Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

     Jau nuo seno sakoma, kad tėvas yra šeimos galva, o motina — širdis. Kadangi širdis daugiau surišta su jausmais, ji žmogui daro didesnį įspūdį, yra artimesnė, prieinamesnė. Gal ypač dėl to ir motinos diena yra daug populiaresnė, negu tėvo diena. Žinoma, yra ir kitų priežasčių. Motinos diena yra pradėta švęsti daug anksčiau, negu tėvo. Motinos diena pirmą kartą buvo atšvęsta 1908 m. Filadelfijoje. Netrukus ji paplito po visą Ameriką ir po visą kultūringą pasaulį. Tėvo diena buvo pradėta švęsti žymiai vėliau. Jos iniciatorė buvo moteris J. Bruce Dodd. Ji gyveno Spokane mieste, Washingtono valstybėje. Maždaug prieš 45 metus, jai sėdint motinos dieną bažnyčioje, kilo mintis pagerbti ir tėvą. Dar jai esant visai mažai, mirė motina. Šeimoje buvo šeši vaikai. Tėvas tikrai tėviškai jais rūpinosi ir gerai išauklėjo. Tad ji kreipėsi į savo bažnytinę vyresnybę, kad būtų pasirūpinta pagerbti tėvą. Pamažu ši tėvo diena pradėjo plisti, bet žinomesne ji tapo tik dar labai neseniai.

     Amerikoje tėvo diena yra švenčiama trečiąjį birželio mėnesio sekmadienį, bet kai kur kitose šalyse ji yra švenčiama pirmąjį sekmadienį. Kad ji dar nėra taip išpopuliarėjusi kaip motinos diena, yra ir įvairių psichologinių priežasčių. Motina, būdama fiziškai silpnesnė ir turėdama daugiau kentėti bei vargti, gimdydama ir augindama vaikus, sukelia žmonijoje daugiau simpatijų, daugiau užuojautos. Motina paprastai yra jautresnė, jos meilė švelnesnė, todėl jos vardas yra apgaubtas lyg kokia mistika, poezija. Rašytojai ir poetai daug daugiau rašo apie motiną, negu apie tėvą. Bet, be abejo, niekas tuo nenori sumažinti tėvo nuopelnų. Ir tėvas daug vargsta dėl vaikų, bet kitokį vargą. Ir tėvas myli savo vaikus, bet kitokia meile. Ir vaikai jį gerbia ir myli, bet kitaip, negu motiną. Negalima sakyti, kad toji pagarba būtų mažesnė, kad meilė būtų šaltesnė. Ne, ji nėra nei mažesnė, nei šaltesnė, bet kitokia. Tėvą vaikas gal labiau pagerbia, ne meilų žodį pasakydamas, ne gėlę padovanodamas, bet jo klausydamas, sekdamas jo pavyzdžiu, stengdamasis visur taip elgtis, kad tėvui būtų garbė turėti tokį sūnų.

     Kas nežino, kad tėvas, pelnydamas šeimai duoną, kartais turi labai sunkiai dirbti, labai daug vargti? Ir jis, kaip ir motina, turi daug aukotis, tik jo aukos kartais ne taip pastebimos. Juk tėvas yra šeimos galva, tad kartais jis turi kentėti ir aukotis už visą šeimą arba už bet kurį jos narį. Būti šeimos galva tai nereiškia tik valdyti ir kitiems įsakinėti. Kaip popiežius, būdamas Bažnyčios galva, save vadina Dievo tarnų tarnu, taip ir tėvas — šeimos galva yra visos šeimos tarnas.

     Tėvas yra tas paslėptas didvyris, kuris diena iš dienos dirba sunkų darbą, atskirtas nuo šeimos džiaugsmų, nuo vaikų čiauškėjimo. Jis aukojasi, kad jie džiaugtųsi. Jis dirba, kad jie gyventų. Tikėkimės, kad tas kuklus, paslėptas šeimų galvos gyvenimas bus vis labiau suprastas, įvertintas ir bent tėvo dienos proga ištrauktas iš užmaršties ir parodytas žmonai, vaikams, pasauliui.