Spausdinti

AR GALIMA PRIEITI IŠVADOS IR TURĖTI ĮTAKOS  Į KĄ NORS?

     Ne, negalima. Galima tik prieiti išvadą ir turėti įtaką kam nors. Po veiksmažodžio prieiti paprastai vartojamas galininkas, o ne kilmininkas, pvz.: Jis priėjo liepto galą. Priėjau didelę upę. Niekas šiuose sakiniuose nepavartotų kilmininko, tad ir priėjau išvados yra neteisingas pasakymas, čia reikia sakyti priėjau išvadą. Yra visai kitas dalykas, kai po prieiti vartojamas pilnio kilmininkas (taip jį vadina J. Jablonskis), pvz.: Priėjo pilna troba žmonių. Čia priėjo reiškia prisirinko. Šis, anot J. Jablonskio, pilnio, arba daugybės, kilmininkas vartojamas visai kitam reikalui — pilniui arba daugybei išreikšti.

     Turėti įtakos į ką nors — taip pat netaisyklingas pasakymas, reikia sakyti: Turėti įtaką kam nors. Tad yra netaisyklingi tokie sakiniai: Mokykla turi didelės įtakos į mokinius. Maistas turi didelės įtakos į žmonių sveikatingumą. Juos reikėtų taip pataisyti: Mokykla turi (arba daro) didelę įtaką mokiniams. Maistas turi didelę įtaką žmonių sveikatingumui.

DAŽNIAU VARTOKIME UŽUOT

     Kaip reikėtų išsireikšti, norint pasakyti, kad kas nors yra daroma ne taip, kaip turėtų būti daroma? Tokiais atvejais dažnai yra pasakoma arba parašoma: Vietoj to, kad dirbtų, jis išėjo pasivaikščioti. Mokiniai, vietoj to, kad studijuotų, pradėjo išdykauti. Tokie nesklandūs sakiniai, tur būt, yra atsiradę, pažodžiui verčiant panašias slaviškąsias konstrukcijas. Kartais pasakoma dar blogiau, netaisyklingai pavartojant veiksmažodžio bendratį, pvz.: Vietoj peikti esamą padėtį, mes turėtume stengtis ją pagerinti savo darbu. Visus šuos minėtus sakinius daug sklandžiau ir paprasčiau galėtume taip pasakyti: Užuot dirbęs, jis išėjo pasivaikščioti. Mokiniai, užuot studijavę, pradėjo išdykauti. Užuot peikus esamą padėtį, mes turėtume stengtis ją pagerinti savo darbu. Šitas žodelis užuot mūsų per dažnai pamirštamas, bet jis gali būti labai naudingas tiek sklandesniam kalbos stiliui, tiek sakinio taisyklingumui.

ŽINOTI, MOKĖTI, PAŽINTI

     Šių trijų veiksmažodžių reikšmė yra skirtinga, bet kai kurie žodį žinoti vartoja ten, kur būtinai reikėtų žodžio mokėti arba pažinti, pvz.: Jisai žinojo (— mokėjo) penkias kalbas. Aš jį labai gerai žinau (-- pažįstu). Mokinys nežinojo (= nemokėjo) pamokos. Minėtais atvejais jokiu būdu negalima vartoti žodžio žinoti, nes jis vartojamas tik tada, kai yra žinoma apie kokį nors įvykį, apie jo buvimą, pvz.: Aš žinau, kad jis moka penkias kalbas. Tu žinai, kad aš jį pažįstu. Mokytojas žinojo, kad mokinys nemokėjo pamokos.

REIKŠMĖ IR PRASMĖ

     Nors šie du žodžiai nėra sinonimai, bet tiek raštuose, tiek šnekamojoje kalboje jie dažnai yra maišomi. Ne visai aiškiai juos atskiria ir žodynai. Pvz. P.

     Skardžiaus "Lietuvių kalbos vadove" sakoma, kad prasmė yra "loginė dalyko esmė (angl. sense, meaning, import; pranc. sens; vok. Sinn): Žmonių pasakymai ne vienoda prasme suprantami; Šie poeto žodžiai turi labai gilią prasmę (yra prasmingi). Reikšmė — dalyko vertingumas kuriam kitam dalykui (angl. signification, meaning; pranc. signification, importance; vok. Bedeutung): Lietuvių tautinės kultūros reikšmė pasauliui yra nemaža; Žodžių reikšmės yra nepastovios".

     "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" aiškinama, kad prasmė yra "vidinis, loginis turinys: Perkeltinė žodžio prasmė; arba tikslas, pagrindas: Ar čia buvo prasmės taip daryti? Gyvenimo prasmė. Reikšmė — tai, kas ką reiškia: Šio žodžio reikšmė ne visai aiški; arba svarba: Tai didelės reikšmės dalykas".

J. Prapuolenis    Kalėdos

 

     Niedermanno žodyne prasmė vokiškai verčiama "Sinn, Bedeutung", o reikšmė tik "Bedeutung".

     Tad iš šių žodynų aiškinimų galime bent apytikriai suprasti, ką šie žodžiai reiškia, bet vis dėlto dar lieka neaiškumų. Galima sakyti, kad šie du žodžiai dalinai yra panašūs, dalinai visai skirtingi. Prasmė yra, kaip jau minėta, loginė dalyko esmė, pvz.: Kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė? Jo mintys turi gilią prasmę. Kasdieniuose įvykiuose jis vis ieško filosofinės prasmės. Skiriamieji ženklai geriau padeda suprasti sakinio prasmę. Tai reikia suprasti perkeltine prasme. Kartais šiuo veiksmažodžiu nusakoma veikimo tikslas, paskirtis, pagrindas, pvz.: Tai neturi jokios prasmės (angl. It makes no sense). Jam nebuvo jokios prasmės ten važiuoti. Nėra prasmės su tavim ginčytis.

     Reikšmė — kai norime nurodyti, ką koks dalykas žymi, reiškia, pvz.: Žalia spalva reiškia viltį, žodžio tikroji reikšmė visuomet išryškėja iš konteksto. Kartais šis veiksmažodis vartojamas, norint pažymėti kokio nors dalyko svarbą, vertingumą, pvz.: Praeities pažinimas turi didelę reikšmę kiekvienam žmogui. Tai didelės reikšmės įvykis.

     Tad iš pavyzdžių matome, kad šie du žodžiai yra skirtingi, jie nėra sinonimai, bet vis dėlto kartais jų reikšmės yra gana artimos ir ne visada yra lengva nustatyti jų vartojimo ribą, pvz. sakoma: pavartoti žodį perkeltine reikšme ir perkeltine prasme.

RADIO AR RADIJAS?

     Kai šis žodis vartojamas savarankiškai, nesujungtas su kitu, tai sakoma radijas, pvz. aš klausau radijo, girdėjau per radiją, nusipirkau radijo aparatą, bet kai jis yra tik pirmasis sudurtinio žodžio dėmuo, tai vartojama radio, pvz. radioaktyvumas, radiochemija, radiofizika ir pan.

PORA NEVARTOTINU ŽODŽIU

     Labai daug kas pasako ar parašo: neužilgo ateisiu, neužilgo bus pavasaris, neužilgo tai paaiškės. Tai yra visiškai lietuvių kalboj nevartotinas slavizmas; užuot sakius neužilgo, minėtuose sakiniuose turime vartoti netrukus, greitai arba tuoj.

     Bujoti taip pat yra slavizmas, jo vietoje galime vartoti klestėti, augti, tarpti. Deja, tą nevartotiną bujoti net nemaža mūsų rašytojų vartoja savo raštuose.