KNYGOS

Pasikalbėjimas su serijos iniciatorium ir reikalų vedėju prel. Vyt. Balčiunu

KLAUSIMAS: Kokios priežastys Jus paskatino imtis iniciatyvos organizuotai leisti seriją knygų krikščioniškosios pasaulėžiūros bei kultūros temomis?

PRELATAS BALČIŪNAS: Stoka šios srities knygų savąja kalba buvo svarbiausioji priežastis. Gi mūsų sąlygose parašyti ir išleisti, kiek reikiant, tokių knygų be planingų sutelktinių pastangų yra visiškai neįmanoma. Todėl ir ėmėmės organizuoti šios serijos veikalų ruošimą ir leidimą. Tėvynėje visiška prievartos tyla. Mūsų pareiga atlikti tai, ko jie negali.

KLAUSIMAS: Kada ir kaip šį užsimojimą ėmėte įgyvendinti?

PRELATAS BALČIŪNAS: Pradėjome Romoje prieš 11 metų. Buvo sudaryta šešių asmenų komisija. Vienu jos narių buvo ir a. a. vysk. P. Brazys, tada Tėvų Marijonų vicegenerolas. Planavome, studijavome visokius galimumus. Buvome nusistatę neišeiti į viešumą, kol nebūsime užsitikrinę, kad tesėsime. Prieš 5 metus man atvykus Amerikon, darbas galėjo būti tęsiamas čia, ypač dėka visa širdim jam atsidedančio kun. dr. J. Gutausko. Talkininkavo ir kun. dr. T. Narbutas. Vėliau savo neeiline patirtimi ir patarimais į jį įsijungė ir du žymieji mūsų rašto žmonės — kun. St. Yla (vienas pirmųjų serijos Iniciatorių) ir dr. J. Girnius. Buvo susisiekta su pajėgesniais autoriais, atsiklausta, tartasi dėl veikalų rašymo, redagavimo. Sulaukėme šilto atsiliepimo. Nevienas ėmėsi ruošti numatytus veikalus. Mūsų vyskupai užtikrino serijai savo globą. Dar prieš išėjimą viešumon painformuotos apie mūsų užsimojimą visų lietuviškųjų vienuolijų bei katalikiškųjų organizacijų vadovybės mus drąsino, žadėjo visokeriopą galimą paramą.

KLAUSIMAS: Kokia yra šios knygų serijos reikšmė lietuviams dabar išeivijoje ir gal net Lietuvai ateityje?

PRELATAS BALČIŪNAS: Tai matysis po 10-20 metų, kai sąmoningesniųjų mūsų tautiečių lentynose šalia Lietuvių Enciklopedijos jau stovės tokia pat ar ilgesnė eilė “Krikščionio Gyvenime” tomų. Tada bus aišku, kokia didelė spraga būtų jų nebuvimas, kiek daug skurdesnė būtų mūsų pasaulėžiūrinė raštija ir kiek dėl to būtų menkesnė mūsų dvasinė kultūra. Tos knygos bus didžiausias turtas, kurį galėsime perduoti ateities kartoms. Jos bus neįkainuojamos vertės mūsų broliams tėvynėje, kai vieną dieną — tuo tvirtai tikime — išauš ir jiems laisvės valanda. Nebus taip sunku atstatyti sugriautą ūkinį gyvenimą, bet jokiais net milijoniniais fondais, jokiomis medžiaginėmis gėrybėmis neatstatysi dvasinių griuvėsių, kuriuos bus palikęs ypač priaugančiose kartose bedieviškasis komunizmas. Tada jau nebus laikas pradėti. Galėsime jiems duoti tik tai, ką anksčiau būsime parašę ir išleidę. Perspausdinimo klausimas bus tik mažmožis. Šitoj vizijoj jau dabar galime suprasti “Krikščionio Gyvenime” knygų serijos reikšmę išeivijai ir Lietuvai.

KLAUSIMAS: Ar laikotės kokio plano, parinkdami temas šios serijos knygoms? Kas ir kieno jau paruošta ir kas dar ruošiama?

PRELATAS BALČIŪNAS: Mūsų tikslas duoti knygų visais svarbiaisiais krikščioniškosios doktrinos bei pasaulėžiūros klausimais, ypač turinčiais ryšio su gyvu gyvenimu bei su dvasine lietuvių kultūra praeityje ir dabartyje. Parinkdami temas, pirmenybę skiriame aktualiesiems gyvenamojo momento klausimams. Suprantama, mūsų galimumai riboti. Ypač pradedant. Neįmanoma duoti iš karto viską. Kartais prieš savo norą prisieis leisti dar ne taip reikalingą knygą, kuri jau parašyta, o metus ar kitus laukti labiau reikalingos pasirodymo dėl to, kad ji dar tik rašoma. Kasmet išeisiančios po maždaug trys knygos bus lyg atskiros plytelės, kurios su laiku turės sudaryti vieną atbaigtą visumą. Norėtume, kad į pasirodančius atskirus serijos veikalus būtų žiūrima iš šio visumos taško.

     Šiuo metu spausdinamas III tomas — II Vatikano dokumentų 3-ji dalis. Paruošti veikalai. “Šiluva žemaičių istorijoje”, du tomai (kun. St. Yla); “Gyvoji Liturgija” (kun. dr. St. Žilys); “Ieškau Tavo veido” (kun. Alf. Grauslys); “Krikščionio Dievas” (kun. dr. J. Gutauskas). Ruošiami veikalai: 1. Krikščionybė ir komunizmas, 2. Komunistinis ateizmas (prof. dr. A. Maceina); “Pasaulietis Bažnyčioje” (kun. dr. A. Baltinis); žmogaus klausimu (autorius vėliau duos veikalui tikslų pavadinimą; dr. J. Girnius); “Žvilgsnis Knygų Knygon” (prel. dr. P. Jatulis); “Dievas mumyse” (prel. dr. A. Deksnys); “Pašaukimas ir pašaukimai” (prel. dr. V. Balčiūnas); “Religija” (kun. dr. P. Celiešius); “Medicina ir religija” (prof. dr. J. Meškauskas) ir eilė kitų.

