Skyrių tvaiko DANUTĖ BINDOKIENĖ
DU DIDŽIAUSI LIETUVOS MIESTAI
Du didžiausi Lietuvos miestai yra Vilnius ir Kaunas. Pagal šių metų pradžios surašinėjimo duomenis, Vilniuje yra 386 tūkstančiai gyventojų, o Kaune — 305 tūkstančiai, taigi, šie du Lietuvos miestai, palyginus su Latvijos sostine Ryga, yra mažesni gyventojų skaičiumi net kartu sudėti. Rygoje šiuo metu gyvena 743 tūkstančiai žmonių — daugiau kaip trečdalis visų Latvijos gyventojų.
Vilniuje ir Kaune sukoncentruotos beveik visos aukštosios mokyklos. Lietuvoje jų yra 12, iš kurių 6 Vilniuje ir 4 Kaune. Iš 57 tūkstančių visos Lietuvos studentų Vilniuje mokosi 27 tūkstančiai, o Kaune apie 20 tūkstančių. Manoma, kad kas aštuntas vilnietis ir kas vienuoliktas kaunietis yra arba studentas, arba technikumo moksleivis. Kadangi šiuose miestuose daug besimokančio jaunimo, tai ir nulemia gyventojų sudėtį pagal amžių. Taigi, gyventojų amžiaus vidurkis Vilniuje ir Kaime yra gana žemas — pensininkų palyginus nedaug (Vilniuje apie 36 tūkstančiai, Kaune apie 40 tūkstančių).
Tiek Vilniuje, tiek Kaune gyventojų didžiausią daugumą sudaro lietuviai. Antrieji savo gausumu yra rusai, o po jų seka lenkai. Galima pastebėti lietuvių gyventojų pagausėjimą nuo 1959 m. sausio 15 d. abiejuose miestuose. Pvz.: 1959 m. Vilniuje gyveno 33,6% lietuvių, 29,4% rusų, 20,0% lenkų. 1970 m. 42,8% lietuvių, 24,5% rusų ir 18,3 lenkų; Kaune — 1959 m. 82,0% lietuvių, 11,6% rusų, 1,3% lenkų, 1970 m. 84,3% lietuvių, 10,5% rusų, 1,0% lenkų.
Vilniuje kasdien gimsta 18, o Kaune 14 kūdikių. Abiejuose miestuose kasdien miršta apie 6 žmones. Dauguma vilniečių ir kauniečių šeimų turi tik po vieną ar du vaikus. Trečias, ketvirtas vaikas ir daugiau — retas atvejis. Kūdikių mirtingumas Vilniuje ir Kaune žymiai mažesnis už kitų Lietuvos vietovių.
("Švyturys" 1971 m. rugpiūtis)
A. KERNAGIS — 60-TIES METU JAUNUMO
Dramos aktoriui Aleksandrui Kernagiui šiais metais sukako 60 metų amžiaus. Per keturiasdešimt dvejus savo darbo metus Kauno ir Vilniaus teatruose A. Kernagis pastatė šešiolika veikalų, sukūrė daugiau kaip šimtą įvairių vaidmenų. Pirmajame A. Olekos - Žilinsko pastatyme — V. Krėvės "Šarūne" (1929 m.) vos 18 metų Aleksandras Kernagis buvo išskirtas iš kitų studentų bajoro Žalvyrio vaidmeniui. Per paskutinius penkerius metus originaliosios dramaturgijos pastatymuose jis sukūrė šiuos vaidmenis: Puplesį J. Avižiaus ir H. Vancevičiaus "Sūkuryje", Henriką Mazovietį V. Krėvės "Skirgailoje", Žemaičių pasiuntinį ir Aukštą pareigūną Just. Marcinkevičiaus dramose "Mindaugas" ir "Katedra".
BREŽNEVO IR KOSYGINO KELIONĖS VAKARUOSE
Apie Sovietų vadų Brežnevo ir Kosygino keliones ypač Kanadoje ir Paryžiuje visi esame skaitę laisvojo pasaulio spaudoje ir prisimename, kad ne visuomet jiems ten gerai sekėsi (ypač Kosyginui Kanadoje teko nukentėti nuo demonstrantų). Tačiau Lietuvos žmonėms "Tiesa" perteikia visai kitokį vaizdą. Apie viešnagę Kanadoje rašoma kiek santūriau, pažymint, kad Kosyginas buvo nuoširdžiai sutiktas įvairių aukštųjų Kanados valdžios žmonių, o apie minių reakciją — nė žodžio. Tame pačiame "Tiesos" (Nr. 248, 1971 m.) numeryje rašoma, kad Brežnevą paryžiečių minios sveikinusios miesto aikštėse ir gatvėse ir visur jis buvęs labai šiltai sutiktas. Apie tokias nereikalingas "smulkmenas", kaip demonstracijas, prieškomunistinius šūkius ir kitokius "nedraugiškus" reiškinius visai neužsimenama.
