Spausdinti

AR VARTOTINAS NUDUOTI?

     Dažnai tenka išgirsti sakant: Jis nuduoda to nežinąs; Vaikas tik nuduoda ligonį. Šis nuduoti yra lenkų kalbos vertinys (udač), lietuvių kalboje jis visiškai nevartotinas. Jo vietoje galima sakyti dėtis arba apsimesti. Tad minėtus sakinius galima taip pataisyti: Jis dedasi (arba: apsimeta) to nežinąs Vaikas tik apsimeta ligoniu. Žodis nuduoti mūsų kalboje vartojamas visai kita prasme, pvz.: Nudavė dukrelę, nudavė jaunąją už šimto mylių, už žalių girių, už didžių vandenėlių (liaudies daina).

GALIMAI, MATOMAI

     Netaisyklingi sakiniai: Reikia galimai labiau pažinti savo šalį; Žodynas turėtų būti galimai pilnas; Galimai geriau pasiruošk; Jis matomai to nežinojo; Ji matomai sirgo, kad neatėjo. Tai yra rusų ar vokiečių kalbų vertiniai. Tuos netaisyklingus sakinius taip reikėtų pataisyti: Reikia kaip galima labiau pažinti savo šalį; Žodynas turėtų būti kaip galima pilnesnis (arba: kiek galint pilnas); Pasiruošk kaip galima geriau; Matyt, jis to nežinojo; Matyt, ji sirgo, kad neatėjo.

LYGSVARA AR PUSIAUSVYRA?

     Lygsvara yra skolinys, verstas iš rusų ravnovesije arba vok. Gleichgewicht. O šie, be abejo, yra atsiradę iš lot. aeguilibrium. Mes šiam reikalui jau nuo seniai turime pusiausvyrą. Yra ir būdvardis pusiausviras — pusiau pasviręs. Tad tik šį lietuvišką žodį ir tevartokime, vengdami verstinės lygsvaros.

ŽINGEIDUS AR SMALSUS?

     Daug kas vartoja žodį žingeidus vietoje smalsus. Bet nei žmonių šnekamojoje kalboje, nei mūsų senesniuosiuose raštuose šio žodžio neužtinkame, jis pasirodo tik vėliau, pvz. Valančiaus raštuose. Šio būdvardžio daryba yra labai nebūdinga mūsų kalbai. Tai būtų žmogus, kuris "geidžia žinių". Jis greičiausiai bus sudarytas pagal vokiečių neugierig arba rusų liubozna-tel'nyj. Jų tėra labai maža. Mes nelinkę susidarinėti sudėtinių būdvardžių su galūne — us.

NEVARTOTINI HIBRIDAI

     Žodis, kurio viena dalis yra sava, o kita dalis svetima, vadinamas hibridu (mišiniu), pvz. nedasakyti, neda-miegoti, nedaeiti, nedateklius. Čia priešdėlis da yra slaviškas. Lietuvių kalboje nevartotini žodžiai su šiuo priešdėliu, tad minėtuosius žodžius reikia kaip nors kitaip išreikšti: Nedateklius = nepriteklius; Nedaeiti — neprieiti; Nedamiegoti — pakankamai neišsimiegoti; Nedasakyti = nepasakyti iki galo, šį tą nutylėti ir pan. Žinoma, tokių hibridų yra ir daugiau, pvz. prof. M. Biržiška dainų tyrimo mokslą vadindavo dainologija. Čia pirmoji žodžio dalis yra lietuviška, o antroji graikiška. Pirmiau kai kurie varpinę vadindavo varpinyčia, o mokyklą — mokslinyčia. Šiuose žodžiuose yra slaviška priesaga — yčia. Tad šitie hibridai taip pat mūsų kalboje nevartotini.

ATSPAUSDINTI IR IŠSPAUSDINTI

     Šie du žodžiai dažnai maišomi, bet jų prasmė skirtinga. Atspausdinti reiškia "atmušti", jau išspausdintą dalyką iš naujo spausdinti (to reprint). Iš čia išvedamas ir daiktavardis atspaudas, pvz. straipsnio atspaudas. Išspausdinti — pirmą kartą spausdinti. Pvz.: Šios dienos "Drauge" buvo išspausdintas įdomus straipsnis. Jį persispausdino ir kiti laikraščiai. Jis buvo atspaustas ir išleistas atskira brošiūrėle.

     Šia proga reikia priminti, kad tokiais atvejais kai kurių mūsų korespondentų labai mėgiamas tilpo yra nevartotinas. Nuolat tenka skaityti spaudoje: Jo straipsnis tilpo šiame žurnale; Prašau šį mano straipsnį patalpinti jūsų redaguojamame laikraštyje. Veiksmažodis tilpti vartojamas tokiais atvejais: Kambaryje telpa 10 žmonių; Maiše tilpo 100 svarų grūdų. Bet tilpti visai negalima vartoti vietoj išspausdinti arba įdėti. Minėtus sakinius būtų galima taip parašyti: Jo straipsnis buvo išspausdintas šiame žurnale; Prašau šį mano straipsnį įdėti į jūsų redaguojamą laikraštį.

DAIKTAS IR DALYKAS

     Šie žodžiai yra dalinai panašūs, dalinai skirtingi. Pažvelgę į mūsų lietuvių kalbos žodynus, gal ne visai aiškiai suprasime jų skirtumą, nes žodynuose dažnai pasakoma, kad daiktas yra dalykas, o dalykas — daiktas. Dar 1958 m. "Gimtojoje Kalboje" Pr. Skardžius mėgino aiškinti šių žodžių reikšmę ir vartojimą (G. K. 1958 m. nr. 2, psl. 23). Ten jis pripažįsta, kad šių dviejų žodžių reikšmės dažnai yra labai susipynusios, bet vis dėlto teigia, kad reikėtų skirti jų reikšmes. Daiktas gali būti tai, kas turi savo medžiagą, t. y. kiekvienas materialinis pojūčiais pagaunamas fizinio pasaulio dalykas (angl. thing, matter; pranc. object, chose; vok. Ding, Gegenstand, Sache; rus. predmet, vešč'). Pavyzdžiai: Dumplės yra naudingas daiktas į kaminą pūsti (Donelaitis); Imk dalį pinigais, dalį daiktais; Nuėjęs į miestą, jis prisipirko visokių daiktų; Tas daiktas bus labai pravartus statybai; Kambaryje iš visų mano daiktų beliko tik kelios knygos; Jam tik meilės dalykai (ne: daiktai) terūpi; Jis tik pramogas telaiko naudingais dalykais; Mokslinių tyrinėjimų dalykai dažnai esti didžiai įdomūs; Psichologijos dalykas yra sielos tyrimas; Mūsų visuomenei kalbos dalykai nedaugiausia terūpi; Senojoje mokyklų programoje buvo nemaža ir nereikalingų dalykų; Savo universitetinėms studijoms jis pasirinko tris dalykus: kalbotyrą, literatūrą ir pedagogiką.

     Iš šitų pavyzdžių matyti, kad dalyko reikšmė yra žymiai platesnė negu daikto. Daiktas čia daugiau vartojamas konkrečia individualine fizine prasme, o dalykas yra visuotinė sąvoka — jis pažymi ne tik tai, ką mes pojūčiais pagauname, bet ir ką galime tik mąstyti.