Spausdinti

TEIKTI IR TIEKTI

     Šie du veiksmažodžiai yra labai dažnai maišomi arba, gal dar tiksliau sakant, vietoj teikti dažnai vartojama tiekti. Nuolat tenka spaudoje skaityti tokius sakinius: Pirmininkas susirinkimui patiekė (— pateikė) šią darbotvarkę; Laikraštis patiekė (— pateikė) daug įdomių žinių; Jis patiekė (— pateikė) viršininkui prašymą; Paskaitininkas patiekė (— pateikė) daug įdomių minčių. Visuose šiuose sakiniuose, užuot pasakius pateikė, neteisingai sakoma patiekė. Šių dviejų žodžių reikšmė yra skirtinga. Teikti reiškia duoti (angl. to give, to offer, to present, to render, to submit), o tiekti reiškia gaminti, ruošti, parūpinti (angl. to produce, to supply, to prepare, to furnish). Tiekti galima vartoti tokiuose sakiniuose: Šeimininkė patiekė skanius pietus; Miestui vandenį tiekia modernus vandentiekis; Kariuomenei maistą tiekia tiekimo skyrius; Jis prisitiekė visokių gėrybių.

     Žinoma, kartais tame pačiame sakinyje galima vartoti ir vieną ir kitą žodį, žiūrint, kas norima pasakyti. Pvz. vandentiekis gali vandenį patiekti (siurbti iš ežero, filtruoti, valyti) ir paskui jį pateikti (duoti) gerti žmonėms.

     Pirmininkas gali namie patiekti (paruošti) darbotvarkę ir paskui susirinkime ją pateikti (pasiūlyti, perskaityti) susirinkimo dalyviams.

     Gal bus įdomu pastebėti, kad neaiškumas, kada vartoti vieną žodį, kada kitą, kyla tik tada, kai šie žodžiai vartojami su priešdėliu pa (pateikti, patiekti), bet kai jie vartojami be priešdėlio arba su kitais priešdėliais, tai paprastai jokių neaiškumų nekyla. Pvz. sakome: Sodas teikia daug naudos; Suteik man tą malonę; Įteik jam šitą laišką. Niekas šiais atvejais nesuabejos ir vietoje minėtų veiksmažodžių nepasakys: Tiekia, Sutiek, Įtiek.

     Šių dviejų veiksmažodžių reikšmė visiškai yra skirtinga ir tada, kai jie vartojami sangrąžine forma (teiktis, tiektis). Teiktis reiškia malonėti, pvz.: Teikis mane išklausyti; Teikis man tai pasakyti. Tiektis reiškia įsigyti, pirkti, taisytis, rengtis, pvz.: Jis įsitiekė naujus drabužius; Prisitiekiau galybę visokių daiktų; Jis jau tiekiasi į Kauną važiuoti.

DIRBTINIS IR DIRBTINAS

     Savo kalboje mes turime būdvardį dirbtinis (padirbtas, padarytas, netikras) ir reikiamybės dalyvį dirbtinas (kurį reikia dirbti). Neretai šie žodžiai vienas su kitu painiojami, pavartojant dalyvį vietoje būdvardžio, pvz.: Ta jo šypsena yra dirbtina (=. dirbtinė); Jis tai atliko labai dirbtinu (=z dirbtiniu) būdu; Nepakenčiu to jos dirbtino (= dirbtinio) švelnumo. Tačiau reikia įsidėmėti, kad iš būdvardžio dirbtinis padarytas prieveiksmis yra dirbtinai, pvz.: Jis dirbtinai (nenatūraliai) nusišypsojo; Ta užuojauta tau buvo pareikšta visai nedirbtinai (natūraliai, nuoširdžiai).

ATSILIEPTI KAM AR Į KĄ?

     Bendrinėje kalboje sakome: Rūkymas atsiliepia sveikatai; Jaudinimasis atsiliepia nervams. Čia nebūtų tikslu sakyti atsiliepia į sveikatą ar į nervus. Šiam teigimui įrodyti turime daug pavyzdžių iš gyvosios žmonių kalbos, pvz.: Ta liga jam labai atsilieps (Vilkaviškis); Rašybos klaidos neigiamai atsiliepia žodynėlio gerumui (Jablonskis); Vaikeli, tau atsilieps motinos negerbimas (Marijampolė).

     Bet kai vieksmažodis atsiliepti reiškia atsakyti šaukiant, atsišaukti, tai vartojamas su prielinksniu į, pvz.: Norėčiau, kad atsilieptum į mano laišką; į motinos šauksmą tuoj atsiliepė vaikai.

VEIKSMAŽODŽIO  T A P T I  VARTOJIMAS

     Veiksmažodis tapti reiškia kuo nors darytis, virsti, pvz.: Vaikas tapo vyru; Senelis tapo dideliu ligoniu. Bet mūsų raštuose ir šnekamojoje kalboje tenka kartais išgirsti tokius pasakymus: Laimėjimas tapo pasiektas; Mokinys tapo nubaustas; Priešas tapo nugalėtas. Šiuose sakiniuose su veiksmažodžiu tapti yra sudaryti sudurtiniai laikai, bet šios rūšies daryba mūsų bendrinei kalbai nėra teiktina. Ir Jablonskis, ir kiti mūsų kalbininkai šias klaidas visuomet taisydavo. Minėtuose sakiniuose, užuot sakius tapo, reikėtų sakyti buvo, nes sudurtiniai laikai yra sudaromi iš veiksmažodžio būti ir dalyvio. Pvz.: Laimėjimas buvo pasiektas; Mokinys buvo nubaustas; Priešas buvo nugalėtas.

