Spausdinti

 (Pranešimas Kunigų Vienybės seimui 1971 m.) KUN. K. PUGEVIČIUS

     Pernai, Kunigų Vienybės seimo metu, dalyviams teko susipažinti su tada išleistu JAV Katalikų konferencijos pasisakymu etninių grupių Amerikoje klausimu. Ta pačia proga buvo pranešta, kad Vašingtone organizuojama vadinamasis National Center for Ethnic and Urban Affairs, vadovaujant monsinjorui Geno Baroni, kurio dėka Katalikų konferencija susidomėjo tautinių mažumų klausimu. Taip pat ir lietuviai buvo kviečiami susirišti su naujuoju sąjūdžiu.

     J. E. vysk. V. Brizgys pranešė, kad atitinkamas asmuo tam tikslui jau buvo paskirtas. Minėto centro valdybos sąstate yra vienas Amerikoje gimęs lietuvis, lietuviškai nekalbąs ir labai mažai žinąs apie lietuvius, bet pilnas geros valios, Richard Krickus, kuris labai daug rašo etninių grupių klausimu Amerikos spaudoje.

     Po Kunigų Vienybės suvažiavimo a. a. kun. Jutkevičius, tuometinis Vienybės pirmininkas, raštu prašė šio pranešimo autorių palaikyti ryšį su minėtu etninių grupių centru K. Vienybės vardu. Nuo to laiko šiam atstovui teko porą kartų ilgiau pasitarti tuo reikalu su mons. Baroni, dalyvaujant dviejuose svarbiuose posėdžiuose Vašingtone ir pakviesti monsinjorą šiuo klausimu padiskutuoti radijo bei televizijos programose Baltimorėje. Taip pat teko susipažinti su sparčiai augančia literatūra, kuri kelia viešą susidomėjimą tautinių mažumų vaidmeniu Amerikoje. Naujausias pavyzdys yra rugsėjo mėn. pasirodęs plačiai skaitomo Harper's žurnalo numeryje M. Novak straipsnis "The Ethnics versus the System".

     Čia trumpai pateiksiu svarbesnius duomenis, liečiančius baltųjų etninių grupių Amerikoje stiprėjančią sąmonę, kuri, daugelio nuomone, tiek pat svarbi, kaip ir panašus sąjūdis mūsų juodųjų brolių tarpe.

     1. Pirmojoje šio šimtmečio pusėje Amerikoje vyravo vadinamoji "Melting-pot" (tirpdymo katilo) teorija. Daugumas amerikiečių manė, kad visi ateiviai Amerikoje privalo ir nori nutausti arba, kitaip sakant, užmiršti visus iš Europos atsivežtus savitumus (kalbą, papročius, kultūrą) ir pasisavinti šio krašto kultūrą. Kai kurie manė, kad imigrantui neįmanoma pasilikti tokiu, koks jis buvo Europoje: norėdamas ar nenorėdamas, ateivis bus savaime paveiktas vyraujančios anglosaksų kultūros, o likutis jo ankstyvesnės kultūros tik papildys nejučiomis vyraujančią kultūrą.

     Mūsų laikais Amerikos sociologai ir kiti mokslininkai įrodinėja, kad iš tikrųjų taip neįvyksta. Kai kuriais atvejais ateiviai ir jų čia gimę vaikai tiesioginiai ar netiesioginiai prievartaujami pasiduoti tam "Melting-pot" procesui. Deja, net ir tose šeimose, kur tėvai ateiviai metė savo protėvių pavardę, kalbą ir papročius, sąmoningai mokydami vaikus asimiliuotis, rezultatai buvo nekokie. Per dažnai tuose asmenyse pasireiškia tam tikras psichologinis sukrėtimas, panašus į sąžinės graužimą — nepajėgumas iš tikrųjų susitapatinti su anglosaksais ir aiškus troškimas net trečioje ar ketvirtoje kartoje grįžti pas savuosius, "ieškoti savo šaknų". Rašytojas M. Novak jautriai apibūdindamas tokį savo pergyvenimą, išreiškia daugelio panašų nusivylimą tirpdymo katilo teorijos įgyvendinimu.

