DAIVA KARUŽAITĖ
AMŽINAS KELEIVIS
Keliauk!
Tai lengva sakyti,
Nes nekeliavai.
Vėjo šešėliuos
Slapsčiaus nuo tavęs,
O aidai vis kartojo:
Keliauk, keliauk!
Buvau pasislėpus
Gėlių šaknyse...
Kodėl vis sakai man:
Keliauk!
Jei niekad nebandei?
Tau lengva sakyti:
Keliauk ir keliauk
Amžinai.
O gal jau nuobodu nekeliavus?
MINTYS MIŠKE
Vaikštau ne žemėj,
Bet nuostabiose gelmėse,
Kurias tik čia suprantu,
Kurios tik čia,
Tik dabar yra.
Kvėpuoju ne orą,
Bet ošiančių pušų ramybę
Ir girdžiu gelmių
Svaiginančius atodūsius.
A. Grigaičio nuotraukos
MEILĖ
Statėme smėlio pilis
Ir gyvenome jose kartu
Prie jūrų gilių
Amžinos amžinybės.
Debesys verkė džiaugsmu,
O mes supomės ant vaivorykščių.
Saulė svaidėsi spinduliais,
O aš juos laikiau rankose.
Vaikščiojom mėnulio takais,
Bangų ošimo klausydamiesi.
Ir suprasdavo jos,
Kad mūsų meilė gili.