pagrindiniai vyro ir moters būdo skirtumai. Pirmiausia galima pasakyti, kad moters prigimties pagrindas yra sudėtingumas, komplikuotumas, o vyro — paprastumas. Berniukas dažniausiai yra ne tiek geras ir ne tiek blogas, kaip mergaitė. Taigi, mergaitė yra drauge ir geresnė ir blogesnė už berniuką. Tai beveik paradoksiškai skamba, bet yra tiesa. Mergaitė daugiau yra linkusi į kraštutinumus. Moters meilė yra stipresnė už vyro, bet kai meilė pranyksta, jos vietoj pradeda viešpatauti didžiausia neapykanta. Moteris gali arba visa širdimi mylėti arba visa širdimi neapkęsti.
 
      Šio pagrindinio vyro ir moters skirtumo priežastis, gal būt, yra ta, kad vyro temperamentas yra ne toks jautrus ir ne toks nervingas, kaip moters, nes jis mažiau ir ne taip periodiškai turi kentėti, kaip moteris. Vyras yra paprastesnis ir labiau išlaiko lygsvarą.
      Vyras iš prigimties jaučia norą būti autoritetas, su kuriuo kiti turi skaitytis. Jis yra drąsesnis už moterį, todėl atrodo ir atviresnis. Jis atvirai ir drąsiai reiškia savo mintis. Paprastai jo žodžius reikia suprasti pagal jų tiesioginę reikšmę. Su moteria yra visai kitaip. Ji, būdama silpnesnė, jaučia savo didesnį priklausomumą nuo kito. Neturi tiek drąsos, todėl atrodo ne tokia atvira. Stengiasi savo mintis labai atsargiai išreikšti, kartais dviprasmiškais žodžiais, kartais kalbėdama perkelta prasme. Vyrui dažnai reikia daug gudrumo ir patyrimo, kad galėtų suprasti, ką ji nori pasakyti, kad įstengtų išvynioti tai, kas yra gudriai suvyniota ir surazgyta.
 
      Sakėme, kad vyras nori būti autoritetas, nori pirmauti, būti nepriklausomas, nekontroliuojamas. Bet tai daugiau tinka vyro gyvenimui už šeimos ribų ir jo vidujiniam pasauliui. Šeimos gyvenime, namie, yra priešingai. Kaip jis nenori, kad žmona per daug kištųsi į jo veiklą darbo įstaigoj, į jo santykius su draugais, taip namie jis visiškai pasiveda žmonos valiai. Čia jis jaučiasi lyg silpnesnis, mažiau sumanesnis už ją, nuolat reikalingas jos pagalbos. Vienu žodžiu, jis tartum nesijaučia esąs savo bute, bet savo žmonos bute. Savo mintyse ir įsitikinimuose jis taip lengvai nepasiduoda žmonos įtakai. Žmona lengviau priima vyro socialines bei politines idėjas, vyro religiją, bet vyras retai kada priims žmonos religiją ir įsitikinimus.
 
      Kalbant apie šeimos ištikimybę, galima tiek pasakyti, kad vyras, būdamas žmonai neištikimas, gali ją dar mylėti. Moters širdyje drauge su ištikimybe paprastai žūsta ir meilė. Vyro neištikimybės veiksmas dažniausiai būna tik materiališkas, jis pilnai nepritaria tam, ką daro, jis tik tuo momentu pasiduoda savo jausmams. Ne retai prie to, nors ir nenorėdama, jį priveda pati žmona. Augindama vaikus ir jais rūpindamasi, ji kartais užmiršta vyrą ir jį atstumia nuo šeimos.
 
