Spausdinti

Sunku priimti naują, ekumeninę teologiją... Todėl taip svarbu mums bendrai melstis už toki supratimą...

KUN. POVILAS DILYS

    Mieli krikščionys! Jau eilė metų visa krikščionija tyliai, be didelių reklamų, sausio 18-25 d. mini Maldos savaitę už krikščionių vienybę. Tai yra didžiausias ekumeninis įvykis metų bėgyje. Amerikiečiai ir kitos tautybės pasaulyje turi jau savo specifinę tai savaitei skirtą tradiciją. Visur susirenka įvairių krikščionių konfesijų žmonės ir pabrėžia ekumenizmo svarbumą. Lietuvių tarpe tokios tradicijos dar neturime.

    Šiandien, galima pasakyti, pirmą kartą čia, išeivijoje, lietuviai katalikai ir lietuviai evangelikai susirenka Dievo namuose kartu melstis už vienybę. Kaip gražu yra, kad galima dalyvauti bendrose pamaldose ir čia, Romos katalikų bažnyčioje, gali tarti žodį nekatalikų dvasiškis. Anksčiau to negalėjome padaryti. Anksčiau nebuvo bendros maldos, o dabar yra.

    Žinoma, Maldos savaitė yra tik pradžia. Šią reikšmingą savaitę mūsų aplinkybėse mes negalime sueiti kiekvieną dieną, o tik du kartus susirinkti: šiandien čia, o už savaitės Marquette Parko Presbiterijonų bažnyčioje. Tai yra nedaug. Per tuos du vakarus mes galime tik bendrai nagrinėti ekumenizmo svarbumą, bet mes galime suprasti ir įtikinti kitus, kad religinis kontaktas su kitais krikščionimis gali tik pagilinti mūsų asmeninį tikėjimą ir nėra jokio pagrindo mūsų įtarimams ir nedraugiškiems nusiteikimams.

     Šią savaitę laikomos bendros pamaldos patvirtino tą tiesą. Šiandien privalome atvirai pripažinti, kad ekumeniniame gyvenime esame labai netobuli. Ekumeninė dvasia dar neprabilo kasdieniniame bažnytiniame gyvenime lietuvių tarpe. Tikrai, jau trejus metus veikia Ekumeninis Būrelis Čikagoje, bet didžioji abiejų konfesijų dauguma dar vis stengiasi laikyti senas pozicijas ir aiškinti savo pasielgimą tais arba kitais būdais. Privalome neužmiršti, kad ekume-nizmas bus tikrai gyvas ir augantis tik tada, kai jis parodys savo palaimintą veikimą normaliame kiekvienos parapijos gyvenime. Tikrai jau daug padaryta, bet dar didesnis veikimas laukia visų tikinčiųjų lietuvių. Vis dar sunku mums priimti naują, ekumeninę teologiją, kuri visiems laikams pakeistų polemikos teologiją ir vestų mus į brolišką dialogą. Todėl taip svarbu yra šiandien mums, geros valios žmonėms, bendrai melstis už tokį supratimą, už reikalingumą palikti savo ligšiolinį galvojimą ir jausmą, o eiti nauju, galima pasakyti, krikščioniškesnių keliu, mokytis žiūrėti į savo bažnyčią ne kaip į savo rūšies tradicinį socialinį klubą, bet kaip į Dievo pašauktą instituciją, kuri skelbia tiesą ir laisvę Dievuje visiems.

     Šįmetinis Maldos už vienybę savaitės šūkis yra paimtas iš apaštalo Povilo laiško galatiečiams, penktas perskyrimas, tryliktas skirsnelis: "Nes jūs, broliai, laisvei buvote pašaukti! Tai nenaudokite tos laisvės kaip progos kūnui, bet meile tarnaukite vienas kitam". Tas šūkis, priimtas ir aprobuotas Amerikoje Romos katalikų vyskupų ir JAV Krašto Bažnyčių Tarybos (National Council of Churches), mums, lietuviams, yra ypatingai brangus ir artimas. Apaštalo Povilo žodžiai patvirtino mūsų nusistatymą, kad Dievas nori ir padeda žmonėms gyventi laisvėje, o tuo pačiu laiku pašaukia mus meilėje tarnauti vienas kitam, rodyti vienas kitam savo religines pažiūras, savo garbingą tradiciją, savo tikėjimo gelmes. Toks veikimo kelias neabejotinai pralauš kiekvienos atskiros bažnyčios sienas ir nuves žmoniją į vienybę Kristuje.

     Bet šįmetinis šūkis yra mums taip pat vertingas tuo, kad jis pilnai pateisino mūsų išeivijoje tęsiamą kovą už laisvę Lietuvai. Jeigu Dievas pašaukė žmogų laisvei, tai jis nori, kad mūsų tauta laisvėje gyventų.

     Tegu šios Maldos savaitės už vienybę šūkis mus lydi per šiuos metus mūsų religiniame ir tautiniame veikime. Amen.