Spausdinti

GIMTASIS ŽODIS

L. DAMBRIŪNAS

     Reikia konstatuoti, kad dalies kilmininkas yra didžiai būdinga lietuvių kalbos savybė. Mūsų kalboje jis dažniau ir plačiau vartojamas, negu kitose kalbose. Čia jis dažnai konkuruoja su galininku ar vardininku, ir tatai priklauso nuo to, ar kalbamąjį dalyką įsivaizduojame kaip visumą, ar kaip dalį. Tačiau dalyko vaizdavimasis vienaip ar antraip jau nebėra kalbos reikalas, o kalbėtojo subjektyvios nuomonės reiškimas.

     Galima skirti dvi žodžių rūšis, kurių dalies kilmininkas plačiai vartojamas. Tai a) konkretūs daiktai ar medžiagą reiškiantys žodžiai ir b) abstraktūs žodžiai. Pvz. gavau pinigų (konkretus daiktas) ir nusipirkau duonos, sviesto, sūrio (medžiaga). Turiu vargo su tuo vaiku. Reikia turėti kantrybės. Patyrė džiaugsmo ir skausmo (abstraktūs žodžiai). Abstrakčių žodžių rūšiai priklauso ir tokie žodžiai, kaip laimė, garbė, reikšmė, prasmė, proga, įtaka, praktika, įspūdis, malonumas, susidomėjimas ir kt. Su jais taip pat gali būti vartojamas dalies kilmininkas.

     Štai kaip tie žodžiai vartojami autentiškuose šaltiniuose. Pačios visuomenės dorovė vaikui turi milžiniškos įtakos (Lietuvių kalbos žodynas). Vienos šalies judėjimas neišvengiamai turi daryti įtakos darbininkų judėjimui kitose šalyse (t. p.). Įtakos turėti — Einfluss haben. Kam įtakos daryti — auf jemand Einfluss ausueben (Senno-Salio Lietuvių rašomosios kalbos žodynas). Visuomenės kalbai labai didelės įtakos turi spauda (GK 1937, 1). Turėjo didelės įtakos lenkų literatūrai (GK 1937, 70). Ir aš turėjau tą dieną laimės matyti Rimšos "Kovą" (J. Jablonskis). Buvo baimės ir laimės, su tuo juokų maišeliu bevažiuojant (L. k. ž.). Turi drąsos (ne drąsą) gyventi (Jablonskio Raštai IV, 330). Aš tau suteiksiu progos (ne progą) pažinti (t. p.). Jis turi ir praktikos (Jablonskio Raštai V, 226). Galėjo turėti santykių (t. p. 18). Turėti reikšmės — von Bedeutung sein. Teikti kam reikšmės — auf etwas Wert legen (Senno-Salio Liet. raš. k. ž.).

     Todėl neatrodo, kad Laiškų Lietuviams taisymas posakių turėti įtakos kam nors (1970, Nr. 4) ir turėti laimės, turėti reikšmės (1970, Nr. 3) yra pagrįstas. Lietuvoje dabar šito kilmininko vengiama, jo vietoj vartojant galininką, bet tai galima aiškinti įtaka rusų kalbos, kurioj panašiais atvejais vartojamas tik galininkas, nes kilmininkas neįmanomas.

     Apie dalies kilmininko vartojimą plačiau rašyta Gimtojoje Kalboje (1964, Nr. 1, 4-6 p.). Straipsnis ten baigiamas tokia išvada: "Vengdami kilmininko, kur geriau tinka galininkas, turime neužmiršti, kad ne visur tinka ir galininkas. Dalies kilmininkas mūsų kalboje, be kito ko, rodo kalbėtojo atsargumą, santūrumą, vengimą perdėjimo. Sakydami, kad 'knyga gali turėti neigiamą įtaką skaitytojams', prileidžiame, kad toji įtaka gali būti tik neigiama. Tuo tarpu sakydami 'neigiamos įtakos', prileidžiame, kad neigiama įtaka gali būti dalinė, kad šalia neigiamos gali būti ir daugiau ar mažiau ir teigiamos įtakos. Ir tokia prielaida dažnai būna teisingesnė. Dėl to ir neturėtume vengti šios būdingos mūsų kalbos savybės — dalies kilmininko".

     Redakcijos prierašas. Dedame L. Dambriūno straipsnį, kuriame plačiau išnagrinėtas dalies kilmininko vartojimas. Jis tikrai bus daug kam pravartus, nes kasdieninėje vartosenoje čia vis daroma klaidų. Kai mes posakius turėti įtakos į ką nors taisėme į turėti įtaką kam nors (4 nr.) ir turėjau laimę, turi didelę reikšmę (3 nr.), tai darėme sutikdami su J. Balčikonio taisymais. Mums ir dabar atrodo, kad čia galininkas yra visai pagrįstas, jei turima galvoje dalyko visumą. Žinoma, galimas ir dalies kilmininkas, jei taip norima pasakyti. Posakiai turiu garbę pasveikinti, reiškiu gilią užuojautą, padarė gerą įspūdį yra visai normalūs mūsų vartosenoje. Sutinkame, kad čia kartais galimas ir kilmininkas, ypač jei norime parodyti tam tikrą santūrumą.

KAIP LIETUVIŠKAI IŠVERSTI C E R E A L S?

     Čia, Amerikoje, labai įprasta pusryčiams vartoti įvairius grūdų patiekalus, angliškai vadinamus cereals. Teko girdėti, kad lietuviai, nenorėdami vartoti angliško žodžio, juos vadina pelais, šiaudais ir t. t. Ar būtų galima rasti kokį nors tinkamesnį žodį? Prof. A. Salys sako, kad jų šeimoje jau treti metai yra vartojamas žodis javieniai. Manytume, kad tai yra visai tinkamas terminas.

     Senovės romėnai turėjo javų deivę Ceres. Nuo jos vardo kilo ir žodis cerealis (priklausąs javų giminei). Iš šio žodžio buvo sudarytas ir angliškasis cereals. Tad lietuviškai galime juos vadinti javieniais, o kai jie yra užpilami pienu ir padaroma tam tikra košė, ją galėtume pavadinti javiene.