Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J. Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAIP NAUDOTIS LIETUVIU KALBOS ŽODYNAIS
Teisingai J. Aistis rašo, kad "lietuvis galvos nesuka dviem dalykais: gimtąja kalba ir savo tautos istorija". Kaip ten bebūtų su ta istorija, bet kad mūsų tautiečiai labai mažai tesirūpina savo kalbos grynumu, tai nereikia jokių įrodymų, užtenka tik pavartyti dabar mūsų leidžiamas knygas, laikraščius ir pasiklausyti radijo pranešimų. Pirmiau ėjusi "Gimtoji Kalba", o dabar kalbos skyriai "Laiškuose Lietuviams" ir "Pasaulio Lietuvyje" kalte kala kai kuriuos netiksliai vartojamus žodžius ar išsireiškimus, bet kai kurie mūsų rašytojai ir radijo bei televizijos pranešėjai į tai nekreipia jokio dėmesio. Jau buvo ne kartą rašyta, kad yra nevartotinas žodis neužilgo, nes tai yra slavybė, reikia sakyti netrukus; nesakytina, kad artistas išpildė meno kūrinį, bet reikia sakyti atliko; turime sakyti dveji, treji, penkeri metai, bet vis daugelis pasako ar parašo du, trys, penki metai. Juk mes nesakome dvi kelnės, trys žirklės, penki marškiniai, bet dvejos kelnės, trejos žirklės, penkeri marškiniai. Tad ir su žodžiu metai taip pat vartotini dauginiai skaitvardžiai.
Jeigu jau kas ir neskaito kalbos skyrių minėtuose žurnaluose (bet būtų labai naudinga skaityti!), tai galėtų pasižiūrėti bent į žodyną. Dabar mes turime tris pagrindinius lietuvių kalbos žodynus. Jau yra Lietuvoje išleisti aštuoni tomai (iki žodžio ožvilnis) didžiojo arba akademinio lietuvių kalbos žodyno. Taip pat 1954 m. Lietuvoje yra išleistas ir 1962 m. Čikagoje perspausdintas (su "nukomunistintais" pavyzdžiais) Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vokietijoje 1950 m. Lietuvių Tremtinių Bendruomenė išleido prof. Pr. Skardžiaus, St. Barzduko ir J. M. Laurinaičio sudarytą Lietuvių kalbos vadovą.
Visi šie trys žodynai yra geri, tik reikia mokėti jais naudotis. Akademinis lietuvių kalbos žodynas yra skiriamas daugiau mokslo, o ne praktikos reikalams. Į jį yra sudėti ir vartotini, ir nevartotini žodžiai. Apie šį žodyną neseniai taip yra rašęs iš Lietuvos vienas jo bendradarbis: "Šis žodynas turėtų būti savo rūšies thesaurus, tik, žinoma, gyvos kalbos tokį thesaurus padaryti yra neįmanoma. Vis dėlto siekiama. Taigi į jį stengiamasi dėti visus žodžius, kurie tik yra paliudyti, vadinasi, net ir barbarizmai bei tarmybės. Jame galima rasti ir abrozas, abrūsas, bindokas, brukas, brudas ir t. t. Kalbos mokslui visa tai yra svarbu. K. Būga buvo užsimojęs į šį žodyną sudėti ir tikrinius vardus, bet vėliau buvo to atsisakyta. Ką vartoti literatūrinėje ( = bendri-nėje) kalboje, jau kitas dalykas. Tam tikslui yra Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Pats vartotojas turėtų orientuotis, ką iš didžiojo (akademinio) žodyno galima vartoti, ką ne. Pvz. jame yra paduotos trys veiksmažodžio ieškoti formos: ieškoti, jieškoti ir jėškoti. Šios formos rodo fonetinius kalbos pakitimus mūsų tarmėse, bet literatūrinėje (=bendrinėje) kalboje vartotina tik ieškoti (reikia tarti jieškoti)".
Lietuvių kalbos vadovu taip pat reikia mokėt naudotis, nes jis kai kur šiek tiek nutolsta nuo mūsų dabartinės oficialiosios jablonskinės rašybos. Negalima sakyti, kad jame įvestos naujenybės būtų nelogiškos. Prof. P. Skardžius, atrodo, kaip tik norėjo mūsų rašybą padaryti logiškesnę ir lengvesnę, bet kadangi ir Lietuvoje tebesilaikoma jablonskinės rašybos, tai mums, mažai saujelei, gyvenančiai išeivijoje, keisti rašybą nebūtų tikslu.
