("Laiškų Lietuviams" jaunimo konkurse premijuotas rašinys)
GABIJA JUOZAPAVIČIŪTĖ
Being dissatisfied with society is the price we pay for being free men and women.
Northrop Frye
Pažvelgus į konkursui duotą temą ir į klausimus, koks mūsų jaunimas yra dabar, ką jis vertina, ko siekia, kokia numatoma jo ateitis, tuoj peršasi atsakymas, kad mūsų jaunimas yra toks, kokiu jį padarė aplinka, tėvai, mokytojai. Argi jo vertybės nėra nustatytos kultūros, kurioje jis gyvena? Neseniai atlikta studija apie vaiko psichologiją pateikia tokią išvadą:
"Kūdikis gimsta kultūrinėje aplinkoje, sutvertas pagal savo rūšį, turįs galimybę pasisavinti viską, ko jį išmokys. Kultūrinė aplinka pradeda veikti, padarydama iš tos žalios medžiagos sau priimtiną produktą. Ji moko individą to, ką jis gali ir ko negali, jam duoda normas ir nustato elgesio ribas — kur kas leidžiama, pageidaujama ir draudžiama. Išmoko kalbos, kurią jis naudos, nustato grožio, meno ir gėrio standartus. Jam parodo vaizdą kilnios asmenybės, kuria jis trokšta tapti (S. W. Bijou, D. M. Baer. Child Development, Vo. I, 1961, 86 psl.).
O Wilhelm Reich rašo (Charakteranalyse, 1933, 12 psl.): "Kiekviena visuomeninė santvarka sukuria tuos tipus ir charakterius, kurie reikalingi jos išsilaikymui".
Tad iš visa to gal būtų gedima padaryti išvadą, kad aplinka, kurioje šiandien gyvena mūsų jaunimas, jį taip yra paveikusi ir suformavusi, kad jis jau nieko negali pakeisti, kad jo pastangos bus tuščios, kad jo ateitis jau yra nulemta. Tiesa, kad aplinka kiekvienam daro didelę įtaką, bet taip pat nereikia užmiršti, kad žmogus turi laisvą valią ir gali aplinkai pasipriešinti.
Labai didelę įtaką tiek jaunimui, tiek ir senimui daro šių dienų reklama. Tačiau ir reklama daugiausia veikia ne individą, bet masės žmogų. Jaunimas, matydamas dabartinės santvarkos netobulumus ir trokšdamas laisvės, tą laisvę gali pasiekti ir gali susikurti geresnę ateitį, jeigu nepraras savo idealizmo, sugebės atsispirti aplinkai ir pasiryš plaukti prieš srovę.
Norėdami geriau suprasti, ko jaunimas dabar siekia, ką vertina ir kuo žavisi, galime nueiti pasivaikščioti bet kuriame didmiestyje po hipių kvartalus. Visur rasime taikos simbolius, plakatus ir posakius: "Karas baigėsi" ir "Taika yra čia pat, jei tik jos nori". Šitokie posakiai aiškiai išreiškia ne vien tik jų, bet ir viso jaunimo svajones ir siekimus. Jaunimas dabar nori laisvės, taikos, meilės ir tiesos visiems. Jie nenori karo, nenori neteisybės, kurią mato aplink save klasių sistemoje. Nežinodami, kaip konstruktyviai pasireikšti, jie kelia riaušes ir, lyg maži vaikai, daužo langus, užima vyriausybės įstaigas, bet, nelaimei įvykus, išsigąsta ir spokso, lyg verkšlenantis vaikutis, į tai, ką padarė. Čia ir įeina maža saujelė revoliucionierių, panaudodami tokius įvykius savo naudai. Keturis Kent universiteto studentus jau pavadino žygio kankiniais, kurie žuvo už revoliucionierių tikslus. Dabar jų vadai šaukte šaukia kovon, užuot naudojus tą pavyzdį sustabdyti bereikalingoms riaušėms ir ieškojus kitų būdų savo tikslui siekti. Pavyzdžiui, kaip darė Harvardo studentai, eiti nuo durų prie durų ir prašyti žmones, kad rašytų senatoriams ir kitiems atitinkamiems asmenims laiškus. Jų tikslas yra informuoti žmones, sukelti susidomėjimą, kad visi Amerikos piliečiai pagalvotų, ką jie gali padaryti, kad ir jų mažas balselis būtų išgirstas.