Meilė ir altruizmas
 
      Berniukas ir mergaitė draugaudami gali vienas kitą blogai suprasti. Mergaitė, atrodo, greičiau prisiriša prie berniuko, jam rodo savo palankumą, simpatizuoja, vienu žodžiu — greičiau įsimyli. Berniukas ilgiau pasilieka šaltas ir abejingas. Sakytum, kad jis neturi širdies. Kaip mergaitė visuomet yra lipšni ir švelni, taip jis dažnai atrodo grubus, nemandagus, neišauklėtas. Nežinant didelio skirtumo šioje srityje tarp berniuko ir mergaitės, galima dažnai suklysti. Berniukas, matydamas, kad mergaitė su juo yra tokia mandagi ir švelni, tuoj padaro išvadą, kad ji įsimylėjo jį “iki beprotiškumo”, kad be jo negalėtų gyventi. Bet dažnai tik jam taip atrodo, o tai mergaitei dėl jo nei šilta nei šalta. Ir priešingai, mergaitė, įsimylėjus berniuką, mato, kad jis su ja yra gana šaltas, kartais ne labai mandagus, labai santūrus žodžiuose, jokiais išoriniais ženklais neparodo, kad ją myli, padaro išvadą, kad jis jos nemyli, kad gal su ja draugauja tik taip sau, norėdamas praleisti laiką. Bet, gal būt, tas berniukas ją tikrai labai myli, tik jo prigimtis nėra tokia ekspansyvi, jis neparodo tuoj viską, ką jaučia širdy. Negalima iš to daryti išvadą, kad vieno ar kito meilė būtų didesnė ar mažesnė. Turime tik tiek pasakyti, kad mergaitė savo meilę labiau išoriniai parodo, o berniukas daugiau ją slepia savo širdyje. Berniukas, kaip ir visuose kituose dalykuose, taip ir čia daugiau dėmesio kreipia į pačią esmę, bet ne į mažmožius. Jam užtenka to, kad jis ją tikrai myli, todėl nesistengia per daug skaitytis su gestais ar žodžiais, kurie mergaitei kartais yra nesuprantami ir atrodo, kad priešingi meilei.
 
      Skirtingos lyties asmenys yra lyg du priešinga elektros srove prikrauti poliai, kurie vienas kitą traukia. Jeigu nebūtų priešingumo ir skirtumo, nebūtų nė tos traukos. Dėl to jie vienas prie kito linksta ir vienas kitu domisi, kad yra skirtingi ir vienas kito nepažįsta, pilnai nesupranta, kad vienas kitam yra mįslė. Juk mįslė tik tada yra įdomi, kai dar neatspėta. Atspėta mįslė nustoja įdomumo. Jei visą gyvenimą stengsiesi tą mįslę atspėti, gyvenimas tau nebus nuobodus, jame rasi įdomumo ir pasitenkinimo.
 
      Bendrai, berniukas yra daugiau sintetiškas, viską stengiasi suvesti į viena. Mergaitė yra analitike, ji daugiau dėmesio kreipia į smulkmenas, ir paprasčiausiuose dalykuose mato komplikacijas.
 
      Iš pirmo pažvelgimo gali atrodyti, kad vyras yra daugiau egoistas, o moteris altruistė. Bet ir šis sprendimas būtų klaidingas. Taip atrodo tik dėl to, kad vieno ir kito altruizmas kitaip pasireiškia. Reikia sutikti, kad vyras nėra pajėgus per dienas ir naktis budėti prie sergančio kūdikio lovos taip, kaip motina, bet tai yra ne dėl to, kad jis neturėtų širdies. Šioje srityje jis yra silpnesnis už moterį. Jis gal labai norėtų, bet nesugeba. Jo artimo meilė nėra mažesnė už moters, tik jis ją rodo kitokiu būdu, ne taip jausmingai, neįdeda gal tiek širdies, bet daugiau įdeda proto. Taigi, jo altruizmas nėra mažesnis, bet mažiau pastebimas.
 
      Savaime suprantama, kad būtų galima rasti labai daug skirtumų tarp vyro ir moters, analizuojant įvairius jų veiksmus ir jų elgesį įvairiose aplinkybėse. Čia stengėmės pažvelgti tik į tuos šaltinius, iš kurių visi skirtumai teka. Tai yra labai sunki psichologinė problema. Gal ne visi su šiomis mintimis sutiks. Bet nereikia manyti, kad kiekvieną pasakymą reikia priimti, kaip absoliutišką tiesą, kurią galima pritaikinti kiekvienam be išimties. Išimčių yra visur ir visuomet. Kalbėdami apie prigimties ypatybes, apie žmogaus būdą ir temperamentą, pasakome tik tai, kad tas žmogus yra linkęs taip ar kitaip elgtis, bet tai dar nereiškia, kad jis visuomet taip elgtųsi. Žmogus, turėdamas protą ir valią, nesielgia visuomet aklai pagal savo palinkimus. Savo palinkimus jis gali valdyti ir tvarkyti pagal proto nurodymus.
 
      Vis dėlto manome, kad čia truputį paliestos mintys paskatins jaunuolius, berniukus ir mergaites, rimčiau žiūrėti į draugavimą ir stengtis vis tiksliau atspėti tą įdomią mįslę — vis labiau pažinti ir suprasti skirtingos lyties prigimtį ir jos savybes.
 
Juozas Vaišnys, S. J.