Spausdinti

STEBINTI MOTERIS

     Perskaičius abu straipsnius, "Kodėl šeimos skiriasi" (1970 m. spalio mėn.) ir "Kodėl šeimos nesiskiria" (1970 m. gruodžio mėn.), norėčiau ir aš savo patirtimi įsiterpti. Be abejo, pirmasis straipsnis buvo realesnis. Man neatrodo, kad antrasis būtų moters rašytas. Jame per daug padangėmis skraidoma. Visa, kas gera, sumetama vienam asmeniui, o kas bloga — kitam. Tai mūsų daugumos kalbėtojų ir rašytojų mėgiamiausias metodas. Vienas kalbėtojas, paklaustas, ar jis tiki tuo, ką kalba, atsakė: "Aš taip kalbu, kaip kiti norėtų girdėti".

     Kiekvienas žmogus turi savyje ir blogio, ir gėrio. Vienam jis gali būti angelas, kitam — šėtonas. Jeigu abi vedusiųjų gerosios pusės sutampa, tai gerai, jei prastosios — tada pragaras. Dažniausiai būna geros ir blogos pusės mišinys.

     "Ištekėjusi moteris" gruodžio mėn. numeryje kalba apie dviejų moterų gėlėmis apsodintus darželius. Kiekvienas sprendžia apie darželio grožį ir jo savininkę tik iš viršaus, bet niekas nežino, kaip ten iš tikrųjų yra. Darželiai gali būti vienodai prižiūrimi, bet pasitaiko, kad į vieną darželį įsimeta kirminai. Nesvarbu kaip besistengtum, gėlių neišgelbėsi. Kartais jas išlaužo ir vėtros, ir ledai, šunes ir katės. Dėl to didžiausias dėmesys šeimose turėtų būti skirtas apsisaugoti nuo įsibrovėlių, nes tai yra didžiausias nelaimių kirminas.

     Apleisto darželio savininkė kaip tik galėjo būti sveikesnė ir gražesnė, jeigu ji tikrai to darželio neprižiūrėjo ir juo nesirūpino. Ji turėjo daugiau laiko savo malonumams. Ji savo laiką gal praleisdavo susirinkimuose, klubuose, o gal net ir susirasdama ką nors savo širdžiai apsvaiginti. Tokių moterų vyrai paprastai būna labiau prisirišę prie namų. Toks vyras apie savo žmoną galvoja labai gerai, nes ji yra visų dėmesio centre, visi ją gerbia ir ja didžiuojasi. Tokia moteris moka į darbą įjungti kitus, o pati prisiima tik laurus. Bet dėl to jos vyras ilgainiui jai pasidaro per prastas, tad siekiama skyrybų.

Ta moteris, kurios darželis buvo gražus, galėjo būti labai nelaiminga. Ji sudėjo visas savo jėgas, dirbo ir augino gėles, neturėdama laiko pasirūpinti savimi. Darželis, tiesa, buvo gražus, kiti gal jo pavydėjo, bet daugelis šaipėsi iš jos, nes ji pati jau nebetiko prie to gražaus darželio. Ji nuo darbų sulinko, pirštai pasidarė grubūs ir šiurkštūs. Jos vyras nei darželio, nei jos neįvertino. Jis ėjo ieškoti pramogų kitur. Šeima jam nerūpėjo, namie viskas buvo atlikta ir be jo. Jis viską turėjo, ko tik norėjo. Valgis visada laiku, viskas išskalbta ir sutvarkyta. Žmona pavargusi ir nekaip atrodo. Jam gal ir gėda su ja pasirodyti, draugai iš jo juoksis, jam bus nepatogu. Jis gali lengvai susirasti pakaitalą. Jo žmona juk turi rūpintis namais, tad jos pareiga sėdėti namie. Tiesa, tokios šeimos gal rečiau skiriasi, bet ar jos laimingos? Ar tas darželis toks gražus, kaip iš viršaus atrodo?

     Tie abu pavyzdžiai paimti iš mūsų kaimynystės. Jie visiškai nesuderinami su tais svajonėmis apipintais dviejų moterų darželiais.

     Žinoma, yra ir išimčių, bet vis dėlto retai. Pasitaiko ir tokių, kurių gerosios pusės sutampa. Jie kartu dirba, kartu planuoja, vienas kitu džiaugiasi ir didžiuojasi, nuolat budėdami, kad jų darželyje neįsiveistų parazitų.