Spausdinti

Daug keliaujama

     Šiandien mes kaip niekad daug keliaujame. Labai nesistebime išgirdę kalbant lietuviškai ne tik Rygoj ar Vladivostoke, bet ir Berlyne ar kur nors prie Egipto piramidžių. Ir vis tik dažniausi mūsų kelionių maršrutai — po gimtąjį kraštą...” (“Literatūra ir Menas”, 1969 m. V. 17).

Televizija vaikams

     Peržvelgus mūsų televizijos pastatymus vaikams, krinta į akis, kad šioje srityje dirbančių dailininkų, režisierių, kompozitorių ratas vis platėja. Po truputį auga Ir TV dramaturgų eilės (“Literatūra ir Menas”, 1969 m. V. 17 d.).

Dirbančių motinų vargai

     Šios eilutės yra paimtos iš dviejų dirbančių motinų laiškų ("Tiesa", 1969 m. gegužės 9 d.):

     “Yra moterų, kurios išaugina pulką vaikų ir išlieka jaunatviškos — geros sveikatos, geros nuotaikos. Deja, jų žymiai mažiau. Daugelis mūsų moterų pavargusios: nei darbe, nei namuose iki galo gerai nepadaro savo darbo.

     Gerai kad spauda kelia tokias problemas. Bet mes, moterys, laukiame ir sociologų, mokslininkų žodžio. Tegu patyrinėja moters, auginančios du, tris ir daugiau vaikų, sąlygas, paieško konkrečių galimybių, kaip jai palengvinti darbą”.

     “Daug padaryta, kad motinoms būtų lengviau. Bet aš gyvenu kaime, auginu du vaikus ir turiu prisipažinti, kad man labai nelengva: išeidama į darbą, nešu juos pas kaimynus, kartais vienus palieku. Ir visad neramu, ar kas neatsitiko. Kaime irgi labai reikalingi lopšeliai ir darželiai, deja, jų maža statoma”.

Kas šeimos galva?

     “Praėjo dešimt metų po paskutiniojo gyventojų surašymo. Ruošiamės naujam surašymui, kuris įvyks 1970 metų sausio mėnesį.

     1959 metais dalyvavau, organizuojant gyventojų surašymą. Dėl klausimo, kas yra šeima, vargo nebuvo... Kur kas sunkiau nustatyti, kas yra šeimos galva. Buvo nurodyta, kad patys šeimos nariai privalo pasakyti, kuris šeimoje laikomas galva. Jeigu jie patys negali į šį klausimą atsakyti, tai reikia įrašyti tą, kuris duoda šeimai pagrindines pragyvenimo lėšas. Tai ir buvo sunkiausia nustatyti. Mat, dažnai dirba ne tik tėvas, motina, bet ir suaugę vaikai...

     Nežinia, kas nulėmė: ar senų papročių saugojimas, ar sąlyginumai, bet, 1959 metų surašymo duomenimis, vyrų — šeimų galvų — skaičius buvo 3,6 karto didesnis, negu moterų.

     Vis daugiau moterų dirba liaudies ūkyje. Jų kultūrinis lygis kyla sparčiau, negu vyrų. Vis daugiau moterų dalyvauja visuomeniniame gyvenime ir valstybės valdyme. Taigi, vis mažiau vyrų turi moralinę teisę vadintis šeimos galva...

     Beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gydytojų yra moterys. Net inžinierių moterų yra ketvirtadalis. Apskritai, liaudies ūkyje dirbančių moterų su aukštuoju ir specialiuoju viduriniu išsimokslinimu yra daug daugiau, negu vyrų. Jau nemaža metų daugumą respublikos aukštųjų mokyklų studentų, technikumų bei kitų specialių vidurinių mokyklų moksleivių sudaro merginos” (“Švyturys”, 1969 m. balandžio mėn., Nr. 7).

Gamyba ir darbo našumas

     “Per trejus penkmečio metus mūsų respublikos pramonės gamyba išaugo 40 procentų. Pramonės produkcijos gamyba kasmet didėjo 11,7 procento. Darbo našumas išaugo 14 procentų. Tačiau pastaraisiais metais darbo našumo tempai Lietuvos pramonėje sulėtėjo ir atsilieka nuo vidutinių metinių tempų, numatytų šalies penkmečio plane... Išnagrinėjus padėtį, paaiškėjo, kad priežastys — trūkumai, diegiant naują techniką ir technologiją, mechanizuojant ir automatizuojant gamybą, organizuojant gamybą bei darbą ir stiprinant darbo drausmę...

     Neseniai buvo paskelbti nauji visų respublikos ūkio šakų darbuotojų 1969 metų socialistiniai įsipareigojimai. Ten užfiksuota, kad šiemet turėsime padidinti darbo našumą pramonėje ne mažiau kaip 6 procentais...” (“Švyturys”, 1969 m. balandžio mėn., Nr. 7).