APIE “LAIŠKUS LIETUVIAMS”
“Laiškai Lietuviams” šiuo metu labai gerai atrodo. Jaučiasi, kad žurnalas nėra katekizmas. Net ir kontroversiniai straipsniai, kaip K. Trimako, S. J., parašytas “Po enciklikos paskelbimo” ir ALKT “Balsai po Humanae vitae” (1967, rugsėjo nr. 314 psl. ir spalio nr. 369 ir 377 psl.) yra gerai sukirpti, net lyginant kad ir su gerais pasaulinio masto žurnalais.
Šiaip jau straipsniai neblogos linijos, patrauklūs ne vien turiniu, bet ir žurnalistiniu
Dr. Jonas Dėdinas, Pittsford, N. Y.
P. S. Tenka džiaugtis, kad Augsburgo lietuvių gimnazijos suvažiavimo rengėjai “Laiškams Lietuviams” paaukojo likusį pelną; tokie sprendimai iš viso yra retenybė. Siunčiu $20.00.
Su įdomumu seku “Laiškus Lietuviams”, redaguojamus objektyvia linija įvairiais opiais klausimais. (Daktaras)
... dar suspėjat pasiutusiai puikią “gazietą” išvaryti. Su tokia tai tikrai drąsu ir tarptautinėje rinkoje pasirodyti. (Kunigas iš Vokietijos)
Paskutiniu laiku neberandu turinyje nieko tinkamo pasauliečiui. Bažnyčios ir kunigų klausimų sprendimui nesijaučiu kompetentinga; manau, kad tai grynai Bažnyčios ir dvasiškių reikalas. (Ponia)
Bendrai paėmus, žurnalu esu patenkintas. Neblogai atrodo skyrius “Stebint ir svarstant”. Jame randu tiesos, kuri gal kai kam ir nemaloni yra. Antras skyrius, gal naujausias — tai “Krikščionija”. Šis skyrius gal turėtų apimti visą krikščionijos, kiek įmanoma, krikščionišką gyvenimą. Dabartiniu metu, stengiantis artėti prie Kristaus, gal visai būtų tikslu ir savo skaitytojus vesti tuo keliu.
Mano manymu, gal reikėtų vengti politikos — kad ir nagrinėjimo santykių su Lietuva ar ten gyvenančiais lietuviais, ... o taip pat rasinio klausimo... Reikėtų ieškoti kokio nors atoslūgio, bet daugiau nekaltinti.
Labai malonu prisiminti kun. A. Grauslio straipsnius II Vatikano susirinkimo temomis. Kai kas šiandien jau bando nuneigti to susirinkimo darbus. Kun. Grauslys parodo, kad daug buvo padaryta ir jau prieš tai buvo daroma. Tai labai svarbu žmogui, kuris nori gyventi Bažnyčioje. Taip pat ir jo pavaizduota kritika yra jau ne tokia baisi, bet visai normali ir žmogiška.
Ypač man patiko Jūsų atsakymas: “Manome, kad šaukšteliu penėjimo amžius” yra praėjęs... arba turi praeiti, jei visi pasistengsim tapti sąmoningesniais krikščioniais” (“L. L.” 1968 m. lapkritis, 431 psl.).
Bet tapti sąmoningu krikščioniu ir galinčiu rimtai galvoti reikia prie to priaugti, o tam reikia ir laiko, ir noro. Čia turėtų būti ir “Laiškuose Lietuviams” įdėta daug ir daug pastangų-
Man patinka užimtoji “L. L.” linija: ji yra tiesi, atvira, lietuviška ir be pataikavimų.
Jonas Guobužis, Čikaga
Smarkus kryptelėjimas į kairę man visai nepatinka. (Ponia iš Čikagos)
Džiaugiuosi žurnalo pažangumu ir nuoširdumu.
Elena Matulaitienė, Los Angeles, Calif.
KALĖDŲ DOVANA
Tęsiame prieš kelerius metus mūsų šeimoje pradėtą tradiciją, būtent, Šv. Kalėdų ir Naujų Metų švenčių proga vietoje sveikinimo atvirukų siunčiame aukas lietuviškai spaudai.
Šiais metais paaukojom “Draugui”, nes jis mus kasdien lankydamas kasdieninėmis žiniomis aprūpina. Mūsų vaikai pasirinko “Eglutę”, nes ji jiems įdomiausia ir mieliausia.