     2.    Daugelis kovojančiųjų už juodųjų teises, ypač daugelis jų baltųjų šalininkų, kaltina baltąsias etnines grupes rasizmu. Vienas jaunas, uolus, bet naivus kunigas kartą prasitarė, kad "neįmanoma juodiesiems laisvai įsikurti tinkamose sąlygose, kol nepanaikinsime tautinių parapijų ir tautinių rajonų". Barbora Mikulskį, lenkų kilmės baltimorietė sociologė, mons. Baroni ir kiti, kurių dešimtmetinis partizaniškas kariavimas už juodųjų teises jokiu būdu neleidžia jų kaltinti rasizmu, sako, kad tai nesąmonė.

     Mikulskį ir Baroni puikiausiai atjaučia pvz. Marquette Parko Čikagoje lietuvių jausmus. Daugumoje Amerikos laikraščių ir leidinių juodu kaltina vadinamąją "WASP power-structure" — baltąją vyraujančią kliką valdžioje, industrijoje, spaudoje ir visur kitur. Anot Baroni, jie parodo tam tikrą veidmainiškumą: jie šūkauja už juodųjų teises, bet patys nenori atsižadėti savo vyravimo pozicijos, rodo pirštais į lenką, lietuvį, italą ar graiką darbininką ir sako: "Ecce homo" — štai nusikaltėlis, kuris užstoja juodiesiems kelią į laimę. O tas vargšas Jonas, Pietro, Jerzy ar Aristotelis, po ilgų metų užsidirbęs sau vietą, jausdamas, kad gresia jam pavojus, bet nesuprasdamas, kad tikras priešas sėdi City Hall, kongrese arba industrijų "board rooms", ginkluojasi prieš juodąjį pilietį. Tokiu būdu abudu tampa nuskriausti.

     3.    Baroni ir kiti sako, kad reikia ir baltoms, ir juodoms etninėms grupėms politiškai susiprasti. Jei visos etninės mažumos Amerikoje susiburtų, siekdamos panašių tikslų (ekonominio pastovumo, tinkamų butų, švarių gatvių, gerų mokyklų), jos galėtų sudaryti politinę bazę, su kuria turėtų skaitytis abidvi Amerikos partijos.

     Įdomu, kad pernai, kai Gary mieste Baroni pastangomis buvo sušauktas etninių grupių pasitarimas, jam asmeniškai skambino vienas asmuo iš Baltųjų rūmų, susirūpinęs, kad Baroni neprašęs prezidento sveikinimo telegramos. Neseniai Baroni turėjo valandos audienciją pas prezidentą. Politikai su balsuotojais skaitosi, kai balsuotojai susipranta ir susiburia.

     4. Gal dėl to ir buvo neseniai JAV senate priimtas nuostatas etninių grupių studijų centrams remti. Jos iniciatorius buvo Pennsylvanijos senatorius Richard Schweiker. Panašų nuostatą siūlo priimti ir kongreso narys Pucinski, iš Illinois. Galima tikėtis, kad abu siūlymai bus priimti ir atstovų rūmų sesijoje. Dar ne viskas aišku, bet štai ko galima tikėtis:

     Federalinė valdžia bus įgaliojama paskirti 20 milijonų dolerių 1972 m., kad būtų įsteigti tam tikri etninių studijų centrai Amerikoje. Kur jie bus įsteigti ir kaip jie veiks, priklausys nuo mūsų. Kaip paprastai, įstatyme bus nurodytos tik bendros gairės, o administravimas bus paliktas Švietimo komisijai.

     Jau dabar mons. Baroni sistemingai tariasi su įvairiais ekspertais ir etninių grupių atstovais. To tikslas yra dvigubas: kad tinkamu metu būtų galima siūlyti kandidatus į Švietimo komisijos tarybą (kurią sudarytų 15 asmenų), o taip pat reikės suderinti Schweikerio ir Pucinskio pasiūlytus nuostatus; čia bus kviečiami liudininkai tam tikslui skirto komiteto. Pageidaujama, kad etninių grupių balsas būtų aiškiai keliamas su praktiškais pasiūlymais ir įtaigojančiais įrodymais. O kai pramatyti etninių mokslų centrai bus jau įsteigti ir bus siūlomi projektai jų veiklai, tada bus reikalaujama, kad centrai atsižvelgtų į etninių grupių pageidavimus. Tam tikslui reikės turėti prie kiekvieno centro taip pat atitinkamą tarptautinę arba tarpetninę tarybą.