Vis dėlto yra tiesos pasakyme, kad, jei negali prieš ką nors laimėti, tai prisijunk prie jo. Jeigu visuomenė neklauso tavo daužymosi bei riksmo ir jeigu tavo tikslai geri ir visiems naudingi, tai prisijunk prie valdančios sistemos ir keisk ją iš vidaus, iš pagrindų, nepraradęs savo idealizmo. Šių dienų jaunimas turės perimti visuomenės vadų eiles. Užuot privertus universitetus užsidaryti dėl riaušių kėlimo, studentai turėtų studijuoti šiandieninę bendruomenės padėtį. Jie turi ruoštis didelei atsakomybei, kuri netrukus kris ant jų pečių. Grynos informacijos iš kelių knygų neužtenka — tai nėra mokslas. Švietimo ir mokslo tikslas turėtų būti išmokyti jaunuolį tapti atspariu ir sąmoningu savo gyvenamosios aplinkos nariu. Jis turi būti kritiškas. Šių dienų sistemoje nereikia užmiršti, kad kuo aukštesnis mokslas, kuo daugiau išsilavinęs žmogus, tuo daugiau įtakos turės žmonėms ir tos sistemos reformavimui.
Žmonės, bendrai paėmus, yra perdaug patogiai įsitaisę. Jie bijosi atsakomybės. Būdami pasyvūs, jie nemato, kad galima ką nors padaryti. Taip pat ir jaunimas, kuris yra veiklus, nėra pasiruošęs prisiimti atsakomybės. Paul Tournier rašo: "Gyventi yra apsispręsti... Apgalvotai apsispręsdamas, žmogus susikuria savo gyvenimą... Pagrindinė mintis yra autonomija ir drąsa būti tuo, kuo esi, harmonijoje su savimi, atsikratyti kūdikiško priklausymo nuo kitų" (The Meaning of Persons, 200 psl.).
Veikimas prieš savo nusistatymus dėl to, kad esi silpnas, kad neišdrįsti priimti atsakomybės už savo sprendimus, yra tikro gyvenimo neigimas. Žmogus, kuris nori pabėgti nuo atsakomybės, vartodamas piliules ar ką kita, save apramina, bet problemos neišsprendžia.
Kodėl dabar taip skelbiami visokie vaistai galvos skausmui sumažinti ar nuotaikai pakelti? Šios pramonės tikslas kaip tik ir yra padaryti žmogų visiškai priklausantį, o ne savarankišką. Piliulė padeda išvengti bet kokio skausmo ir kovos. Pasidavimas reklamai yra atsisakymas teisės spręsti ir apsispręsti. Reklama, spręsdama už žmogų, parodo visišką reklamuotojų nepasitikėjimą žmogumi. Teisingai psichiatras R. Trotot sako, kad "pagarba žmogui apima ir pagarbą jo teisei apsispręsti, nes tik laisvas, atsakomingas savęs įsipareigojimas sukuria asmenybę" (Tournier, 202 psl.).
Individas, norėdamas išsilaikyti, turi gyventi visuomenėje. Jis nuo visuomenės priklauso, bet tai dar nereiškia, kad visuomenė turi viską nulemti. Jeigu jis išlaiko kritišką galvoseną, jeigu jis bando suprasti visuomeninę santvarką, kurioje jis gyvena, jeigu jis sutinka prisiimti atsakomybę už save ir už kitus, jis gali pakeisti ir savo, ir visuomenės padėtį. Čia ir glūdi jaunuolio ateitis. Matydamas šiandieninę padėtį, jis trokšta laisvės, taikos, meilės ir teisingumo. Jis turi kovoti prieš tas jėgas, kurios lemia jo likimą, asmenybę ir individualumą. Reikia apsispręsti ir dirbti nepasiduodant.
Redakcijos pastaba
Šis straipsnis yra žymiai sutrumpintas. Išleistas gana ilgas autorės aiškinimas, kas yra socializacija. Redakcijos ir vertinimo komisijos nuomone, tiesioginiai tai nepriklauso konkurso temai.