Spausdinti

“Ponią tarnaitę” Čikagos scenoj pasitinkant

     Retai kuris muzikinis kūrinys turėjo tokią įdomią istoriją, kaip Pergolesio “Ponia tarnaitė” (La Servą Padrona). Mat, jai ir pats Prancūzijos karalius kurį laiką priešinosi, bet... galų gale prieš ją — kaip ir tas operoj vaizduojamas turtingas viengungis — supasavo. O ir buvo dėl ko supasuoti.

 

Kostiumų škicaiN. Banienės

    Ši gaivių arijų trumpa komiška opera buvo sukurta talentingo 23 m. amžiaus italų kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi. Pirmą kartą pastatyta Neapoly 1733 m. ji tarnavo poilsingam juokui sukelti, kaip įtarpas tarp ilgos rimtos operos dalių. Vėliau ją vežiojos populiarių dainininkų kompanijos, besibastydamos iš vieno Italijos miesto į kitą. Išvežė ją ir už Italijos ribų. Taip aplankė ji Dresdeną (1740), Vieną (1746) ir Paryžių (1746). Viskas praėjo be ypatingesnio atgarsio — iki tol niekas ant jos “neužmetė” nei nuostaba susižavėjusios akies, nei melodingais garsais užburto dėmesio.

    Tada 1752 m. Paryžiuj atsitiko kažkas netikėto. Ši opera buvo vėl statoma Prancūzijos sostinėj vienos italų kompanijos... ir dėl jos kilo baisus triukšmas... muzikinės kritikos karas, vadinamas “La Guerre des Buffons”. Viena užriestanosių didžiūnų grupė, remiama paties karaliaus, peikė tą itališką “skurdeivos triumfą iškeliantį šlamštą” ir gyrė tik “grynas” prancūzų pakilias tragedijas; kita, vadovaujama Madame de Pompadour, užstojo šį importuotą deimančiuką, kaip išraišką naujojo galvojimo, garbinančio “a la Rousseau” natūralų žmogų ir randančio tikrą žmogišką vertę ir nuoširdžiam kaimiety, ir paprastoj tarnaitėj.

    “Ponia tarnaitė” atsirado prancūzų dėmesio centre... Po pirmojo sekė dar bent 100 spektaklių... iki tol, kol karaliaus frakcija ištrėmė italus dainininkus.

    Bet “Ponia tarnaitė” prancūzus jau buvo užbūrusi... Jie ėmė laikyti ją sava — išvertė prancūzų kalbon, ėmė patys dainuoti... Kuo toliau dainavo, tuo labiau žavėjosi jos banguojančia muzika. Opera ėmė plisti po visą Prancūziją. Karalius supasavo... Tarnaitė tapo ponia...

    Nuo to laiko “Ponia tarnaitė” ėmė karaliauti — ne tik Prancūzijoj, bet ir kituose Europos kraštuose. Savo muzikos gyvumu ji nustelbė tūkstančius panašaus žanro kūrinių ir tapo vienintele klasikine iki šių dienų išlikusia ir tebestatoma “opera comique”. Kaipo tokia ji pirmą kartą ims karaliauti ir Čikagos lietuvių Jaunimo Centro scenoj “Laiškų Lietuviams” parengime kovo 8 d.

    Ponios-tarnaitės Serpinos vaidmenį atliks Dalia Kučėnienė (sopranas), pagyvenusio viengungio Uberto — Vytas Nakas (baritonas); režisuos ir vaidybinę tarno Vespone vaidmenį išpildys aktorius Juozas Valentinas. Gros styginis kvartetas, akomponuojant Manigirdui Motekaičiui. Muzikiniai solistus ruošia Iz. Motekaitienė.