Spausdinti

A. SAULAITIS, S.J.

     Kaip tėvai, giminės ir nepartiniai žiūrovai stebi tik ką gimusį kūdikį, norėdami nuspręsti, į ką jis panašus, taip ir iš visų pusių vertinami Jaunimo kongresai. Pirmasis jau šešerių metų, antrasis vos tik pradėjo dairytis įvairiose pasaulio šalyse, o trečiojo tropinių krikštynų dar reikės trejetą metų palūkėti. Dar per anksti vertinti 1972 metų liepos mėnesio susitelkimo pasekmes, bet galima jau palyginti rengėjų, rėmėjų ir dalyvių "vaikus".

SKAIČIAI

     1966 metais buvo atstovaujama 17 kraštų, o 1972 m. — 14. Iškrito Naujoji Zelandija, Italija, Šveicarija. Abu kartus atstovauta: Australija, Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija, Kolumbija, Urugvajus, Venecuela, Švedija, Anglija, Vokietija, Prancūzija ir, aišku, JAV bei Kanada. Vadinamųjų "užsienio" dalyvių skaičius pakilo nuo 120 iki daugiau kaip 200, kurių 125 buvo rinkti atstovai. Jaunimo skaičių padidino tuo pat metu vykusi šokių šventė, sukvietusi pustuzinį tolimųjų kraštų sambūrių.

     Šiaurės Amerikos jaunimo skaičiaus neįmanoma sumesti, bet galima manyti, kad antrą kartą buvo gerokai daugiau: tą patį vakarą daugiau kaip 4000 asmenų buvo pasiskirstę tarp šokių šventės ruošto talentų vakaro ir Kongreso vakaro, o didesnė jų dalis buvo jaunimas. Studijų savaitės dalyvių skaičius pakilo iš 120 (kurių 84 iš užsienio) iki 250 (pusė iš kitur). Stovyklautojų liko tiek pat — apie 450. Taip pat buvo didesnis ryšys ir su įvairių vietovių jaunimu, nes II JK įvykiai buvo paskirstyti po Čikagą ir Torontą, o pokongresinės kelionės aplankė apie 15-20 Šiaurės Amerikos miestų.

     Finansai, kaip ir aplamai kainos, padidėjo. Iš beveik 100.000 dol. siekusios sąmatos atsirado 1972 m. numatyta 160.000 dol. suma. Likutis, atrodo, taip pat bus didesnis. Atskaitomybė abudu kartus buvo rūpestinga.

ILGIS IR SUSKIRSTYMAS

     Po pirmojo JK manyta, kad būtų buvę geriau studijinę dalį nukelti po kongreso iškilmingosios dalies, įvykusios Čikagoje, kad būtų daugiau laiko pasitarti svarbiais įvairių kraštų reikalais ir geriau paruošti rezoliucijas. Antra vertus, 1966 m. studijų savaitė (VI. 19-25) ir stovykla (VI.25-30) davė progos visiems susipažinti dar prieš iškilmingą programą, o taip pat suvažiuoti ir užsienio atstovams, nes mokslo metai nevienodai tęsiasi.

     Antrasis, pradėtas beveik dviem savaitėm vėliau (1972.VI.30), buvo kiek patogesnis užsieniečiams (Brazilijoje mokslo metai baigėsi birželio 25, o Venecueloje liepos vidury). Programos paskirstymas į JK atidarymą (VI.30-VII.3) ir uždarymą (VII. 16) atleido spaudimą viską greitai užbaigti. Studijų savaitėje jau buvo svarstomos ir atidaryme iškeltos mintys, o susipažinti nemaža progų buvo ir pirmosios dalies vakarinėje programoje.

     Vietoj prieš šešerius metus buvusios 15 dienų oficialiosios programos, dabar buvo 17 dienų su kiek trumpesne studijų savaite ir ilgesne stovykla bei iškilminga dalimi. Pirmasis kongresas vyko kartu su dainų švente, o antrasis — su tautinių šokių švente.

PROGRAMOS DALYKAI

     Programas sulyginti nėra lengva, nes paskaitos ar pokalbiai (simpoziumai), tuo pačiu pavadinimu išreikšti, gali būti visai skirtingo turinio. Antrajame kongrese nebuvo Miss Lithuania rinkimų, nors iš grožio atstovių pusės trūkumų, atrodo, nebūta. Nebuvo ir banketo Čikagoje, nors tautinių šokių šventė surengė šaunų 2500 asmenų pokylį. Parodų skaičius platesnis, bet apimtis skirtinga: pasikartojo architektūros, spaudos parodos, o dailės paroda išsiskyrė į grynojo ir taikomojo meno bei tautodailės parodas; iškrito sporto ir Pedagoginio instituto parodos; filatelija ir numizmatika tapo kitų parodų dalimi; prisidėjo fotografijų ir filmų parodos.

