Lietuvoj platinama “Pravda”

     “Spaudos platinimas — pačiame įkarštyje. Suprantama, dabar dar sunku pasakyti, kokie bus galutiniai rezultatai, bet platinimo eiga nuteikia optimistiškai. Lyginant su pernykščiais rezultatais, šiemet tai pačiai datai išplatinta daugiau ir centrinės spaudos — visų pirma “Pravdos” ir “Izvestijų”...” (“Tiesa”, 1968 m. lapkričio 13 d.).

Propaganda Niujorke

     “Niujorkas, XI. 24. (TASS-ELTA). TSRS nuolatinėje atstovybėje prie SNO įvyko socialistinių šalių draugystės vakaras.

     TSRS nuolatinio atstovo prie SNO J. Maliko kvietimu vakare buvo Bulgarijos, Čekoslovakijos, Kubos, Lenkijos, Mongolijos, Rumunijos, taip pat Baltarusijos ir Ukrainos TSR nuolatiniai atstovai prie SNO, diplomatai ir Generalinės Asemblėjos XXIII sesijos delegacijų nariai.

     Draugystės vakare buvo Lietuvos TSR atstovai. Žurnalistas Albertas Laurinčiukas papasakojo socialistinių šalių diplomatams, su kokiomis pergalėmis Lietuva pasitinka savo šlovingą jubiliejų — proletarinės revoliucijos respublikoje 50-metį.

     “Šią šventę lietuvių tauta pasitinka su didelėmis, mokslo, kultūros ir ekonomikos pergalėmis tik todėl, — pasakė Laurinčiukas, — kad mes pasirinkome socializmo kelią” (“Tiesa”, 1968 m. lapkričio 26).

Apie partizanus

     “Ši knyga (“Kruvinos žudikų pėdos”, V, 1968) vyresniojo amžiaus skaitytoją nukelia dviem dešimtmečiais atgal, atgaivina prisiminimus apie tėvus, sūnus, brolius... Jaunimui, kuris tik tada atėjo į gyvenimą, ji prabyla istorinių faktų tiesa. Kalbu apie neseniai paskelbtus archyvinius dokumentus, pasakojančius, kaip ginkluotų buržuazinių nacionalistų būriai pokario metais siautėjo Tauragės, Šilalės, Šilutės, Jurbarko ir Raseinių rajonuose. Knygoj paskelbti buvusių ginkluotų būrių vadeivų bei eilinių dalyvių prisipažinimai, liudytojų pasakojimai, o taip pat sąrašas tarybinių žmonių, kuriuos nužudė buržuazinių nacionalistų grupių dalyviai. Tai jau devintoji knyga, kurią paruošė Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Archyviniams dokumentams skelbti redakcija, o išleido “Minties” leidykla...

     Apie tikslus, kurių siekė antitarybinių nacionalistinių organizacijų dalyviai, kalba jų pačių parodymai... Nacionalistinių grupių vadovai ir jų šeimininkai užsienyje matė, kad tarybinė santvarka Lietuvoje tvirta, masių remiama ir ją nuversti be užsienio imperialistų pagalbos nepavyks. Bet užsienio imperialistų ginkluota intervencija buvo negalima, nes Lietuva buvo galingos Tarybų Sąjungos narys. Neatsitiktinai todėl antitarybinės propagandos ašį sudarė nacionalistinių nuotaikų ugdymas, mėginimai pakirsti Lietuvos darbo žmonių pasitikėjimą kitomis broliškomis tarybinėmis tautomis. Tuo tikslu buvo mėginama spekuliuoti nacionalistiniais jausmais, nepriklausomybės, laisvės lozungais. Ši nacionalistinė propaganda, susipynusi su religija, suklaidino kai kuriuos jaunus, politiškai neišsilavinusius ir gyvenimo patirties neturinčius žmones. Tačiau liaudies dauguma nepasidavė nacionalistų provokacijoms. Darbo žmonės iš praktikos matė, jog tik socialistiniai pertvarkymai įgalina pasiekti nacionalinį savarankiškumą, socialines ir politines laisves liaudžiai.

     Knygos faktai rodo, jog buržuazinius nacionalistus rėmė daugiausia buvę išnaudotojai, buržuazinės valdžios aparato atstovai, buožės, reakciniai dvasininkai...

     Buržuazinius - nacionalistinius teroristus moraliai ir materialiai rėmė bei jiems vadovavo reakcingoji emigracija, jos vadeivos, susispietę į vadinamąjį VLIK’ą... Buržuazinės nacionalistinės grupės buvo užsienio imperialistinių žvalgybų atrama...” (“Tiesa”, 1968 m. lapkričio 29).

Laurinčiukas apie Čikagą

     Dūmai, dulkės ir miesto kvapai, pakilę iki dangoraižių pečių, sustingo ir, nesant vėjo, nežinojo, į kurią pusę plaukti. Čikagą dengė pilkai melsvas rūkas. Oras virpėjo nuo karščio ir didelio miesto garsų, ir jo trūko visiems, kas buvo jame gyvas. Parkuose žolė buvo išdegusi lopais, medžių lapai išgeltę, o po šiukšliną skverą lėtai krypavo balandžiai.

     Nepasikeitė tik šio miesto žmonės. Akis jiems ėdė sudegusio benzino liekanos, gomurį erzino dulkės, bet žmonės ėjo nesustodami, dirbo nepavargdami, džiaugėsi kaip kūdikiai, kentėjo kaip didvyriai. Šie žmonės pastatė miestą milžiną ir dabar kartu su juo dalijosi garbe, malonumais, kančia ir likimu...

