Spausdinti

Šv. Raštas sako, kad, Kristui gimus, angelai giedojo: "Garbė Dievui aukštybėse, ir žemėje ramybė geros valios žmonėms!" Ramybė ir gera valia yra charakteringi kalėdiniai žodžiai, bet juos reikėtų prisiminti ne tik per Kalėdas. Kristus atėjo į pasaulį, kad atneštų ramybę jos ištroškusiai žmonijai. Visi nori ramybės, bet jai pasiekti reikia geros valios. Erodas taip pat norėjo ramybės, bet jos nepasiekė, nes jam trūko geros valios. Išgirdęs iš išminčių apie kažkokio naujo karaliaus gimimą, jis labai susijaudino, nusigando, prarado ramybę. Jis buvo pilnas puikybės, išdidumo, troško garbės. Jis bijojo, kad jo valdžios kitas nepaveržtų, bijojo konkurencijos.

Vargšas Erodas! Jeigu jis būtų turėjęs bent kiek geros valios, būtų galėjęs pasiteirauti ir sužinoti iš išminčių, kad tam gimusiajam karaliui visai nerūpi nei žemiška valdžia, nei žemiška garbė. Jis lieps paklusti žemiškai valdžiai, jis lieps atiduoti ciesoriui tai, kas yra ciesoriaus. Jis jokiam žemiškam valdovui nebus konkurentas, nes jo karalystė ne iš čia.

Vargšai tie žmonės, kuriems trūksta geros valios ir išminties! Jie niekad neturi ramybės. Jie mato priešus kiekviename žingsnyje. Be reikalo jaudinasi, eikvoja energiją ir kovoja, lyg Don Kichotas prieš vėjo malūnus. Jie nori viską ir visus reformuoti, išskiriant save. Bet kiekvieną reformą reikia pradėti nuo savęs. Kito akyje kiekvienas tuoj pamato mažiausią krislą, bet savo akyje nepastebi nė milžiniško balkio.

Tolerancija, pagarba žmogui ir jo nuomonei yra geros valios ženklai. Kiekvieną žmogų reikia imti tokį, koks jis yra. Kiekviename mes turime ir galime pamatyti ką nors gero. Jeigu net žiburį užsidegęs ieškosi visur tik blogio ir, suradęs jo trupinėlį, pradėsi garsiai visam pasauliui apie tai trimituoti, tai dar tau labai toli nuo geros valios. O kur nėra geros valios, nėra ramybės. Žmogus, norėdamas smerkti ir bausti kitus, skaudžiausiai pasmerkia ir nubaudžia pats save.

Kito mintį girdėdami ar skaitydami, tuoj neklauskime save, kur ir prie ko galėtume prikibti, bet verčiau pažiūrėkime su gera valia į tas mintis ir pasistenkime jas suprasti pozityvia prasme. Vaikiškai prie visko kabinėtis, užmiršus bet kokią gerą valią ar logiką, yra nerimta. Tą vaikiškumą, nerimtumą ir geros valios stoką tenka dažnai girdėti mūsų susirinkimuose, suvažiavimuose, posėdžiuose ir tenka tai matyti mūsų spaudoje. Būtų labai naudinga ir gražu, kad organizuotume ne tik spaudos platinimo, bet ir spaudos švarinimo mėnesius. Kai čia bus daugiau geros valios, tai tuoj visi pajus daugiau ramybės. Ramybė geros valios žmonėms!

REDAKCIJA