     Vietoj operos "Lokys" buvo du dramos vakarai, kur buvo suvaidinta po du veikalus. Vienu susipažinimo vakaru buvo daugiau. Kongreso vakaras buvo labai puikiai suplanuotas ir suorganizuotas. Užbaigimo banketas Toronte buvo šeimyniškesnio pobūdžio ir mažesnės apimties, negu 1966 m. vakarienė.

     Pamaldos, kitaip pasiskirsčius programai, taip pat pasikeitė: pirmąjį kartą buvo iškilmingos mišios stovykloje ir Čikagoje, o šį kartą — mišios Grant parke, Čikagoje, susikaupimo vakaras studijų savaitėje, stovyklos ir kongreso pabaigos iškilmingesnės apeigos.

     Po pirmojo kongreso tik Argentinos grupė (prisidėjus ir keliems iš kitur) automobiliais apkeliavo įvairias lietuvių gyvenvietes. Šį kartą, sportininkų globojami, bet JK proga atvykę autraliečiai varžėsi įvairiose vietovėse, o su vietinių LB valdybų pagalba JK komitetas suruošė 120 asmenų pokongresines keliones, užtrukusias beveik 10 dienų.

     Abu kartus prieš kongresą buvo išsiuntinėta anketa apie jaunimo tautinius bei asmeninius nusistatymus. Pirmosios duomenys buvo paskelbti kongrese, o antrosios išvadų dar tenka laukti. Klausimai taip pat pasikeitė, ir į juos atsakė jau kita išeivijos karta.

KONGRESO MINTYS

     Kaip kasmetiniai studentų suvažiavimai, taip ir abu kongresai rėmėsi tomis pačiomis temomis, nors technikinis jų padalinimas tarp "iškilmingosios" dalies, stovyklos ir studijų savaitės buvo kitoks. Įžanginės paskaitos panašios: "Jaunimo reikšmė tautoj ir išeivijoj" — "Lietuvių jaunimas išeivijoje —prasmės beieškant". Panašiai buvo svarstyti ir kiti klausimai: jaunimo organizacijos, laisvinimo darbas ir jaunoji karta, žvilgsnis į pavergtąją Lietuvą, Bendruomenė išeivijoje.

     Tarp pokalbių ir paskaitų skaičiaus išsiplėtė švietimo klausimas iš vieno simpoziumo į penkis: lietuvių kalba šeimoje, lituanistinių mokslų galimybės, tėvų ir vaikų santykiai, kūryba, spauda. Čia dar būtų galima priskirti ir mišrių šeimų klausimui skirtą laiką. Anglų kalba pokalbių skaičius padvigubėjo (iš vieno j du), bet ir jų apimtis kita: vietoj "Amerikos lietuviai JAV" buvo "Estų, latvių ir lietuvių bendradarbiavimas" ir "Etninė sąmonė JAV". "Kaip keičiamės svetimoje aplinkoje" (anketos apžvalga) išskirstyta po pirmąją bei paskutiniąją paskaitą, bet nejučiomis ir visur kitur, pvz. švietimo ir šeimų klausimuose.

     Religinė tema, vystyta 1966 m. kongrese, 1972 m. pateko į studijų savaitę. Iškrito sporto sekcija (išskyrus žaidynes) ir karių bei veteranų simpoziumas. Nagrinėti padėčiai Lietuvoje abiejuose kongresuose skirta daug laiko. 1972 m. diskusijas pagyvino susideginimai Lietuvoje ir kiti 1969-1972 metų įvykiai bei pasaulio reakcija į juos.

STUDIJŲ SAVAITĖ

     1966 m. Dainavos stovykloje studijų savaitė turėjo ir stovyklišką atspalvį, o 1972 m. Kent State universitete — jau akademinę aplinką, bet abi mušėsi į vis didesnį ten esančiųjų dalyvavimą programoje. Pirmoji vadinta "Jaunimo vadovų studijine savaite", o antroji "PLJK studijų dienomis". Abi kreipė mintis į busimąsias rezoliucijas arba praktiškas po kongreso įvykdintinas išvadas. Bet programos suskirstymas buvo visai kitoks. 1966 m. buvo imtas šis pagrindas: asmuo, grupė, vadovas, organizacijos, Lietuvių Bendruomenė. Po bendrų pranešimų kiekviena tema sudaryti vis skirtingos sudėties diskusiniai būreliai, kurie savo išvadas pateikė visiems. Dėmesys skirtas lietuviškajai veiklai, jos dinamikai, struktūrai, sunkumams, vadovavimui (tam buvo išleistas ir specialus leidinys). Bendrus pokalbius ir diskusijas papildė studijiniai būreliai, kurie kasdien susirinkdavo (pasirinkti pačių dalyvių pagal išsiuntinėtas anketas): jaunimo stovyklos, lituanistika, lietuviškasis charakteris, organizacijos, politika, spauda, kūryba. Čia patys dalyviai išsirinkdavo pirmininkus bei sekretorius ir numatydavo veiklą.

