LAIMA ŠVĖGŽDAITĖ

I

Senas medis, seno kryžiaus
Skendo vandeny žiaurios minios,
Naujas medis, naujo kryžiaus
Kilo, nešamas kažkokios bangos.

Koks čia laikas?—- trečioji valanda...
Kokie metai tamsumais užslinko!
Nėra saulės, nėr šviesos...
Ir žemė krauju greit pritvinko!

II

Naujas medis, seno kryžiaus
Plaukia vandeny lyg plūdurys.
Audringoj jūroj
Tarp geležų ir milžinų
Mūro-plieno pastatų,
Kokie gilūs ir apgaulingi žmonių santykiai!

O Dangaus Staliau, kuris švyturius sukūrei,
Kokia smarkiai apgalvota ši planeta
Ir kaip kartais sunku
Tavo kryžių atpažinusiam pakelti.