Spausdinti

PAGEIDAVIMAS KNYGŲ RECENZUOTOJAMS

     Ne kartą spaudoje teko skaityti nusiskundimų, kad lietuviška knyga vis sunkiau randa kelią į lietuvių namus, kad knygų skaitytojai vis retėja ir retėja. Kad taip yra, tai faktas, bet ar mes patys kartais to knygos kelio į šeimas nepasunkinam? Jau daug kartų buvo rašyta ir prašyta, kad knygų recenzijose būtų pažymėta knygos kaina ir kur tą knygą gauti, bet dažnai į šiuos prašymus nekreipiama dėmesio.

     Skaitydama “L. L.” vasario mėn. Danutės Bindokienės straipsnį “Knyga su apgaunančiu pavadinimu”, tiek ja susidomėjau, kad labai panorau įsigyti. Bet autorė kažkodėl teikėsi tik pažymėti, kad “knyga yra Liet. Knygos Klubo leidinys, spausdinta “Draugo” spaustuvėje 1969 m.” Ačiū už tokią “tikslią” informaciją! Pirmiausia nežinau nei Liet. Knygos klubo, nei “Draugo” adreso. Na, bet norėdama tuos adresus galėsiu surasti. Tačiau jiems teks rašyti du laiškus: pirmame užklausiu, kokia knygos kaina, o antrame ją užsisakysiu, nusiųsdama pinigus. Jie taip pat man turės parašyti vieną ar du laiškus. O kam visa to? Kam bereikalingai gaišinti laiką? Be abejo, atsiras tokių, kurie nepanorės rašyti tų laiškų su klausimais, bet visiškai pamirš apie tas knygas. Argi nebuvo galima toje recenzijoje pažymėti knygos kainos? (Bet turite žinoti, gerbiamoji ponia, kad labai dažnai ir knygų autoriai ar leidėjai nesiteikia savo knygose pažymėti kainos. Red.).

     Kitame “L. L.” numeryje vėl “pasitar-navimas” visuomenei, ypač tiems, kurie gyvena toliau nuo lietuviškųjų kolonijų. Čia taip gražiai buvo aprašyta mūsų poeto B. Brazdžionio “Poezijos pilnatis”, na, bet kur ją gauti? Žinau, redakcija atsakys, kad tai buvo paskelbta naujų knygų sąraše. Bet čia taip pat maža paslauga, nes žmonės paprastai knygomis susidomi, perskaitę jų recenzijas.

     Dovanokite, gerbiamasis Redaktoriau, kad rašau pakeltu tonu, ir labai maloniai prašau to tono nesušvelninti, nes man nusibodo lietuviškosios knygos medžioklė. Gal šį kartą rėkiant toliau girdėsis.

Įtūžusi skaitytoja iš Kanados

Gerbiamasis Redaktoriau,

     Pirmiausia noriu Jus pasveikinti už juokų skyriaus panaikinimą ir už įvedimą kalbos skyriaus. Tai yra bent iš ko pasimokyti, o skaityti keliuose laikraščiuose vis tas pačias “šypsenas” tikrai juokas neimdavo. Smagu taip pat, kad žurnalą paįvairinate ir kitų menininkų fotografijomis bei kitais darbais. Būtų miela matyti ir mūsų garsiosios Stančikaitės iliustracijas. Labai pageidaujame ir filmų aprašymų, nes televizijos neturime ir nemėgstame, o kiną labai dažnai lankome, bet kartais, vedantis dvylikmetę mergaitę ir matant netinkamą filmą, darosi nejauku.     R. K.

Didžiai Gerbiamas Redaktoriau,

     Man atrodo, kad “Laiškai Lietuviams” pradėjo konservatyvėti. Nenueikite per toli šiuo keliu.

Modernistas

Mielasis Redaktoriau,

     Jau norėjau anais metais “Laiškų Lietuviams” atsisakyti, nes jie buvo virtę “Laiškais lietuviukams”, bet dabar, kai jie vėl tapo “Laiškais Lietuviams”, tai skaitysiu ir toliau.    Lietuvis