     Antrojo kongreso studijų dienos paskirstytos šešiomis temomis: kultūra, religija, politika, gyvenamoji aplinka, auklėjimas, šeima. Kiekviena tema padalinta į dvi dalis: išeivijoje ir Lietuvoje. Kasdien reikėjo pasirinkti vieną iš dviejų temų, nes jos vyko tuo pačiu metu. Temos buvo nagrinėjamos kelių asmenų iš įvairių kraštų, prieš tai pasiruošusių. Po bendrų diskusijų būdavo mažesnių būrelių (apie 10 asmenų) diskusijos su išvadomis raštinei ir įvairioms komisijoms.

     Paskutinė 1972 metų studijinė diena skirta oficialiam atstovų suvažiavimui, kuriam buvo paruoštas reguliaminas ir išrinkti pareigūnai. Tokio posėdžio I JK nebuvo. Čia buvo aptartos ir nubalsuotos rezoliucijos, numatyta ateinančio kongreso vieta ir laikas. Pirmajame kongrese buvo viena rezoliucijų komisija, o antrame jų buvo daugiau, kad būtų galima aiškiau ir praktiškiau įvykdyti kongreso nutarimus.

STOVYKLA

     Nemaža dalis studentiškosios stovyklos programos, neplanuota ir neplanuotina, vis būna panaši: vieni seka dienotvarkę, o kiti nusistoto privačią. Jeigu pirmojoje buvo norėta paskaitininkų, bet nesuspėta laiku susisiekti, tai antrojoje nė vienas neatsisakė, o jų buvo po du kasdien, atvykusių ir iš toliau: Nagys — poezija, Puzinas — istorija, Sagys — choreografija ir šokiai. Schmalstieg — kalba, Strolia — dainos, Tamošaitis — tautodailė, Vaičiulaitis — literatūra, Valius — menas, Salys — kalba (atsiųsta tik juostelė).

     Pirmojoje stovykloje vietoj paskaitų buvo kiekvienai dienai duotos temos, išvystytos diskusijos, panašiai kaip ir tų metų studijų savaitėje. Pagrindinės temos buvo: lietuvių jaunimas laisvajame pasaulyje, jaunimas ir lietuviškoji kultūra, jaunimas ir Lietuva dabar, jaunimas ir politika. Lietuvių Bendruomenė. Pokalbiai ir paskaitos dar buvo ruošiamos pastovyklėse, bet jų daug nebuvo.

     Stovyklautojai Dainavoje (1966) ir Romuvoje (1972) buvo skirtingai suskirstyti: Dainavoje buvo skautų, ateitininkų, neolituanų ir studentų sąjungos pastovyklės, vadovaujamos tų organizacijų pareigūnų. Užsieniečiai galėjo bet kurią pasirinkti, bet daugiausia buvo bendroje studentų pastovy lėje. Romuvoje vyrų ir moterų pastovyklės dar buvo suskirstytos patogumo dėlei į kitas dvi. Vakarinės programos abiejose stovyklose buvo labai panašios. 1966 m. iškart buvo bandyta ruošti keli vakarai, bet tuoj paaiškėjo, kad pakanka vienos bendros programos su užsitęsiančiu lauželiu. Antrojoje pagrindinė programa buvo: literatūra, laužas, šokiai, tarptautinis vakaras ir kt. Vėliau dar būdavo antroji programa: filmai, šokiai, lauželis ir pn.

TVARKA IR DALYVAVIMAS

     Ne paslaptis, kad kuo daugiau žmonės kur nors įtraukti, tuo daugiau domisi ir dalyvauja. Abudu kartu ir stovykloje, ir studijų savaitėje vadovybių sąstate buvo ir iš kitų kraštų atvykusiųjų, o visiems dar duota proga pasisakyti kiekvienos dienos pabaigoje. Antrojoje stovykloje bendradarbiavimas buvo dar tobulesnis, negu pirmojoje, nes šalia stovyklos administracinės-programinės vadovybės dar į vadovybę įėjo kiekvieno krašto atstovas, dalyvaująs sprendimuose ir svarstymuose, o taip pat po vieną ar po du atstovus priklausė ir "tvarkdariams", kurie prižiūrėjo tvarką ir rūpinosi atskiriems asmenims pranešti apie programos dalykus, o naktį nustatytą valandą dar nesiilsintiems priminti apie poilsį.

     Kento studijų savaitėje dalyvavo didesnis nuošimtis užsiėmimuose, negu Dainavos stovyklos studijų savaitėje. Aplamai abu kartus visuose programos dalykuose dalyvavo ir įvairių kraštų atstovai, ir nemažas dalyvių skaičius. Tas pat pasakytina ir apie kongreso atidarymą bei uždarymą.