A. TYRUOLIS
Mūsų jaunųjų skaitytojų literatūrą papildo neseniai išleistas O. B. Audronės poezijos rinkinys "Laužai ir kibirkštėlės" su neseniai mirusio dail. P. Osmolskio iliustracijomis.
Rinkinyje yra 4 skyreliai, kurių pirmasis — "Laužai ir kibirkštėlės" — skirtas daugiausia stovykliniam jaunimui, ypač skautams, ateitininkams. Čia stipriai pabrėžiamas lietuviškumo motyvas:
Sveika, sveika, stovykla.
Lietuviška, sava —
Laukų gėlytės žydi.
Širdužėj Lietuva, (p. 10)
Tai jaučiama ir antrajame skyrelyje "Karalius", kur vyrauja religinis motyvas. Čia pasitaiko tokių patriotinių eilėraščių, kurie nesisieja su religiniu motyvu (p. 53, 544). Daugiausia motinos pagerbimui skirtas trečiasis skyrelis — "Lizdelis verandoj". Šalia patriotinio motyvo iškyla čia ir nutautimo problema, pvz. kaip iš Ramunės pasidarė Daisy (jau ne pirmas, bet lietuviams didžiai gėdingas atvejis!), kur pasigirsta graudus motinos skundas:
Gal ne taip palaisčiau.
Gal ne taip žiūrėjau,
Gal nepažinojau
Šito krašto vėjų. (p. 75)
Ketvirtasis skyrelis — "Žiogelio smuikas" — susijęs daugiausia su gamtos pasaulio eilėraštukais patiems mažiesiems skaitytojams. Rinkinys baigiamas eiliuota pasakėle "Gaidelis ir katinėlis".
Išleidusi keletą poezijos rinkinių suaugusiems, O. B. Audronė lengvai eiliuoja ir vaikams. Daugumą šių eilėraščių sudaro ketureiliai, bet pasitaiko ir kitokio sukirpimo eilių, net ir laisvesnio paeiliavimo. Be abejo, atmintinai išmokti veikiau seksis tuos paprastus, sklandžiau surimuotus ketureilius, negu įmantresnės formos, palaužytas eiles. Kai kurie rimai tik aliteraciją mena (naktį—patį, karalaitė—kelti). Aplamai kai kuriose eilutėse pasigestum išbaigimo formos atžvilgiu (prozinių pasisakymų daugiau laiškinėse ar albumui skirtose eilėse). Sklandesni ir geriau nusisekę bus patriotiniai ir kai kurie religiniai eilėraščiai.
Autorė yra gerai įsijautusi į vaikų pasaulį, ir tatai išreikšta daugumoj šių eilių. Bet šalia to vietom dar jaučiamas pasinešimas per vaikus prasitarti suaugusio būdu. Dėl to pvz. gal kiek per rimtai skamba tokie vaiko žodžiai, sveikinant motiną:
Tavo meilės palydėtas
Per gyvenimą Brendu, (p. 64)
Yra keletas eilėraščių, taikomų veikiau suaugusiems, negu vaikams.
Kalbos grynumas — itin teigiamas bruožas. Bet vis dėlto tokiam "poison ivy" reiktų rasti lietuvišką atitikmenį (atsimenant, kad lietuviukui nieko nėra lengvesnio, kaip apsikrėsti anglicizmais).
Mielai nuteikia autorės optimizmas ir linkimas į lengvą dainuotinį humorą, kaip šitas:
Mūsų broleliai
Išėjo grybauti —
Radę grybelį,
Nežinoj kaip rauti. (p. 29)
Nedaug ką galima būtų pasakyti ir aplamai dėl šio rinkinio kalbos ir rašybos, bet vis tik rašoma: neįlysit (vt. neįlįsit), tiška (tyška), kažinko (kažin ko), pamokina (pamoko). Stambesnė korektūros klaida liko 47 p. (Kirstaus vt. Kristaus).
Savo tematika, ypač patriotiniu ir religiniu pobūdžiu, šis O. B. Audronės rinkinys bus miela dovanėlė mūsų jauniesiems skaitytojams bet kurioje pasaulio dalyje.
(O. B. Audronė - Ona Tamulevičiūtė - Balčiūnienė. Laužai ir kibirkštėlės. Putnam, Conn., Immaculata Press, 1972. 96 p. Viršelis — A. Bartytės. Kaina nepažymėta).