Spausdinti

ŠEIMA

V1JOKLĖ


     Jau praėjusį kartą buvo rašyta, ko. dėl šeimos skiriasi. Buvo nurodytos trys pagrindinės šeimų suirimo priežastys: būdo skirtumai, lytinio gyvenimo nedarna ir priešvestuvinės romantikos palaidojimas. Šiame numeryje Vijoklės slapyvardžiu pasirašiusi moteris kalba apie kitas skyrybų priežastis. Jeigu kas nors nesutiktų tiek su pirmojo, tiek su antrojo straipsnio mintimis bei teigimais, prašytume parašyti redakcijai savo nuomonę. Taip pat gal dar būtų galima surasti ir kitų šeimos suirimo priežasčių. Už jūsų mintis, nuomones ir papildymus būsime dėkingi.

Redakcija

NEATVIRUMAS

     Jeigu yra neginčijama tiesa, kad kartais gyvenime, bendraujant su įvairiais žmonėmis, negalima visko sakyti, o reikia kai ką ir nutylėti, tai, kalbant apie šeimos gyvenimą, visiškas atvirumas yra būtinas. Neatvirumas tarp vyro ir žmonos vieną nuo kito vis tolina, kol pagaliau visiškai išskiria. Jeigu šeimoje įsigali neatvirumas, tai ji pasidaro lyg išdžiūvęs daržas, nuolat belaukiantis lietaus. Neatvirumas šeimoje — tai pats plėšriausias žvėris, kuris, kartą į ją įsibrovęs, palieka kruvinų, sunkiai užgydomų žaizdų.

     Vyras ir žmona turi jaustis vienas kitam savi, atviri ir neturi širdyje nešioti jokios paslapties. Juk juodu turi būti vienas kūnas ir viena siela. Neatvirumas šeimoje gimdo nepasitikėjimą, apgaulę, melą ir veidmainystę. Neatvirumui šeimoje paryškinti paminėsime tik vieną pavyzdį. Vyras ir žmona yra pakviesti dalyvauti savo artimų draugų puotoje. Atėjus tai dienai, žmona pasijunta negaluojanti, bet vyrui nieko nesako, nuo jo slepia. Svečiuose jai pasidaro visai blogai, bet savo "paslapties" vyrui vis tiek neišduoda — pasiryžta pasilikti nugalėtoja. Ji tempia vyrą į šalį ir reikalauja važiuoti namo. Esą jai tas svečiavimasis nusibodęs ir visai neįdomus. Vyras nesupranta tokio jos staigaus pasikeitimo. Nepatenkintas ir susierzinęs išveža ją namo. Draugai taip pat nepatenkinti, užsigavę. Nuotaika ir namie, ir su draugais bloga. O kas čia kaltas? Tik žmonos užsispyrimas ir neatvirumas. Jeigu ji būtų, dar namie būdama, pasisakiusi vyrui apie savo negalavimą, vyras būtų supratęs ir į svečius nevažiavęs. Nebūtų reikėję tos nevykusios, vaikiškos komedijos, kuri daug pakenkė šeimos laimei ir meilei.

Iš pasakos “Voras ir skruzdėlė” iliustracijų (škicas)   P. Augius

     Panašių pavyzdžių kai kuriose šeimose pasitaiko labai dažnai. Kai kam tai gali atrodyti dėmesio nevertos smulkmenos, bet šios smulkmenos, lyg maži akmenukai, nugrindžia kelią į šeimos skyrybas.

     Kaip neatvirumas yra vienas didžiausių šeimos priešų, taip visiškas atvirumas sucementuoja šeimą vieningam ir laimingam gyvenimui. Gali praeiti grožis, jaunystė, patrauklumas, bet jeigu pasiliks atvirumas, tai šeima nesuirs, bet nugalės visus pavojus ir audras.

