VYTAS MACIŪNAS

     Lietuvių tautos išsilaikymo Amerikoje krizės laikas vis artėja. Yra istorijos patvirtintas faktas, kad išeivijoje gyvenančios tautos po dviejų ar trijų generacijų visai įsijungia į krašto visuomenę ir dingsta. Gyvenamojo krašto visuomenėn pirmiausia įsijungia jaunimas. Jis nėra matęs gimtojo krašto, nėra gyvenęs savosios tautos visuomenėje. Gyvenamojo krašto visuomenė jam nesvetima. Jo draugai — amerikiečiai, jo mokytojai — amerikiečiai. Lietuviško jaunimo taip maža, o neturint artimų draugų lietuvių, jaunuoliui labai sunku išlaikyti savyje lietuviškumą. Todėl turi būti sudarytos sąlygos, kad lietuviškas jaunimas galėtų bendrauti su kitais lietuviais ir turėti artimų draugų lietuvių. Tuo būdu jaunuolis savaime įsijungs į lietuvišką visuomenę. Nors tėvai ir, bendrai kalbant, suaugusieji gali nemaža padėti, vis dėlto iniciatyva tokiam įsijungimui turi kilti iš paties jaunimo. Kol kas, deja, dar tik maža dalis jaunimo yra susidomėjusi lietuviškumo išlaikymu. Reikia, kad kuo daugiau jų susirūpintų tuo reikalu, pajustų entuziazmą dirbti ir vienytis.

     Klausimas: kas ir kaip turėtų tokį susidomėjimą sustiprinti? Atsakymas: jaunimo kongresas. Žinoma, tai skamba gražiai, bet ne taip jau lengva tai pasiekti. Kongresas turės jungti akademines, kultūrines ir politines sritis socialinėje plotmėje. Kongreso socialinė reikšmė yra pati svarbiausia. Su lietuvių kultūra gali susipažinti ir tikri amerikiečiai; jie gali užjausti sunkią lietuvių politinę padėtį, gali akademiškai spręsti Lietuvos klausimus, bet jiems, kaip nelietuviams, lietuviškoji visuomenė pasiliks svetima. Tad kongreso uždavinys — sudominti lietuvių jaunimą, kad jis aktyviai dirbtų ir dalyvautų lietuviškoje visuomenėje.

     Dar svarbu yra kongreso tema ir metodai. Metodas turi būti diskusinis. Be rimtų diskusijų nebus progos išreikšti savo mintis, skirtingas nuomones ir išsiaiškinti. Paskaitos turi būti trumpos. Ilgos paskaitos gali būti naudingos, betgi dažniausiai jų naudingumą mato tik pats paskaitininkas. Taip pat svarbu, kad paskaitos sukeltų ir bent kiek tam tikros kontroversijos. Sociologai pripažįsta, kad kontroversija kaip tik išlaiko visuomenę gyvą ir paskatina žmones galvoti.

     Tema turėtų rištis su lietuviškuoju gyvenimu; reikia apsvarstyti ir santykius su dabartine Lietuva. Betgi svarbiausia, kongresas turi išnagrinėti klausimą ir nuspręsti, kaip išeivijoje išlaikyti lietuviškumą. Kongreso programoje negalima pamiršti šokių ir dainų. Be jų nebus jaunimui nuotaikos, o be nuotaikos kongresas nepasiseks.

     Rengėjams yra daug darbo prieš akis. Reikia gerų paskaitininkų, gerų diskusijų vadovų, gero orkestro, gerų patalpų. Reikia, kad ir jaunimas gausiai dalyvautų, tada ir kongresas bus sėkmingas. To mes visi nuoširdžiai laukiame ir linkime.