Čia paduosime tik keletą L. k. vadove esančių žodžių, kurių rašyba skiriasi nuo jablonskinės rašybos: betkas, betkur, bet-kada, kur nekur, vos nevos, galbūt, turbūt, visdėlto, visvien, vistiek, augštas, Niolė, misionierius, bjaurus, pjauti, jietis, jieškoti. Pagal jablonskinę rašybą šiuos žodžius taip reikia rašyti: bet kas, bet kur, bet kada, kur-ne-kur, vos-ne-vos, gal būt, tur būt, vis dėlto, vis vien, vis tiek, aukštas, Nijolė, milijonas, misijonierius, biaurus, piauti, ietis, ieškoti.
Tad, kilus kokiems nors rašybos neaiškumams, patartina naudotis tik Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, nes jis pateikia bendrinės mūsų kalbos žodžius, kurių pagrindu yra jablonskinė rašyba.
LIETUVIŠKI TARPTAUTINIU ŽODŽIŲ ATITIKMENYS
Neseniai Pedagoginis Lituanistikos Institutas išleido naudingą Pr. Skardžiaus knygą "Ankstyvesnė ir dabartinė lietuvių bendrinės kalbos vartosena". Pr. Skardžius yra atsiuntęs Pedagoginiam Lituanistikos Institutui išleisti ir kitai knygai rankraštį apie lietuviškus tarptautinių žodžių atitikmenis. Būtų labai malonu, kad atsirastų šiai knygai išleisti mecenatas. Šiuo klausimu galima kreiptis į Institutą, bet, reikalui esant, galėtų patarpininkauti ir "Laiškų Lietuviams" redakcija.
Čia norime supažindinti skaitytojus su šio rankraščio turiniu, įdėdami prof. Pr. Skardžiaus pratarmę ir paskui kelis žodžių pavyzdžius. Pr. Skardžius savo pratarmėje taip rašo:
"Svetur, daugiausia tarp svetimųjų, gyvendami, užsienio lietuviai ilgainiui vis daugiau ir geriau išmoksta svetimąsias kalbas, su kuriomis jiems tiesiogiai tenka susidurti, ir tuo pat metu vis mažiau begauna progos savo gimtąją kalbą atnaujinti, pagyvinti, papildyti reikalingesniais savais, lietuviškais žodžiais. Todėl šituo savo darbu aš bent iš dalies esu pasiryžęs ateiti į pagalbą tiems, kurie nori prisiminti lietuviškus žodžius, kurių vietoj vis dažniau vartojami tarptautiniai žodžiai. Tai yra vien praktinis žodyninio pobūdžio darbas, bet jo tikslas yra visai kitoks, kaip kokio nors ištiso tarptautinių žodžių žodyno, pvz. 1969 m. išleisto Lietuvoj. Šitame rinkinyje tarptautinių žodžių aiškinimais norima tik geriau paryškinti lietuviškų pakaitų darybą ir reikšmę; tam tikslui tėra parinkti ir tokie tarptautiniai žodžiai, kuriems lig šiol yra sudarytų lietuviškų pakaitų, jau anksčiau vartotų, didžia dalimi ir dabar Lietuvoj vartojamų, bent žodynuose ir kitur. Į visus čia teikiamus žodžius reikia žiūrėti ne kaip į kokius autoriaus siūlymus, bet kaip į medžiagą, kuria skaitytojai gali individualiai pasinaudoti pagal reikalą ir skonį".
Štai keli pavyzdžiai:
Abažūras (prc. abat-jour), lempos apdangalas; gaubtas, gaubtuvas.
abstrakcija (lot. abstractio "atitraukimas"), atitrauktinė, atsietinė sąvoka; atotrauka, atsaja.
košmaras (prc. cauchemar), sunkus, slegiamas sapnas, slegiamas regėjimas; siegele, slogutis.
meniu (prc. menu), valgių sąrašas (pvz. valgykloje); valgiaraštis.
špricas (vok. Spritze), prietaisas vaistams į kūną leisti, įšvirkšti; švirkštas.