KLAUSIMAS: Daug vertingų krikščioniškosios pasaulėžiūros knygų išleidžiama kitomis kalbomis. Ar "Krikščionis Gyvenime" knygų serijoje pramatote, kai ką iš jų atrinkus, išversti lietuvių kalbon ir išleisti?

PRELATAS BALČIŪNAS: Tik išimties keliu verstiniai dalykai galės patekti į seriją. Norime duoti pirmenybę saviesiems autoriams. Nelengva bus išleisti ir vien tik jų parašytuosius. Jau dabar, pavyzdžiui, vienas autorių atsiėmė savo veikalą, nenorėdamas laukti poros metų, iki jis bus atspausdintas.

KLAUSIMAS: Šios knygų serijos pradžioje buvo atspausdinti du tomai II Vatikano susirinkimo dokumentų lietuvių kalba. Ar šie svarbūs veikalai lietuvių išeivių yra pakankamai šiltai priimami, ir skaitomi?

PRELATAS BALČIŪNAS: Kai kas juos tikrai šiltai priima, įsigyja ir skaito. Bet tik kai kas. Jūs žinote, kaip iš viso dabar yra su lietuviška knyga, ypač religine. Taip, II Vatikano susirinkimo dokumentai yra tikrai svarbūs visiems, bet tai nėra lengvo pasiskaitymo knyga. Prie jos reikia grįžti dažnai, kiekvieną kartą, kai kyla abejonės, neaiškumai tuo ar kitu klausimu. Ypač dabar, kai Susirinkimo vardu prikalbama ir prirašoma visokių nebūtų dalykų ir imama daryti tai, kas yra kaip tik priešybė to, ko jis norėjo ir siekė. Tiesa, kol neišėjo III tomas, nelengva pasinaudoti ir dviem pirmaisiais: jame spausdinamos Susirinkimo metu pasakytos popiežių Jono XXIII ir Pauliaus VI kalbos ir raštai. Platus rašinys apie visuoti-niuosius Bažnyčios susirinkimus, ypač apie Vatikano II-jį padės išskaityti pagrindinę jo dokumentų mintį, o išsamus dalykinis turinys įgalins kiekvieną skaitytoją per keletą minučių be vargo sužinoti, ką tuo ar kitu klausimu Susirinkimas iš tikrųjų pasakė. Tikimės, pamažu rasis vis daugiau įsisąmonijusių, kad Susirinkimo dokumentai skirti visiems, kad tik patiems juos skaitant galima tikrai sužinoti, kas juose pasakyta, ir nelikti šiandien vis labiau plintančio sąmyšio auka. Juk tas sąmyšis kaip tik ir yra tikrosios II Vatikano Susirinkimo minties nepažinimo pasėka.

KLAUSIMAS: Kaip lietuvių išeiviųvisuomenė iki šiol atsiliepė į Jūsų pastangas leisti šią knygų seriją? Ko ateity dar tikėtumėtės iš jos?

ATSAKYMAS: Labai silpnai. Svarbiausia, tur būt, dėl to, kad maža ką apie ją žino. Serija dar nesijaučia pilnai įsipilietinusi visuomenėje. Žadame pradėti platesnio masto jai viešą prisistatymą, kai išeis III-sis tomas, vasario mėnesį. Mūsų pageidavimas labai kuklus — kad kiekviena sąmoningesnė lietuvių šeima įsijungtų į serijos prenumeratorių eiles, ryždamasi paaukoti tam tikslui septynis su puse dolerio per metus (už tris knygas). Balfui ir Religinei Šalpai aukojama paprastai dėl to, kad jaučiama pareiga padėti kitiems. Kitaip yra kai eina kalba apie knygą. Čia paprastai tegalvojama tik apie save — kiek ji man bus naudinga ar reikalinga. Tai labai tikslu tose aplinkybėse, kur knygų spausdinimas yra pelningas biznis. Visai kitaip yra mūsų sąlygose. Dėl per mažo skaitytojų skaičiaus tik su dideliu vargu knyga gali išvysti pasaulio šviesą. Dėl to čia kiekvienas knygos ėmėjas ne tik užsimoka už knygą, bet pasidaro kartu ir geradarys, ir rėmėjas, ir leidėjas. Jeigu turėtume 5,000 prenumeratorių, galėtume be vargo spausdinti ir leisti serijos veikalus, nesidairydami nei mecenatų, o kol prenumeratorių nėra nė tūkstančio, tenka laužyti galvą, kuo padengti paprasčiausias spausdinimo ir platinimo išlaidas, nekalbant jau apie simbolinę knygos parašymo ir paruošimo spaudai kompensaciją.

     Todėl ir norėtume, kad kiekvienas mūsų tautietis, svarstydamas klausimą, būti ar nebūti serijos prenumeratorium, galvotų ne tik apie save, bet ir apie tos serijos veikalų autorius, redaktorius ir leidėjus, kurių darbą savo prisidėjimu gali žymiai palengvinti, ir apie visą lietuvių tautą ir tėvynę, kurias šiuo būdu gali padėti praturtinti nepalyginamai didesnėmis vertybėmis negu anais keliais doleriais.