Spausdinti

DR. A. GARŪNAS

    Žmonės visuomet domėjosi sveikatos klausimais, bet gal niekuomet nebuvo tokio susidomėjimo medicina, kaip dabai. Kai kurie lietuviai daktarai iškėlė mintį, kad būtų naudinga ir "Laiškuose Lietuviams" bent retkarčiais parašyti straipsnį kokia nors aktualia mediciniška tema, o gal ir atskirą medicinos skyrių įvesti. Čia spausdiname pirmąjį šios rūšies dr. A. Garūno straipsnį apie alkoholizmą. Dr. K. Jučas prižadėjo taip pat tuoj parašyti ir suorganizuoti kitus jaunus gydytojus, kad rašytų savo specialybės temomis. Už tai visiems gydytojams jau iš anksto tariame ačiū ir tikimės, kad skaitytojams šie straipsniai bus naudingi.

   Redakcija

    Jungtinėse Amerikos Valstybėse yra apie 6-9 milijonai alkoholikų. Iš jų 20 ar 30 procentų yra moterys, bet kai kurie autoriai teigia, kad moterys sudaro pusę viso alkoholikų skaičiaus. Įskaitant ir alkoholikų šeimas, galima tvirtinti, kad apie 25-35 milijonai amerikiečių daugiau ar mažiau kenčia nuo šios ligos. Kiekvienais metais alkoholio įtakoje žūsta apie 26 tūkstančiai žmonių automobilių nelaimėse. Nuo alkoholio kasmet miršta apie 20 tūkstančių žmonių. O Amerikos ekonomija nustoja per metus apie 15 bilijonų dolerių dėl alkoholizmo.

    Kiekvieną dieną spaudoje skaitome su pasibaisėjimu apie narkotikus ir jų skaudžias pasekmes, bet alkoholizmo pasekmės yra daug kartų didesnės ir skaudesnės, todėl keista, kad taip maža dėmesio kreipiama į šią alkoholizmo ligą. Gal tai būtų galima paaiškinti tuo, kad alkoholis yra socialiai priimtas naudoti apie 68% amerikiečių, iš kurių 12% alkoholį naudoja dideliais kiekiais.

    Kaip visi žinome, dabar jaunajai generacijai yra labai populiari marijuana. Tie jaunuoliai, kurie ją rūko, teisinasi, kad vyresnioji karta vartoja alkoholį, o jie vietoj alkoholio vartoja marijuaną. Tačiau statistikos visai ką kita sako. Tie jaunuoliai, kurie rūko marijuaną, daugiau vartoja ir alkoholį už tuos, kurie visai marijuanos nenaudoja. Atrodo, kad čia daugiausia reikšmės turi žmogaus emocinė būklė. Čia visai nesiimame diskutuoti marijuanos kenksmingumo. Be to, gal niekas negali tikrai pasakyti, kokie asmenybės pasikeitimai atsiranda nuo ilgesnio marijuanos vartojimo.

    Kaip kiekviena liga, taip ir alkoholizmas gali būti gydomas tik tada, kai alkoholizmo liga yra nustatyta. Čia ir yra didžiausia problema, kaip nustatyti ligą toje pradinėje stadijoje, kai dar galima lengvai išvengti baisių alkoholizmo ligos pasekmių. Visi lengvai pažįstame alkoholiką, kai liga pasiekia sunkią stadiją, bet tokie sudaro tik 3-5% visų alkoholikų. Tad negalima laukti, kol ši liga pasieks sunkią stadiją, kaip negalima laukti, gydant vėžį, kol jis išsiplės po visą kūną. Ankstyva alkoholizmo ligos diagnozė yra pats svarbiausias dalykas, kovojant su šia liga. Jokia liga negali būti nugalėta, gydant tik jos pasekmes.

    Jeigu alkoholis naudojamas su saiku, tai nėra kenksmingas. Statistikos sako, kad kiekvienas amerikietis per metus išgeria 2.6 galiono gryno alkoholio, o pvz. prancūzas — 6.5 galiono. Amerikiečiai alkoholio naudojimo atžvilgiu stovi septintoje vietoje. Nėra statistinių duomenų, kelintoje vietoje stovėtų lietuviai, bet atrodo, kad jie tikrai neatsilieka nuo amerikiečių.

KAIP PAŽINTI ARTĖJANTĮ PAVOJU?

