Minime Lietuvos Steigiamojo Seimo sukaktį. Penkiasdešimt metų yra ta perspektyva, iš kurios dera į šią sukaktį žvelgti istoriniu mastu ir ieškoti jos prasmės mūsų ateičiai.

     Ilgoj savo istorijoj Lietuvių Tauta tvarkėsi įvairiai. Turėjom kunigaikščių valdomą Lietuvą, turėjom didikų bei bajorų dominuojamą savo valstybę, pergyvenom kietas okupacijų žiemas. Laisvės ilgesys ir pirmojo pasaulinio karo sudarytos sąlygos įgalino atstatyti naujųjų laikų 1918 Vasario 16 Akto nepriklausomą Lietuvą, kurioje pirmą kartą gavo balsą pati Tauta. Ji išsirinko savo atstovybę — Steigiamąjį Seimą. Valstybės santvarkos pamatuosna buvo padėti demokratijos principai.

     Demokratija, graikiškai reiškianti "liaudies, tautos valdžią", remiasi visais. Demokratijoj visiems teikiamos tos pačios teisės, atremtos į laisvę, lygybę ir brolybę. Demokratijoj kiekvienas taip pat dalijas ta pačia pareiga ir atsakomybe, kaip lygiai yra natūralios pasaulėžiūrų, įsitikinimų, sistemų bei siekimų skirtybės. Atranka čia vykdoma reguliariais, laisvais ir visuotiniais rinkimais, įgalinančiais reikštis daugumą bei mažumą, poziciją bei opoziciją. Kokia bebūtų demokratinė sistema — parlamentinė, prezidentinė ar konstitucinė - monarchinė, politinė, socialinė ar kultūrinė, laisvės, lygybės ir brolybės principai suponuoja moralinį demokratijos pagrindą — toleranciją, gerbiančią ne tik savąjį, bet ir rungtyniavimo priešininką.

     Lietuvos demokratija jau turi savo istoriją, pažymėtą ne tik sėkmėmis bei laimėjimais, bet ir trūkumais, silpnybėmis bei negalavimais. Ji yra tokia, kokia ir pati Tauta. Ji reiškėsi sąmoningumu, kūrybinio darbo pastangomis ir atsakomybės pajautimu, ją sprogdino asmeniškumų ir partiškumų aistros. Istorija ir patirtis moko, tad imkime iš jų ir ugdykime tai, kas mūsų bendruomeniniam gyvenimui yra naudinga bei pozityvu.

     Kaip Tautai, taip ir Bendruomenei reikia mūsų visų. Štai kodėl ypatingo dėmesio nusipelno Lietuvių Chartos įpareigojimas, jog pasaulyje pasklidę lietuviai sudarytų vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Demokratijos visuotinumo pagrindu sukurta tautinė mūsų Bendruomenė iš tikrųjų būtų nepriklausomos Lietuvos demokratinio Steigiamojo Seimo sukakties vertingas įprasminimas.

     Tokiam bendruomeniniam susiorganizavimui toliau būtini du bendri visų mūsų nusiteikimai. Vieną ryškina Lietuvių Charta: esam tos pačios Tautos vaikai, tarp savęs broliai, tad ugdykime tautinį savo solidarumą. Jo reikia mūsų organizuotumui, mūsų tautinio švietimo bei tautinės kultūros darbų ir Lietuvos laisvinimo pastangų sėkmingumui. Tautinis solidarumas turi tapti aukščiausia tautine mūsų dorybe.

     Reikiamą atmosferą tautiniam solidarumui sudaro antrasis nusiteikimas, būtent teisės sąmonė. Ja remiasi demokratinių principų vykdymas, priimtųjų įstatų bei nuostatų laikymasis, visuomeninės tvarkos saugojimas.

     Demokratinė dvasia ir praktika, kaip rodo gyvenimas, negali būti saugiai laimimos. Jų šiandien nėra okupuotoje Lietuvoje, valdomoje diktatūros metodais ir priemonėmis. Demokratijos sąmonę, praktiką ir tradicijas turim išlaikyti bei pratęsti mes, laisvieji lietuviai. Sąlygas, nors ir ribotas, sudaro Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, sukurta visuotinumo pagrindu ir besitvarkanti demokratiniu būdu. Tad kviečiame laisvojo pasaulio lietuvius svetur turimomis sąlygomis istorinę Nepriklausomos Lietuvos Steigiamojo Seimo sukaktį įprasminti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizuotumo stiprinimu. Lietuvių Chartos tikslų bei uždavinių vykdymu, demokratinių principų bei nusiteikimų ugdymu.

     Pasaulio Lietuvių Bendruomenės VALDYBA Stasys Barzdukas, pirmininkas Dr. Antanas Butkus, vykd. vicepirmininkas

     Dr. Henrikas Brazaitis, Aleksas Laikūnas, Milda Lenkauskienė, dr. Vytautas Majauskas, vicepirmininkai

     Dr. Algirdas L. Nasvytis, PLB Kultūros Tarybos pirmininkas

     Antanas Rinkūnas, PLB Švietimo Tarybos pirmininkas

     Antanas Gailiušis, sekretorius ir iždininkas