Spausdinti

AKIRAČIAI

Atsakant Vyt. Kutkui į jo rašinį "V. Noreikos koncertams praėjus" ("L. L.", 1969 m. kovo nr. 114 psl.) ir teigiant, kad meilė Lietuvai ir lietuviškai dainai nesunaikins lietuvybės šiame krašte.

     Noreika, Noreika, Noreika... Aktualiausia tema šiuo metu: balsas, jo koncertai, jų tikslas, jo praeitis, šeimyninė padėtis ir t. t.

     Visai neseniai stebėjausi atspausdintu straipsniu Kanadoje leidžiamame laikraštyje “Nepriklausoma Lietuva”, kur plačiajai visuomenei buvo paduota “fakto” vietoje tokia nesąmonė, kad “Noreika — stribų padėjėjas, Lietuvos partizanų naikintojas”, o dabar ir vėl naujiena —

     Noreikai akompanavo jo antroji žmona. Labai įdomus yra vienas dalykas: ar nepagalvoja kartais tokių “faktų” autoriai, kad šiuo metu, atsiradus didesnei galimybei pavergto krašto gyventojams pasiekti Vakaruose esančius gimines nuolatiniam apsigyvenimui, tarp tų žmonių gali būti gerų Noreikos pažįstamų (nors pagal Noreikos populiarumą Lietuvoje, tai kiekvienas žino visą jo gyvenimą iki smulkmenų), kurie paneigtų greitai tokius “faktus”, neatnešę ypatingos garbės jų autoriams.

     Aš norėčiau sustoti ties vienu pagrindiniu klausimu: kodėl nenueiti, pavyzdžiui, į Noreikos ar kokio nors kito koncertą ir nesusipažinti su pavergtoje tėvynėje esančiais talentais? Argi tikslinga būtų patikėti skleidžiamai minčiai, kad, atseit, mūsų jaunimas, nepergyvenęs komunistų žiaurumų ir pasiklausęs Noreikos, ansambliečių ar kitų atliktų dainų, susižavės jais ir dar ko gero sugalvos grįžti i Lietuvą?

     O kokia nesąmonė! Ir kaip mes norime nuvertinti savo jaunimą, savo žmones, padarydami juos kažkokiais pastumdėliais. Jeigu jau taip, tai neprileiskime jaunimo prie Amerikos televizijos, neišleiskime jų į gatves, nes, pamatę hypius, bėgs iš namų. Iš tikrųjų, kuo gi skiriasi hypiai nuo komunistų? Ir vieni, ir kiti skelbia taiką, ramybę, laisvę ir sugyvenimą tarp žmonių, o kai sueina visi į vieną vietą, tai pragaro ugnelę kūrena. O mūsų spauda tvirtina (kuo aš pilnai tikiu), kad mūsų išeivijos jaunimas sudaro stiprų ir sveiką vienetą. Tiesa, keletas keistuolių grįžo į Lietuvą (pvz. Šova), kurie su Noreikomis, ansambliečiais ir kitais susipažino tik... Lietuvoje. Noreikai koncertuojant pirmą kartą Montrealyje, jo koncerte matėsi daug kunigų, o vis tik dar neteko girdėti, kad nors vienas iš jų būtų metęs sutaną.

     Su visišku pasipiktinimu nagrinėjau p. Kutkaus pristatytas visuomenei galimybes dėl išeivijos kultūrinio gyvenimo sunaikinimo tuo atveju, jei čia koncertuos visokie Noreikos, ansambliečiai ir jiems panašūs ir kad mūsų ansambliečiai negali konkuruoti su Lietuvoje paruoštais ir iš to duoną valgančiais ansambliais.

     Žinote, reikia pasakyti, kažkas baisaus! Reikia tik sugebėti taip nuvertinti mūsų menines jėgas išeivijoje!

     Tad lai būna žinoma p. Kutkui ir panašiai galvojantiems, kad geriausias pavergtos tėvynės ansamblis “Lietuva” mūsų Čiurlionio ansambliui gali būti tik varžovas, bet ne kaipo jam statomas pavyzdys! O tokios dainininkės kaip Lilija Šukytė — šiuolaikinė komunistų valdoma Lietuva visai neturi!

     Kad iš Lietuvos atvykę menininkų vienetai sutrauks daugiau ar mažiau žiūrovų, tai visai suprantama, nes tas, kas nori patirti ir susipažinti su vargo sąlygose išbrandintais talentais, tas ateis pasiklausyti, bet tai visiškai nereiškia, kad mes tuo norime paneigti savo menines jėgas.

     Meilė Lietuvai ir lietuviškai dainai, einant tuo keliu, jokiu būdu nesunaikins lietuvybės šiame krašte, o dar daugiau, dar skaudžiau išryškins komunistų padarytą mūsų tautai žaizdą; priminimas mums mūsų nelaimingos tautos išdrąskymo padvigubins ir pagyvins mūsų jėgas!

     Ir dar vienas klausimas: kodėl mes bijome pripažinti, pavyzdžiui, Noreikos talentą? Argi mes iš tikrųjų patikėsime komunistų skleidžiamom nesąmonėm, kad tai yra jų nuopelnas? Nemanau, kad kas nors patikės tuo, kad komunistai įsakė Noreikai turėti gerą balsą, ir jis tuo garsėja!

     Arba kažin ar Milano opera įsileistų pas save stažuotis kokius nors ten Sniečkus ar Venclovas, kurių vieninteliai gabumai yra laižyti komunistų padus!

     Noreikos atžvilgiu vienintelis komunistų “nuopelnas” yra tas, kad jie pagal savo konstitucijos “laisvę garantuojančias teises” padarė plyšį geležinėje uždangoje, kada Noreika galėjo pralįsti Milano operos kryptimi.

     Mes stebimės tuo, kad pavergtieji, atvažiavę į Vakarus, dažnai po koncertų viešai dėkoja už jų pasisekimus komunistų partijai ir panašiai. Bet ką gi jūs, gerbiamieji, darytumėte jeigu nuo to priklausytų jūsų egzistavimas ar artimųjų likimas?

     Aš taip pat visai dar neseniai turėjau dalyvauti Vilniuje demonstracijų metu ir dėkoti už tariamą laisvę, laimę ir lygybę. Tai darėme mes visi, suvaryti į aikštes! O man, gavus leidimą išvažiuoti į Vakarus, jaunimas man davė tokį pasiūlymą: “Išvažiuojant į laisvę, nueik į Lukiškio aikštę (dabar ten stovi Leninas su ištiesta ranka) ir apspiauk tą ubagą, amžinai prašantį išmaldos!” Todėl, atsisakydami susipažinti su atvažiavusiu iš Lietuvos ir dėl mums žinomų priežasčių negalėdami sužinoti jų dvasinio pasaulio, nors nesišvaistykime jų įžeidinėjimais vien dėl to, kad jie atvažiavo iš komunistinio krašto. Aš esu visiškai tikra, kad, pirmai galimybei pasitaikius, jie lengvai įrodytų, kokie jie “komunistai”, ką aiškiai pasauliui įrodė čekoslovakų jaunimas.

     Jau visai atsisveikinant su Lietuva, man vienas aukštas Lietuvos partietis-lietuvis pasakė: “Kiekvienas lietuvis, kuris tik yra laisvėje, turi judinti viešuosius sluoksnius dėl mūsų tautos likimo, o mes čia darome viską, ką galime, dėl savo egzistavimo”.

     Skaitydama panašius į p. Kutkaus straipsnius, pagalvojau, ir iš kur gi toks Vlikas gali turėti laiko judinti tuos viešuosius sluoksnius, jeigu jis yra kviečiamas išskirti kelių tarp savęs susipešusių tautiečių!

Ugnė