DAUG ATSAKYMŲ

     Rašote, kad turite pakelti žurnalo prenumeratą. Žinote, mums buvo labai nuostabu, kaip Jūs galėjote iki šiol leisti tokį puikų religinį žurnalą už porą menkų dolerių metams. Mudu su vyru manome, kad kiekvienas lietuvis katalikas turi džiaugtis, kad tiek sveikų ir naujų minčių gauna kiekvieną mėnesį. Ypatingai dabar, kada Bažnyčioje vyksta atsinaujinimas, svarbu neatsilikti nuo gyvenimo arba nepriimti pasikeitimų automatiškai. Svarbu žinoti, kodėl tie pasikeitimai vyksta ir kaip juos priimti, kaip juos suprasti. Jūs duodate labai daug atsakymų į šiuos klausimus, todėl mes turime Jums būti labai dėkingi ir priimti atviromis širdimis ir durimis “L. L.” į savo namus.

Elena Majauskienė, Čikaga

APIE LAPKRIČIO NUMERĮ

     Man paliko gilų įspūdį dviejų vienuolių pasisakymai (“L. L.”, 1968, 428 psl.). Ypač sesers Ritos. Iš jos spindi dangaus palaima. Kai žmogus (vienuolė) esi tvirtas savo tikėjime, paviršutiniški dalykai praranda bet kokią reikšmę. Ir jai taip aišku, kad rūbas turi būti dėvimas prie darbo ar klimato sąlygų, o ne kaip pašaukimo apsauga...    (Ponia)

     Ir vėl prabilo Kristus “Šeimoje” (žr. str. “Kad ji atrastume”, 431 psl.). Ačiū. Mane ne vieną valandą atgaivino — vakariniam susimąstyme ir dienų tekėjime. Jo taip trūksta visur...    (Ponia)

PLATESNIŲ IDĖJŲ ŠVIESOJE

     Ar jau nebūtų laikas nutraukti “diskusijas” apie N. Gailiūnienės rašinius? Jei juodžiai nemokėjo ir neišmoko gyventi, tai ne mūsų ateivių kaltė.    O. V.

     Sveikinu! “Laiškai Lietuviams” yra tapę vienu pozityviausių lietuvių žurnalų išeivijoje. Jūsų skelbiami konkursai pažadino naujus talentus drąsiau ir atviriau pažvelgti į dabartines apraiškas gilesnių priežasčių ir platesnių idėjų  šviesoje. P. Gailiūnienės premijuotas straipsnis ir vėlesni pasisakymai, jos iškeltų idėjų plotmėje, sudomino net ir jaunimą. O tai jau tikrai yra nepaprastai svarbus žingsnis mūsų lietuviškų reikalų ateities darbams. Sėkmės ir Dievulio palaimos.

Kun. Pr. Geisčiūnas, Biooklyn, N. Y.

RIMTAS DALYKAS

     Skaitau Tavo studiją “Laiškuose Lietuviams” (kun. A. Grausliui apie jo straipsnių seriją “Antrojo Vatikano susirinkimo temomis”). Rimtas dalykas. Ją turėtum kiek praplėsti Ir išleisti atskira knygele. Tokios studijos visuomenė laukte laukia. Ji išsklaidytų tuos dūmus ir svaigulius, kurie suka galvas ne tik mažamoksliams, bet ir inteligentams, kurie tuo klausimu nieko neskaito, o kalba ir rašo, kaip geriausi klausimo žinovai ir autoritetai.

(Prel.)M. Krupavičius, Cicero

KONKURSO TEMA

     Laiškai Lietuviams tikrai užčiuopė vieną pačių didžiųjų mūsų visuomeninių negerovių, kur tebestūksome prie bambizų ir šlapių mergų gydymo. Tolerancijos stoka privedė prie to, kad skaldomės ten, kur reikia vienybės.

     Tolerancija yra didelė vertingos visuomenės dorybė. Ji turi ryšio su sugebėjimu įvertinti ir skirti visuomenei pragaištingas pažiūras nuo tų pažiūrų, kur tebėra tikslu gėrio siekimas, nors į tą gėrį siūlomi kiti keliai. Žurnalas Laiškai Lietuviams ėmėsi vertingo darbo.

Girkalnis "Vienybėje", 1968. XI. 8

GIMIMŲ KONTROLĖ

     “Žmogus yra gamtos vaikas ir gamtos valdovas” (recitata), todėl vartojimas gimimams kontroliuoti medicininių - biocheminių priemonių nėra ėjimas prieš gamtą, o tik — virš primityviškumo, virš gyvuliškumo. Žmogui veistis, kaip gyvuliams, kaip kirmėlėms bei šliužams, o tada karais ir badu naikintis yra tikras ir neabejotinas primityviškumas ir bedievybė.

     Seniau, kada žmogų naikino nenugalimos ligų ligos ir milžiniškas kūdikių ir jų motinų mirtingumas, gimimų kontrolė buvo nereikalinga, dabar ji — būtina. Be to, čia slypi dar du dalykai, kurie seniau nebuvo suprasti.

     1) Žmogiškasis lyčių sąėjis yra esmiškai skirtingas nuo gyvulių nes tai ir MEILĖS, ir atsidavimo vienas kitam aktas, o ne vien apvaisos aktas, kaip pas gyvulius. Taip Dievas sutvarkė per savo sutvertą gamtą, ir mes, žmonės, šitai privalome žinoti.

     2) Kadangi žmogui gamtos yra paslėpta, kada apvaisa įvyksta, tai lyčių sąėjo, sambūvio aktas nėra jam vienkartinis bet daugkartinis aktas, kurio metu netenkama daug ir labai daug įtampos ir energijos. Paleistuviai, nesusivaldantieji bei silpnapročiai save susinaikins. Nebijokim to. Kriminalizmas sumažės. Moralė pakils, kas yra XX amž. antroj pusėj būtina.

Visi matome, kas dedasi: gresia dargi visuotinis susinaikinimas.

Senieji teologai šito suprasti nepajėgia. Šventosios Knygos vis dar klaidingai jų aiškinamos, o gamtos knygos, parašytos Dievo kalba, ignoruojamos. John L. McKenzie, S. J., veikalas “The Two-Edged Sword”, kurio ištraukos “Cosmic Origins” ir kt. buvo dalinamos Arkivyskupo Molloy aukštojoj mokykloj Queens, N. Y., 1968 m. tėvams, rodo, kad dalykai yra gilesni...

A. Ignaitis, Brooklyn, N. Y.