EGOIZMAS

     Egoizmas — tai tik savęs mylėjimas, dėmesys, skiriamas tik sau pačiam. Egoistas paprastai nėra kitų mylimas, jis yra tik savimi "apakęs", neturįs jokių kilnesnių idealų. Niekam jis negali suteikti nė mažiausios kibirkštėlės laimės ar džiaugsmo. Egoizmu sergąs žmogus niekam nesistengs padėti, neatsižvelgs į kitų reikalus, nes jo širdyje nėra vietos jokiai artimo meilei. Egoizmas padaro žmogų labai nelaimingą ir dažnai skaudžiai nubaudžia. Jis yra viena svarbiausiųjų skyrybų priežasčių. Vedusiųjų gyvenime bet kokiam egoizmui neturėtų būti vietos. Šeimos gyvenime nėra "aš", o tik "mes". Mes džiaugiamės, mes liūdime, mes kenčiame. Vedusiųjų gyvenime visi rūpesčiai, skausmai ir vargai turi būti nešami bendrai, turi būti pasidalomi lygiomis dalimis.

     Jeigu šeimoje egoistė žmona rūpinasi tik savimi, tik savo reikalais, visai nekreipdama dėmesio į vyrą, tai tokia šeima gali laukti tik skyrybų. Jeigu vyras šeimoje savo egoizmui duoda visišką valią, užmiršdamas, kad jis turi dar ir žmoną, tai tokioje šeimoje jokios laimės nebus. Šeimyninis gyvenimas visiškai nepakelia egoizmo, viskas turi būti bendra, vienas kitam turi padėti, vienas kitam turi stengtis teikti džiaugsmo ir malonumo. Jeigu to nebus, šeimos laimei ir sugyvenimui reikės groti laidotuvių maršą.

     Štai keli egoizmo pavyzdžiai. Egoistas vyras taria žmonai: "Tu negali šią žiemą pirktis gero palto, nes aš turiu turėti padorias atostogas". Prasidėjus operos sezonui, egoistė žmona pareiškia vyrui: "Šiais metais į operas vyksiu tik aš, nes mums abiems neužteks pinigų". Vyras žmonai: "Žinai, man visiškai nesvarbu, kad nuo mano cigarų tau svaigsta galva. Man patinka, ir juos rūkysiu!" Žmona vyrui: "O kas man darbo, kad tavo batai kiauri? turiu nusipirkti auksinę apyrankę, nes visos mano draugės turi". Žmona paruošia pietus dviems. Viską gražiai sudeda ant stalo, o pati dar grįžta į virtuvę šio to sutvarkyti. Kai ateina pietų, žiūri, kad jau likę tik tuščios lėkštės. Į jos nustebusį žvilgsnį vyras atsako: "Kas valgė ar nevalgė, man visai nesvarbu. Aš sunkiai dirbu, tai turiu sočiai pavalgyti."

     Nors pasitaiko ir vyrų, ir moterų, sergančių šia egoizmo liga, bet ji yra dažnesnė vyriškame pasaulyje, nes vyras viskam yra "kietesnis".

PAVYDULIAVIMAS

     Pavyduliavimas — tai labai negeistinas reiškinys šeimoje. Jis yra ypatingai šeimos santaikai grėsmingas ir dažnai vedąs prie skyrybų. Pavyduliavimas yra "mažasis pavydo brolis", bet jis šeimoje yra daug pavojingesnis už tikrąjį pavydą. Kodėl? Dėl to, kad iš tikro pavydo šeimoje kilusius nesusipratimus ir nesklandumus daug lengviau išsiaiškinti, pašalinti ir gal neretai vėl prieiti prie darnaus ir gražaus sugyvenimo. Mat, tokiu atveju žmona ar vyras, iškeldami tą ar kitą klausimą, žino, apie ką kalba, žino, ko pavydi, žino, ko vienas iš kito reikalauja. Bet yra visiškai priešingai pavyduliavimo atveju. Pavyduliavimas dažniausiai yra tik nepagrįstas, kvailas kabinėjimasis. Paprastai jis būna išsigalvotas ir neturįs jokio rimto pagrindo. Pavyduliavimo liga sergančioje šeimoje vyksta nuolatinis vienas kito įtarinėjimas, skaudinimas, kankinimas, vis užmetant nebūtus dalykus, visai nepagrįstai ir neteisingai vienas kitą kaltinant.