     Čikagiečiai myli savo miestą, jį plečia, puošia, ir patys pamažu pasidaro šio pagražinto, patobulinto, bet jau nesuvaldomo milžino aukomis. Dideli miestai turi dideles problemas. Žmonės savo patogumui išrado automobilį, bet dabar automobiliai okupavo gatves ir pačius žmones prispaudė prie mūrinių sienų. Žmonės nutiesė ir po žeme, ir viršum namų geležinkelius, pastatė aerodromus, o dabar nebegali užmigti nuo žemės virpėjimo, reaktyvinių lėktuvų garsų. Jie pastatė dangoraižius, ir patys užstojo sau saulę...

     Amerika dar ne visa prišiukšlinta, užteršta, apnuodyta. Keliaudamas po šią šali, mačiau labai gražių, pavyzdingai švarių ir malonų poilsį telkiančių kampelių. Todėl palikti Čikagą nebuvo gaila” (A. Laurinčiuko laiškas “Tiesai” iš JAV, 1969 m. sausio 8 d.).

Nebeminint tankų Čekoslovakijoj

     “Čekoslovakijoje šiomis dienomis buvo performuota respublikos vyriausybė. Tai atsitiko ne dėl to, kad senoji vyriausybė, sakysim, blogai dirbo, o dėl to, kad nuo sausio 1-osios įgyvendinamas ČSR federalizavlmo įstatymas” (“Tiesa”, 1969 m. sausio 7 d.).

     “ČKP (Čekoslovakijos Komunistų Partijos) vadovai pažymėjo, kad TSKP (Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos) delegacijos viešėjimas Čekoslovakijoje buvo naudingas, platus pasikeitimas nuomonėmis, kuriuo buvo tęsiami tradiciniai draugiški abiejų komunistų partijų ryšiai, padedą toliau gilinti abiejų šalių tautų draugystę...” (“Tiesa”, 1969 m. sausio 11 d.).

Kitur vien streikai, streikai

"Tiesos" priede "Profsąjungų Gyvenime" (1969 m. sausio 11 d.) taip tevaizduojamas darbdavių ir darbininkų "sugyvenimas" "buržuaziniuose" kraštuose:

ITALIJA. Roma. Visoje Italijoje prasidėjo nauja streikų banga... Pagrindiniai streikuojančiųjų reikalavimai — padidinti darbo užmokestį, plėsti darbo žmonių teises įmonėse, užtikrinti teisę į darbą.

JAPONIJA. Tokijas. 13 tūkstančių didžiosios

     Japonijos radijo ir televizijos “En-Eič-Kei” kompanijos profsąjungos narių surengė šešių valandų streiką. Streikuojantieji... pareikalavo padidinti darbo užmokestį.

ANGLIJA. Londonas. Daugiau kaip 1200 dviejų mašinų gamybos “Rols rois” kompanijos gamyklų darbininkų ir tarnautojų Koventryje nutraukė darbą, administracijai atsisakius padidinti jų darbo užmokestį...

     Daugiau kaip 900 moterų, dirbančių “Renold limited” kompanijos įmonėse Koventryje ir Mančesteryje, paskelbė streiką. Jos reikalauja įvesti lygų su vyrais darbo užmokestį.

Kultūros ir mokslo baruose

     “Kaune ir Vilniuje dar turiu nemaža gerų, ištikimų bičiulių, kurie nuoširdžiai priima. Deja, mūsų amžiaus draugų jau labai maža beliko. Tačiau yra užsimezgusių pažinčių ir su jaunesniais, kurie dabar yra savo kūrybinės energijos žydėjime, darbuojasi įvairiuose kultūros bei mokslo baruose. Su jais itin malonu pabendrauti. Susitikdamas su dabartinės kūrybinės kartos atstovais, aš gaunu įspūdžio, kad jų tarpe yra labai daug visai šaunaus jaunimo, gerų specialistų mokslininkų, menininkų, literatų ir t. t. Tai mane gerai nuteikia dėl mūsų krašto ateities. Šiaip ar taip, o mokyklos dirba, įvairių specialistų ruošia, iš daugybės nemaža išeina ir labai gabių gyvenimo kūrėjų-specialistų: architektų, dailininkų, muzikos menininkų, mokslininkų ir t. t. Jie tai ir ima gyvenimą į savo rankas, dirba ir mūsų pamestus barus toliau pagal vyraujančią, bet praeinančią madą varo. Žodžiu, gyvenimas nėra vietoje susnūdęs, sustojęs, bet veržiasi pirmyn kartais gerais keliais, kartais ir klystkeliais. Tačiau taip juk visada būdavo, nes tokie yra pačios žmogaus prigimties diktuojami gamtiški įstatymai.

     Vilniuje gerai veikia Mokslų Akademijos Lietuvių Kalbos ir Literatūros Institutas, kuriam labai sėkmingai vadovauja šioje srityje itin gabus ir patyręs akademikas Kostas Korsakas, sutelkęs visą plejadą šioje srityje pasižymėjusių ir gabių specialistų...

     Juk daugiausia Korsako dėka pastaraisiais metais taip išgarsinti mūsų poetai-klasikai Donelaitis ir Maironis bei kiti. Beje, šiomis dienomis pasirodė V. Zaborskaitės labai įdomi monografija apie Maironį. Gaila, kad ją mūsų publika bematant išgraibstė ir tuo tarpu knygynuose jau negalima jos gauti... Geras knygas pas mus labai greit išperka. Tai irgi įrodymas, kad jau yra išaugę vadinami skaitytojų kadrai su geru skoniu” (Laiškas iš Lietuvos).