     Čia dar galima pastebėti, kad veiksmažodis tapti, ypač kai vartojamas su priešdėliu pri, turi ir kitokią prasmę — prikibti, prilipti, prisidėti, prisitaikyti, pvz.: Prie jo liga pritapo; Svetimos avys pritapo prie mūsų kaimenės; Jis vis nepritampa prie visos klasės.

AR VARTOTINAS POSAKIS  T O   P A S Ė K O J E ?

     Pirmiausia reikia žvilgtelti, ar vartotinas šis abejotinos darybos žodis pasėka. Nors kalbininkai jo griežtai nesmerkia, bet būtų geriau apsieiti be jo. Jo vietoje mes turime daug geresnį žodį pasekmė, kurį ir turėtume vartoti. Kai kuriuose lietuvių kalbos žodynuose (pvz. "Lietuvių kalbos vadove") žodžio pasėka visiškai nėra.

     Bet jeigu ir nevartotume žodžio pasėka, tai ar galima būtų sakyti to pasekmėje? Tai yra vertinys iš svetimų kalbų, pvz. angl. in consequence of, vok. infolge der, rus. v rezultate čego. Šis vertinys visuomet mūsų kalbininkų buvo smerkiamas ir taisomas. Tad yra taisytini tokie sakiniai: Tokio raginimo pasekmėje (Dėl tokio raginimo) jis ryžosi imtis šio darbo; Koncerto nepasisekimo pasėkoje (Dėl nepasisekusio koncerto arba Koncertui nepasisekus) solistė metė dainavimą; Šių įvykių pasekmėje (Dėl šių įvykių) gali kilti karas.

KAS YRA SIMPOZIUMAS?

     Dabar labai madoje įvairūs simpoziumai. Štai praėjusį rudenį Čikagoje buvo suruoštas mokslo simpoziumas, neseniai Lietuvių Bendruomenė buvo suorganizavusi jaunimo simpoziumą, dažnai įvairios organizacijos, ypač jaunimo, ruošia savo simpoziumus. Kas yra tie simpoziumai, mes visi maždaug numanome, bet gal kai kam kyla klausimas, iš kur tas keistas žodis. Ar jis vartotinas? Ar mes neturime kito tinkamesnio lietuviško išsireiškimo?

     Šį žodį mūsų jaunimas, be abejo, pasiskolino iš anglų kalbos, bet jis nėra angliškos kilmės. Symposium yra lotyniška graikiško žodžio symposion forma. O ką reiškia graikiškasis žodis symposion? Websterio žodynas jį išverčia labai paprastai — a drinking party. Lietuviškai pasakytume — "nugėrimas". Šis daiktavardis kilęs iš veiksmažodžio sympineindrauge gerti. Tad pirmykštė symposion prasmė buvo tam tikras pokylis ar šventė su išgėrimais, muzika ir pasikalbėjimais. Senovės graikai tuose savo simpoziumuose ne tik gerdavo ir klausydavosi dainų bei muzikos, bet ir kalbėdavosi, diskutuodavo, pasikeisdavo idėjomis. Į modernias kalbas patekęs, šitas žodis buvo "apvalytas" nuo gėrimų ir dainų — pasiliko tik diskusijos bei pasikeitimas idėjomis.

     Dabartinėje vartosenoje simpoziumas yra: 1. susirinkimas ar posėdis, kur keli asmenys išreiškia savo idėjas kuriuo nors klausimu; 2. įvairių idėjų bei nuomonių rinkinys, paskelbtas spaudoje; 3. mokslinė konferencija bei diskusijos.

     Reikia dar pastebėti, kad ir senovės graikų kalboje šis žodis ne visuomet buvo vartojamas tik ta pirmykšte puotavimo prasme. Vėliau dažniausiai simpoziumo vardu buvo vadinami filosofinio ar literatūrinio turinio dialogai bei veikalai.

     Ar mums šis žodis priimtinas ir vartotinas? Manytume, kad taip, ypač kad nėra kuo jo tinkamai pakeisti. Mes, kaip ir kiekviena kultūringa tauta, savo kalboje turime ir daugiau lotyniškos ar graikiškos kilmės žodžių. Jeigu kas nors siūlytų išmesti simpoziumą, kaip nepageidautiną svetimybę, tai reikėtų išmesti ir daugelį kitų lotyniškos ar graikiškos kilmės žodžių, kurie jau seniai mūsų kalboje prigijo ir be kurių būtų sunku išsiversti.

VIENAS KITAS NEVARTOTINAS AR KLAIDINGAI VARTOJAMAS ŽODIS BEI POSAKIS

     Su juo aš palaikau tamprius (= glaudžius) ryšius. Jis buvo skaitomas (= laikomas) genijum. Kasmet kyla žmonių gerbūvis (= gerovė). Buvo sušauktas visuotinas (= visuotinis) susirinkimas. Atbėgo kudlotas (= gauruotas) šuo. Rubežius (= Siena, Riba). Sutaupos (= Santaupos). Paišelis ( = Pieštukas). Papėdininkas (= Palikuonis). Žestas (= Mostas, Gestas). Savistovus (= Savarankiškas).

REDAKCIJOS PASTABA

     Kaip jau šių metų pradžioje buvo minėta, "Gimtojo žodžio" skyrių redaguoja ir tvarko pats "Laiškų Lietuviams" redaktorus. Paruošus spaudai visą medžiagą, ją peržiūri prof. P. Jonikas. Kiekvieno numerio antrajame viršelio puslapyje pažymima, kad prof. P. Jonikas yra kalbos skyriaus patarėjas, bet jis šio skyriaus neredaguoja ir netvarko. Tad kalbos skyriaus reikalais prašome jo netrukdyti, o kreiptis tiesiai į "Laiškų Lietuviams" redaktorių.