     Pavyduliavimas dažniausiai pasireiškia tose šeimose, kur meilės persvara nėra vienoda, kur daug daugiau žmona myli vyrą arba vyras žmoną. Ilgai trunkąs šeimoje bereikalingas pavyduliavimas iki begalybės dilgina žmonos ar vyro nervus. Kai nervai pagaliau neatlaiko, tokia šeima tampa nelaiminga to kvailo pavyduliavimo auka. Dar yra labai charakteringa ir tai, kad tokie beprasmiai pavyduliavimai vieną ar kitą įstumia į nebepataisomas blogybes. Pvz. jeigu vyras, veikiamas tokio nuolatinio nepagrįsto pavyduliavimo, vis puldinės savo žmoną dėl jos tariamo neištikimumo, tai jo ištikimoji žmona, visiškai prieš savo norą, mesis į kokį nors rimtesnį flirtą ir tikrai taps neištikima. Tada jau vieno kitam graudus sudiev bus neišvengiamas. Ir kas kaltas? Kas bus jai tą neištikimybę įkalbėjęs? Gi jos nuosavas vyras!

     Pavyduliavimas šeimoje yra perdaug pavojingas ir nuostolingas "žaidimas", kad juo būtų galima užsiimti. Jo reikia visomis jėgomis vengti, bet nekvailinti savęs ir nestumti savo šeimos į pražūtį. Paminėsime kelis pavyduliavimo pavyzdžius.

     Grįžus iš svečių, vyras prikaišioja žmonai: "Kaip tu galėjai leisti tam nepažįstamam ponui pabučiuoti tau ranką? Tu jam dar ir nusišypsojai!" Žmona: "Juk visi džentelmenai bučiuoja ponioms rankas. Tai gal būtų buvę geriau, jeigu aš būčiau pradėjusi jį plūsti arba verkti, o ne šypsotis?"

     Vyras žmonai: "Tu, kalbėdama su mano draugu, žiūrėjai jam tiesiai į akis. Ar tai ne flirtas? Ir buvai su juo tokia meili, kokia niekad nesi su manimi". Žmona: "Ar tu nori, kad aš, kalbėdama su žmogumi, nusigręžčiau į sieną? Ar tu nori, kad aš, kalbėdama su kitu, būčiau, nesimpatiška? Tai vis tavo išsigalvojimai".

     Vyrui ruošiantis į svečius, žmona prikiša: "Aš nesuprantu, dėl ko tu visada, eidamas pas tuos mūsų draugus, taip rūpestingai šukuojiesi plaukus, užsivelki geriausią kostiumą ir net vartoji odekoloną. Tu to nedarai, eidamas kitur. Ar nebūsi įsižiūrėjęs į savo draugo simpatiškąją žmonelę? Be to, su ja tu esi nepaprastai mandagus". Vyras: "Aš visada noriu tvarkingai atrodyti ir su poniom būti mandagus. Ką tu čia dabar išsigalvoji?"

     Žmona, grįžusi su vyru iš šokių, jį pradeda barti: "Kaip tu galėjai su ta brunete taip susiglaudęs šokti? Tu ją tikriausiai įsimylėjęs. Dar pagyrei ir jos šukuoseną!" "Neišsigalvok niekų, nes mane tai nervina. Kaipgi nori, kad šokčiau? Apsikabinęs orą? O jos šukuosenos aš net nepastebėjau. Tai tik tavo liguista fantazija!"

     Tad iš tokių menkniekių prasideda pavyduliavimo gaisras, kuris dažnai sudegina šeimos laimę, viską paversdamas į pelenus. Kiekvienas šeimoje iškilęs nesusipratimas turi būti sprendžiamas ir išsiaiškinamas ramiai, protingai, be jokių tuščių įtarinėjimų. Jeigu kartais prieinama ir prie barnių, tai vis tiek nereikia pamesti galvos, bet naudotis sveika filosofija ir stengtis vienas kitą suprasti. Niekada nereikia bartis prie svetimų žmonių, savo privačių reikalų nekelti viešumon! Jeigu vienas ar kitas yra blogos nuotaikos, reikia stengtis kaip nors ją pataisyti, bet tokiais momentais vienas kito dar labiau nenervinti visokiais priekabiais.

     Yra šeimos gyvenime tokių momentų, kai vyras ar žmona nori pabūti vienumoje, tyloje. Reikia tai suprasti ir gerbti vienas kito privatiškumą. Kai bus daugiau pagarbos, tai sumažės ir įtarinėjimai bei pavyduliavimai.

