Spausdinti

VLADAS ŠLAITAS

APIE ŠVENTUMĄ

Kiekvieną liūdną nusiteikimą
arba kiekvieną nusiminimą
turiu paversti i džiaugsmą,
ir,
gal būt,
ne i džiaugsmą,
bet į taikingą ir palaimingą nusiteikimą,
kuris primena ramų ir saldų rožių dvelkimą.
Reikia gyventi.
Reikia labai gražiai ir taikingai gyventi.
Ir palaimingai gyventi.
Kiekvienas gestas turi būti kilnus.
Kiekvienas kūno apsisukimas
turi būti grakštus ir galantiškas.
Kiekvienas kūno prisilytėjimas
turi būti be mūsų kūniško prakaito nuosėdų.
Taipgi kiekvienas pasibučiavimas
turi slėpti burnoj paskutinę vakaro žvaigždę.
Lygiai kiekvienas mąstymas
turi būti skaistus ir be priekaišto.
Viskas priklauso nuo mūsų mąstymo.
Jisai privalo būti švariai ir gražiai užlaikytas.
Jisai negali būti daiktais užgriozdytas.
Jame negali būti visi daiktai netvarkingai išmėtyti.
Viskas privalo būti savo vietoje:
vienas daiktas
po kito daikto,
o ne dešimt daiktų iš karto.
Kai išmoksiu labai gražiai ir tvarkingai mąstyti,
parašysiu tau savo pirmą meilės eilėraštį.
Nėra nė vieno daikto,
kurį būtu galima iš vietos išjudinti
ir pastatyti į kitą vietą.
Kiekvienas daiktas,
kurį buvau palietęs prieš keturiasdešimt metų,
po palytėjimo pasiliko stovėti buvusioj vietoj,
iki laikas ateis į savo laiko pilnatvę.
Štai kodėl kiekvienas daiktas,
kuris įeina į mano gyvenimą,
yra šventas.
Štai kodėl kiekvienas mano rankų prisilytėjimas
turi būti skaistus ir šventas,
nes mes visi,
mirtingieji,
privalome būti šventi,
nes ir Dievas,
kurio malonėje mes gyvename,
yra šventas.
Visų šventųjų litanijoje
suminėti ir nesuminėti visi šventieji,
prisiminkite ir mane savo meilės malonėje
ir padėkite man,
mirtingajam,
šventai gyventi.

PRELIUDAS

Keturiasdešimt aštuntaisiais savo gyvenimo metais
aš randu savo širdy didelę meilės jėgą,
nuoširdumo
ir poezijos jėgą,
nes kūdikystėje
Tu įdėjai į mano širdžiukę ne baimės dvasią,
bet dvasią jėgos,
meilės ir blaivumo.
(Tarp kitko,
tai tavo,
ne mano,
brangusis Povilai,
žodžiai).
Tai kas, kad buvau palaidūnas.
Viskas, kas buvo, praėjo,
ir apie tai daugiau nereikia kalbėti.
Ir užtai iš visos širdies dėkoju Tau, Išganytojau.
Gyventi
yra didelė laimė.
Koks tas bebūtu gyvenimas,
tačiau gyvenimas
yra vertas gyvenimo,
nes gyvenimas yra didelė laimė.
Ypač kad šitas gyvenimas
tėra tiktai preliudas i tikrą gyvenimą,
kuris šviečia kaip mano kaulai pro mano odą.
O, mano meile!
O, mano džiaugsme ir mano paguoda!
O, šio pasaulio lengvi ir gracingi tiltai,
kurie nešat mane viršum viso pasaulio upių!