     Birželio mėnesį Vašingtono Katalikų universitete buvo sukviestas įvairių etninių grupių pasitarimas. Dar kartą paaiškėjo mons. Baroni įtaka. Suvažiavo apie šimtas atstovų, kur šio pranešimo autoriui teko atstovauti lietuvius. Į tą susirinkimą atvyko ir senatoriaus Schweiker patarėjas, kurio įtaka buvo gana svari. Jam buvo svarbu sužinoti, ko etninės grupės pageidauja pramatytame įstatyme. Taip pat jis etniškom grupėm patarė būti praktiškom, reiškiant savo pageidavimus. Negalima tikėtis, kad artimoje ateityje mūsų šeštadieninės mokyklos arba veiksniai tiesioginiai gautų lėšų iš federalinės valdžios. Jei kiekviena etninė grupė pradės reikalauti tam tikrų sumų savo reikalams, neatsižvelgdama į kitas grupes, tai tie 20 milijonų greitai išgaruos ir niekam naudos neatneš.

     Atrodo, kad reikia laukti plano, kuris pramatys tarpetninių mokslų projektus, ir rūpintis, kad lietuvių reikalai tuose projektuose nebūtų užmiršti. Tokie kursai neseniai jau yra įvesti Baltimorėje, Philadelphijoje ir kitur. Dar nežinia, kaip lietuviai tuose kursuose reiškiasi.

     5. Reikia čia paminėti, kad ne vien valdžia susirūpinusi etniniais klausimais, bet ir įvairiausi fondai, pvz. Ford Foundation. Mons. Baroni gražiai darbuojasi su visais savo bendradarbiais gal tik dėl to, kad pernai gavo iš Ford Foundation ketvirtadalį milijono dolerių. Ir tai toji suma buvo duota "tik ratui užvesti". Panašias sumas yra gavę žydai ir protestantai.

     Baroni ir Krickus sako, kad fondai turi ir daugiau pinigų etninių grupių reikalams. Bet svarbu fondams pateikti konkrečių projektų. Krickus neabejoja, kad būtų galima gauti iš bet kurio fondo stipendiją istorikui atsidėti ir parašyti lietuvių istoriją Amerikoje. Bet reikia atsiminti, kad priėjimas prie fondų ir jų sudominimas reikalauja ypatingo veržlumo ir sugebėjimo. Kas tai pajėgtų, galėtų labai daug lietuvybei laimėti.

     Tad visa tai susumuojant, galima sakyti, kad etninių grupių diena Amerikoje dabar yra pačioje aušroje. Įvairios įtakingos grupės ir daug šaunių asmenų mūsų reikalais dėl įvairių motyvų yra susidomėję. Mons. Baroni idėjos tikrai vertos susidomėjimo. Siūlyčiau su juo kaip galima daugiau bendradarbiauti. Kur reikia, galim jam pasiūlyti kritikos ar šviežių minčių. Pavyzdžiui, susidaręs įspūdį, kad jis visus ateivius charakterizuoja taip, kaip pirmosios imigracijos darbininkijos narius, bandžiau jam apibūdinti kai kuriuos pokarinės ateivijos aspektus. Jis yra pakviestas pakalbėti studentams ateitininkams stovykloje, kur minčių pasidalinimas, galima tikėtis, bus naudingas ir jam, ir studentams.

     Man atrodo, kad reikia stengtis suprasti, kokie bendri reikalai riša visas etnines grupes: pabaltiečius, viduržemiečius, afrikiečius. Įdomu, kad, kilus klausimui apie tautinį sąmoningumą rugpiūčio mėnesio pasitarime Vašingtone, vienas kitatautis pasakė: "Iš visų tautybių lietuviai rodo daugiausia tautinio sąmoningumo, tik visa bėda, kad jie per daug savo tarpe užsidarę, jiems nelabai rūpi su kitais pasidalinti savo bėdomis ir laimėjimais".

     Tad ko pirmiausia reikėtų? Tuoj pat reikėtų per Baroni pasiūlyti į kuriamą centrinę tarybą vieną lietuvį ekspertą. Savo gyvenamose vietovėse labai svarbu lietuviams užmegzti organizuotus ryšius su kitomis etninėmis grupėmis, kad kuo greičiau vietovėse ir pagaliau JAV būtų galima sudaryti vadinamąjį "Council of Ethnic Communities". Kur turime įtakos, turėtume raginti studentus, kad rašytų ir tyrinėtų šios srities problemas, pvz. rašydami tezes mokslo laipsniams. Patarkime kitiems ir patys pasiųskime laiškus, kad prisirašome prie National Center for Ethnic and Urban Affairs, 702 Lawrence St., N. E., Washington, D.C. 20017.