Mums labiausiai laukiami ir skaitomi yra “Laiškai Lietuviams”. Tad ir norime Jus pasveikinti, dar daugiau sėkmės ir ištvermės palinkėti ir kartu paremti su mūsų auka, kad “Laiškų Lietuviams” leidimas būtų truputėli lengvesnis. Pridedam $12.00.
Aldona ir Vytautas Kamantai, Westmont, Ill.
GIMIMŲ KONTROLĖ IR KRIKŠČIONYBĖ
Apie tą kontrolę tiek daug rašyta, kalbėta, o čia pasauly didžiausia bėda — komunizmas! Pačioj Italijoj didelis vargas! Aišku, viskas labiausiai užkliuvo dėl to, kad tuose reikaluose sąžinė ne visai buvo pripažinta iš aukščiau.
Apgailestauju, kad palyginti su dėmesiu, visur skiriamu gimdymų kontrolės dalykams, mažiau nagrinėjami būdai, kaip nešti Kristų į žmones. Bedievybė, egoizmas, abejingumas, ligos, badas, tamsumas, o labiausiai komunizmas verčia mus visomis jėgomis siekti krikščioniškų tikslų. Kur būtume, visuomet galime įnešti kiek geros valios, šviesos, užuojautos, aukos.
Esu dėkinga, kad gyvenu laikais, kada svajojame, kad krikščionis jungtų malda, pasikalbėjimai krikščioniškomis temomis ir krikščioniškas darbas. Juk visi tikime tuo pačiu Dievu, dedame savo viltis į tą patį Išganytoją ir meldžiamės “Tėve mūsų”.
Ona Saulaitienė, Oakville, Conn.
JUODI IR BALTI
Negaliu tvirtinti, kad visi balti geri, bet baltų bent viešai ar masiniai neteko matyti darant tokius nusikaltimus, kaip kad daro juodi.
P.Nina Gailiūnienė (žr. jos str. “L. L.”, 1968 m. kovo nr., 92 psl.) smerkia lietuvius, kad jie nenori maišytis su juodais. Ji prie tos išvados prieina, žiūrėdama iš religinio taško. Aš abejoju, ar tai būtų patarnavimas religijai ar Dievui. Žinant juodų gyvenimo būdą ir maišantis kartu, tai būtų sąmoningas kūrimas antro “Sodoma Homoro”.
Jei pasaulyje būtų tokia organizacija, kuri nustatytų, kad kiekviena tauta turi teisę būti nepriklausoma, o jų ribų, nustačius balsavimu, neleistų peržengti kitiems, būtų įgyvendinta amžina talka.
A. B., Toronto, Kanada
ATEIVIAI, KRITIKA, JAUNUOLIS
N. Gailiūnienė kaltina, lygiai kaip ir tie, kurie ją remia, kad dipukai kritikuoja šį kraštą. Mano nuomone, jie kritikuoja todėl, kad didesnę pusę savo gyvenimo jie yra praleidę nepriklausomoj Lietuvoj, ten buvo pripratę, turėjo gimines, nuosavybę, darbą. Savaime suprantama, kad apie gimtąjį kraštą jie pasakys daugiau teigiamai, o apie šiandienini gyvenimą daugiau neigiamai. Senesni žmonės mėgsta net praeitus senus laikus girti, o naujus peikti. Šiam žmogaus pasireiškime esmėj nieko blogo nėra. Ateiviai buvo, yra ir bus kritiški.
Didelė dauguma lietuvių vertina dalykus teisingai: kur neigiama, vertina neigiamai. Maža dalis perdeda, pasako per daug, bet visi nori Amerikai gero.
Nutolusieji arba lietuviams priešingi yra šiek tiek sąžinės graužiami ir jie ieško bent kokio pateisinimo savo naujai linijai paremti. Aš norėčiau kiekvieną “L. L.” skaitytoją paklausti, ar jie tiki, kad tikroji to jaunuolio atsiskyrimo priežastis yra bendruomenės ydos. Aš būčiau labai naivus, jei tuo tikėčiau. Tikrai gal čia niekas nėra kaltas, gal net tėvai nekalti. Būna gyvenime, kad kas eina ir nueina.
Jaunuolis, jei jis geras vyras, gali pasitraukti ir be savųjų niekinimo. Bet jis jaunas ir ne viską supranta. Amerikiečių namai irgi turi visokių dulkių, kaip ir visi kiti. Jis amerikiečių namus pažįsta dar tik iš frontinių durų.
Naujosios Anglijos lietuvis