    Terminas "alkoholikas" paprastai per plačiai yra vartojamas. Yra daug žmonių, kurie mėgsta dažniau ar rečiau išgerti, bet dar nereiškia, kad jie yra ar taps alkoholizmo aukomis. Labai dažnai jie yra sumaišomi su tikrais alkoholikais — ligoniais. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad alkoholis skirtingai veikia įvairius individus: vienus veikia normaliai, kitus — nenormaliai. Šį skirtumą dar prieš Kristaus gimimą yra pastebėjęs Seneka ir tai aprašęs savo veikale "Epistolae morales", kur aiškina, kad žodis "pasigėręs" yra vartojamas dviem prasmėm: viena, kai žmogus yra paėmęs tiek alkoholio, kad nustoja save kontroliuoti, o kita, kai žmogus įpranta būti visuomet pasigėręs ir pasidaro šio įpročio vergu.

    Šis Senekos aprašytas skirtumas ir yra charakteringiausias alkoholizmo ligos bruožas, priklausąs ne tiek nuo išgerto kiekio, kiek nuo to, kaip alkoholis veikia vieną ar kitą asmenį. Mėgstąs daug išgerti normalus gėrėjas taip pat gali turėti daug problemų dėl savo gėrimo, bet jis gali savo gėrimą kontroliuoti, o alkoholikas nustoja tos kontrolės ir, nors stengiasi gerti taip, kaip kiti žmonės, bet kiekvieną kartą, kai tik pradeda gerti, pasigeria. Toliau, ligai dar labiau išsivysčius, pasirinkimas gerti ar negerti, kada ir kiek gerti, visai pranyksta. Ligos sunkėjimas yra pats svarbiausias alkoholiko simptomas.

    Labai svarbu kaip galima anksčiau atskirti, ar žmogus yra normalus gėrėjas, ar alkoholikas, dar ligai neįsisenėjus, nes tada ir gydymas arba, geriau pasakius, šios ligos išvengimas bus lengviausias. Toks žmogus, į kurį alkoholis nenormaliai veikia, gali būti visiškai normalus, bet visą gyvenimą turi pasilikti visiškas abstinentas. Šioje ligoje niekuomet negalima įgauti imuniteto, ir toks žmogus niekuomet negalės gerti taip, kaip kiti normalūs gėrėjai.

    Kadangi medicinoje iki šiol nėra žinoma jokių laboratorinių tyrimų, pagal kuriuos būtų nustatoma nenormalūs gėrėjai, tad svarbu žinoti pirmuosius šios ligos simptomus; pirmiausia gali pastebėti pats individas, kad alkoholis jį veikia kitaip negu kitus. Laiku tai pastebėjus, galima lengvai apsisaugoti nuo šios ligos. Alkoholizmo auka gali būti kiekvienos profesijos, visokio išsilavinimo žmogus. Alkoholiku gali tapti tiek mokytas, kiek bemokslis, tiek vyras, tiek moteris.

ALKOHOLIZMO PRIEŽASTYS

    Nors jau du tūkstančiai metų praėjo nuo to laiko, kai Seneka pastebėjo, kad į alkoholį žmonės skirtingai reaguoja, bet iki šiol nėra surasta to skirtingumo priežasties. Vieni mano, kad tai silpnavališkumas, kiti galvoja, kad čia yra kaltos aplinkybės, kiti priežastimi laiko kokią nors nelaimę ar draugus. Moksliniai tyrimai taip pat negali surasti priežasties, tačiau visi sutinka, kad yra daug alkoholizmo priežasčių. Tos priežastys gali būti įvairių fizinių ir psichinių savybių mišiniai.

    Alkoholizmo liga gali būti pažinta iš simptomų, kuriuos galima suskirstyti į tris stadijas: pradinę, vidutiniškai pažengusią ir toli pažengusią.

PIRMIEJI SIMPTOMAI

    Vienas svarbiausių alkoholiko simptomų — pažadai negerti, mažiau gerti arba bent kurį laiką visai negerti. Paprastai tų pažadų jis neišlaiko. Tuo ir jis pats pradeda rūpintis, nuo kitų slepia savo gėrimą, nuolat sako netiesą apie išgertą kiekį.

    Kiti simptomai — gėrimas prieš einant į kokį subuvimą, nors gerai žino, kad ten bus duodami gėrimai; noras gerti tam tikru laiku, pvz. prieš pietus ar vakare tam tikrą valandą ar noras gerti tam tikromis progomis, pvz. einant į teatrą, koncertą, susitinkant kokį asmenį ar savaitgalį važiuojant į užmiestį. