ŠEIMA

Kokią įtaką turi jiems ši “keturkampė auklė”?

     Daugelio lietuvių išeivių šeimų butuose JAV (o taip pat ir kai kuriuose kituose kraštuose) pagarbioj vietoj pūpso televizijos aparatas. Jis, ypač vaikams, yra pasidaręs labiausiai stebimu baldu, “keturkampe aukle”, o kai kurių vadinamas “durnių dėže”.

     Tačiau televizija yra tai, ką mes su ja darome. Kai kada ji gali būti naudinga, reikalinga, beveik būtina, pavyzdžiui, seneliams, kurie nelabai gali išeiti iš namų. Bet vaikams?

Gyvybės vanduo. J. Dagio medžio skulptūra

     Kai moksleivis baigia vidurinę mokyklą (high school), imant vidurkį, jis jau yra praleidęs virš 15,000 valandų prie televizijos ir tik truputį mažiau kaip 11,000 valandų mokykloj. Taigi, kas iš tikro buvo jo mokykla?

     Prie televizijos aparato vaikai dažnai savaitės dienomis prasėdi (ar praguli) 3, 4... kartais 5 valandas, o šeštadieniais ir sekmadieniais dar daugiau — kartais net dvigubai.

     Kokia yra televizijos įtaka vaikams? Tai svarbus klausimas, ne visada su tuo pačiu ir vienodu atsakymu. Pasiremdami tyrinėjimais, specialistai tvirtina, jog nepastebėta, kad valkų sveikata nukentėtų, tik žodynas klek pagerėja (bet ar naudingais žodžiais?).

     Bet štai kas stebėtina! Imant vidurkį, keturiolikmetis žiūrovas ant televizijos ekrano jau yra matęs 13,000 žmonių nužudymus. O kaip jis to paveikiamas?

     Tuo klausimu yra trys atsakymai. Pirmoji pažiūra skamba kaip ir JAV kongresinės komisijos nuosprendis po tyrinėjimų prieš keletą metų: televizijoj dažnai rodomi žiaurumai “gali prisidėti ir prisideda prie nusikaltimų”. Antroji pažiūra teigia, kad televizijos žiūrėjimas suteikia progą vaiko agresyvumui sveikai ir nekaltai išsilieti. Trečioji pažiūra tvirtina, kad pati televizija retai tėra nusikaltimo priežastis, bet kad ji gali prie jo prisidėti: jei vaikas yra kiek emociniai nebalansuotas, televizija gali jame pažadinti agresyvumo impulsą, tačiau ir šiuo atveju nėra tikra, ar tie impulsai pasireikš kokiuo išoriniu veiksmu.

     Televizijai dar labiau prikišama, kad joj rodomos reklamos ir programos iškreipia tikrovę (pvz. dantų pasta tikrai neatneš reklamuojamos laimės) ir sukuria nepasitikėjimą. Kai kas baiminasi, kad šis nepasitikėjimas išugdys cinikų generaciją.

     Tačiau yra teigiančių (jei galima tikėti televizijos reklamuotoju), kad 70% vaikų prašo savo tėvų pirkti televizijoj reklamuojamus produktus, o 89% tėvų juos perka”.

     JAV įsisteigusi sąjunga, siekianti geresnių programų, televiziją štai kuo kaltina: “Į vaikus nukreiptos komercinės programos dažnai rūpestingai išplanuotai išnaudoja vaikų įprastus pomėgius karo žaidimų, saldainių, gražių lėlių, nealkoholinių gėrimų... Nesimato, kad reklamuotojai bent kiek valdytųsi nemanipuliavę nesubrendusių žiūrovų”. Toliau ji teigia, kad šeimoj ir mokykloj mokomos vertybės dažnai prieštarauja televizijos programos, garbinančios smart aleck, pajuokiančios autoritetą, ir sprendžiančios visas problemas beminte brutalia jėga. Tuo pačiu ji kaltina daugumą televizijos programų rengėjų dideliu neatsakingumu, JAV 30 milijonų jaunų žiūrovų pateikiant pramogą, perpildytą niekniekiais, biaurumu, triukšmu, prievarta ir baisenybėm.

     Vis dėlto negalima paneigti, kad televizija turi ir gerų programų, suteikiančių sveiką pramogą ir praplečiančią jaunų žiūrovų akiratį.

     Daugumas suaugusių mano, kad vaikai, bendrai paėmus, televiziją žiūri be jokios kontrolės — kiek nori ir ką nori. Columbia Universiteto tyrimais apskaičiuota, kad tik 5% šeimų kontroliuoja vaikus, bet ir tai tik laiko ribojimu, o ne programų parinkimu.

     Tėvai gi turėtų riboti televizijos žiūrėjimo laiką vaikams, ypač mažesniems — apie 1 val. kasdien, be to, leidžiant pamatyti laiks nuo laiko kitu laiku pasitaikančias geras programas. Vyresniems vaikams laikas galėtų būti ir ilgesnis, bet taip pat aiškiai nustatytas. Toms programoms pasibaigus, televizija tuoj pat turėtų būti išjungiama.

     Iš toli tėvams neįmanoma kontroliuoti, ką ir kiek vaikai televizijoj žiūri. Jie turi dalintis vaikų išgyvenimais. Tai nereiškia, kad tėvai turi žiūrėti televizijos su vaikais kasdien. Bet tėvai turi su savo vaikais pažiūrėti kai kurias programas ir po to padiskutuoti, kas jose gera, kas bloga, jiems pateikiant kitas vertybes, jei to tik reikia.

Paruošė K.T