ŠYKŠTUMAS

     Per didelis šykštumas šeimoje yra taip pat viena tų priežasčių, kurios suka vairą į skyrybas. Kartais šeimoje susitinka abudu šykštuoliai, bet tai reti įvykiai. Dažniausiai šykštumu pasižymi tik vienas kuris šeimos narys: vyras gal dažniau, negu moteris. Šykštumu žmogus gali pasižymėti jau iš prigimties, bet gali jį ir įsigyti. Kalbėdami apie šykštumą, nemaišykime jo su taupumu. Taupus žmogus ne būtinai turi būti šykštus, bet perdėtas taupumas gali pamažu virsti šykštumu. Šykštumo liga yra labai sunkiai pagydoma. Šykštuolis ne tik kitiems, bet ir sau pavydi duonos kąsnelio. Jis gali mirti badu, gulėdamas ant krūvos pinigų.

     Moteris, gyvenanti su šykščiu vyru, yra tikrai nelaiminga. Toks vyras nieko daugiau šeimoje nevertina, o tik pinigą. Į žmoną jis žiūri, kaip į daiktą, kurį kasdien "perkainoja". Toks šykštuolis vyras yra baisiai neįdomus, be jokios romantikos, nejautrus, sausas, kaip sudžiūvęs grybas. Tokiam vyrui žmona tik tiek reikalinga, kiek jam neša naudos.

     Normalioje šeimoje finansus tvarko vyras ir žmona drauge. Drauge tariasi, kiek išleisti, ką pirkti, kiek pataupyti. šykštuolis vyras griebiasi vienas tvarkyti savo finansus, dažniausiai slėpdamasis nuo žmonos, kad ji nesužinotų jo "turtų". Jeigu ir žmona eina į darbą, tai toks vyras reikalauja, kad visą savo uždarbį ji paklotų jam ant delno, o jis jai teišmeta vieną kitą dolerį ir prigrasina taupyti. Tokioje šeimoje gyvenama, kaip karste. Neturima draugų, nesisvečiuojama, nors žmona to labai norėtų. Dar blogiau būna tada, kai vyras yra šykštus, o žmona perdaug išlaidi. Tokiose šeimose barniai ir tragedijos nesibaigia.

     Šykštuolio žmona jaučiasi labai nelaiminga. Ji neturi kuo padoriai apsirengti, pasipuošti. Kartais dėl to tampa net pajuokos objektu. Vyras ją nuolat kontroliuoja, kiša nosį į virtuvę, į puodus, skaičiuoja bulves, kiaušinius, pomidorus. Vis atranda, kad vienu ar dviem per daug. Dėl to nervinasi ir bara žmoną, kad ji perdaug išlaidi, netaupi, lengvapėdiškai leidžianti jo sunkiai uždirbtus pinigus. Toks vyras, ir gulti eidamas, pasiima savo banko knygutę, kad, jeigu reikėtų mirti, tai mirtų, apsikabinęs savo "mieluosius pinigėlius".

     Toks šykštumas žmonai įkyri iki kaulų, jos nervai neišlaiko, ir dažnai viską meta ir eina iš tokios šeimos, kurios negalima pavadinti šeima.

     Šeimos finansinis gyvenimas turi būti normalus: reikia taupyti, bet negalima apsieiti ir be išlaidų. Reikia normaliai gyventi šiandien, džiaugtis gyvenimu šiandien, suteikti kitam džiaugsmo šiandien, nes rytojaus jau gali nebūti. Perdaug liguistai taupančioje šeimoje dažnai yra sakoma: "Dabar tai nieko negalime išleisti, tačiau, kai vaikai bus išmokyti, kai namai bus atremontuoti, kai dar vieną sklypą nusipirksime, kai naujus namus turėsime..., tada tai jau pradėsime gyventi!" Ir taip tokioje šeimoje niekada nesulaukiama to "tada", vienas ir kitas skurdžiais numiršta, visai negyvenę. Tai "dvasios ubagai", paskendę materijoje. Iš tokio gyvenimo nėra naudos ar garbės nei žmogui, nei Dievui.