THEY SHOOT HORSES, DON’T THEY?
Vaidybiniu žvilgsniu šis filmas, galima sakyti, yra bevertis. Visi vaidintojai stumdosi scenoje, panosėje subumbėdami kelis žodžius, lyg norėdami, kad didžioji filmo žvaigždė Jane Fondą galėtų reikšmingiau ištarti vieną kitą sakinį. Keli gražiai pasisekę momentai (pvz. blondinės išprotėjimas) neatsveria aplamai blankios vaidybos.
Tačiau čia iškyla aktoriaus Gig Young talentas. Gal filmas šiam tikslui ir taikintas — ne Jane Fonda, bet Gig Young vardui garsinti, nes jo vaidmeniu filmas pagristas. Šį filmą verta pamatyti vien dėl jo vaidybos. Be to, jis įdomus ir istoriniu atžvilgiu tiek lietuviškam jaunimui, tiek ir vyresniesiems, kuriems neteko pergyventi Amerikos depresijos. Taigi, nesitikint per daug iš vaidybos, šį filmą vis dėlto būtų verta pamatyti.
ROMEO AND JULIET
Du vaikai, dar tik pirmą kartą vaidinantieji filmuose, čia pasirodo labai gražiai, puikiai atlikdami savo vaidmenis. Bet ne jų vaidyba suteikia šiam filmui nepaprastumo, o tik spektaklis, panorama. Ekrane taip didingai atvaizduotas garsusis Šekspyro veikalas, kad visi iki šiol matyti šio veikalo scenos vaidinimai visiškai nublunka. Tai tikrai vienas geriausių praėjusiųjų metų filmų.
EASY RIDER
Ką reiškia džiaugtis, stebėti, mėgti, turėti savo nuomonę ir būti nužudytam šiandieninėje Amerikoje — parodo šis filmas.
Du ilgaplaukiai barzdoti vyrukai (Peter Fonda ir Dennis Hopper) motociklais keliauja per Ameriką New Orleans linkme. Jie neskuba. Gal būt, nujautimas įspėja neskubėti — nujautimas, kad kelionė turi kažkokią nežinomą prasmę, kuri paaiškės kelionės pabaigoje, kad ji baigsis vienokia ar kitokia mirtimi.
Gal būt, Peter Fonda laikosi per santūriai, per šaltai; gal truputį perdėtos kai kurios aplinkybės: susitikimas su advokatu, kur jis iš kalėjimo išgelbsti du draugus ir, pasiėmęs savo futbolo šalmą vietoj motociklo, drauge su jais keliauja toliau; gal miestelėnų grūdų sėjimas neišarton dirvon ne tiek patetiškas, kiek nesuprantamas; tačiau Amerikos pietinių sričių gyventojų neapykanta, sukelta tik dėl ilgų plaukų ir keistų drabužių, nėra nei perdėta, nei nereali, tik baisi. Filmo pabaiga turėtų būti visiems aiški...
IF
Pelėsiais ir kerpėms apaugusios Anglijos berniukų mokyklos griežčiausiai tebesilaiko senų tradicijų. Jas lankantieji jaunuoliai klauso drausmės įstatų, direktoriaus nurodymų ir t. t. Bet pagalvokime, kas atsitiktų, jeigu tarp tų paklusnių, mandagių berniukų atsirastų toks, kuris pasipriešintų ir savo pasipriešinimą nuvestų net revoliucijos keliu.
Filmas “If” nagrinėja dabartinio jaunimo protavimą, pasipriešinimą tradicijoms, ieškojimą naujų kelių ir kelrodžių, pasitikėjimą revoliucija ir pasiaukojimą savo įsitikinimams.
Sunku susigaudyti, kur baigiasi vaikino fantazija, o kur prasideda tikrovė. Vietomis gaunasi nerealumo ir perdėjimo įspūdis. Bet vaidyba labai gera — ypač to jaunuolio, kuris kursto revoliuciją. Vieno vyresniųjų (Rountree) portretas taip pat labai gražiai nupieštas. Aplamai, filmas gerai susuktas ir savo tikslą pasiekia — išėjęs iš salės žiūrovas pagalvoja: “O jeigu...”
Eglė Juodvalkytė