LIETUVIAI ŠVIESUOLIAI ŠVIEČIA PASAULĮ
Jau antri metai Lusakos universitete Zambijoje dėsto Napoleonas Kunickis. Pedagoginiam darbui į Indiją išvyko docentas Narimantas Ždankus, o į Afganistaną — dėstytojas Algirdas Žarnauskas.
PALAIDOTAS KOMPOZITORIUS
Spalio 18-tą dieną Vilniuje, Antakalnio kapinėse, iškilmingai palaidotas kompozitorius Jonas Švedas.
“LIETUVA” PRANCŪZIJOJE
Valstybinis ansamblis "Lietuva" š. m. rudens pradžioje net tris savaites gastroliavo Prancūzijoje ir suruošė penkiolika koncertų didesniuose miestuose. Gastrolės buvo užbaigtos Paryžiuje. Prancūzų žiūrovai nuoširdžiai sutiko ansambliečių programą, į kurią buvo įtraukta lietuvių, prancūzų ir rusų liaudies dainos ir šokiai.
APIE TUŠČIUS PAŽADUS
Dabartinė Lietuvos valdžia, skambiais šūkiais skelbianti darbo žmonių gyvenimą pavertusi neabejotinu rojumi, turi aiškų talentą tą paprastą darbininką nuvertinti ir paskui ramiai "vedžioti už nosies". Štai keletas įdomių epizodų (iš 1971 m. Tiesos Nr. 224).
Antakalnio gatvėje prieš septynetą metų prakiuro vieno namo stogas. Į 10-tąją namų valdybą kreipėsi gyventojai prašydami, kad stogą sutaisytų. Buvo pažadėta darbą tuojau pradėti. Bėgo mėnesiai, metai, skylės stoge vis didėjo, namo gyventojų prašymai į įvairias įstaigas dažnėjo. Jiems vis buvo žadama, bet tušti pažadai stogo neuždengė. Žinoma, ši istorija turi laimingą pabaigą — stogas jau remontuojamas, ir tik po septynerių metų beldimo į įvairių biurokratų duris!
Kita istorija liečia vilnietės J. A. skundą, kad šių metų pavasarį automobilis išmušė jos buto sienoje skylę, kurią atsisako taisyti namų valdyba, Lenino rajono vykdomasis komitetas ir t. t. Tik po to, kai visai nusivylusios merginos laiškas buvo išspausdintas "Tiesoje", butą pažadėjo suremontuoti, ir darbas buvo pradėtas.
Ne geresnės situacijos ir kituose miestuose. Pvz. Kauno gyventoja K. J. parašė redakcijai, kad jos gyvenamojo namo Kapsų gatvėje bute sanitarinių patogumų nėra. Šeima naudojosi kieme esančiais tualetais. Prieš pusantrų metų jie sugedo. Buvo kreiptasi į namų valdybą, ta pasiuntė į specializuotą autotransporto kontorą, ta atgal į namų valdybą ir t. t.
Kai redakcija pati kreipėsi į Kauno miesto Lenino rajono vykd. komitetą, buvo tuoj pažadėta įrengimus kieme sutaisyti gegužės 31 d. Tačiau neseniai redakcija sužinojo, kad darbas dar ir šiandien nepradėtas, o eilinis gyventojas vargsta ir yra numaldomas tik tuščiais pažadais.
SENIAUSI PAŠTO RŪMAI
Kauno senamiestyje, Rotušės aikštės ir Valančiaus gatvės kampe, restauruotojų atkurtas septyniolikto amžiaus pašto pastatas. Pastate veiks Kauno pirmasis ryšių skyrius ir miesto paminklų apsaugos inspekcija. Maskvos archyvuose suradus XVII šimt. Kaimo miesto planą, pastebėtas ir senojo pašto pastatas... Tada kilusi mintis jį restauruoti. Dabar kauniečiai turės vieną seniausių pašto įstaigų visoje respublikoje.
ŽIRGU LENKTYNĖSE UTENOJE
Praėjusios vasaros viduryje Utenoje įvyko žirgų lenktynės, kurias stebėjo tūkstančiai žiūrovų, dalyvavo 115 važiuotojų iš 15 rajonų. Lenktynes laimėjo Zarasų rajono Stelmužės kolūkio lenktynininkas L. Vaitkevičius.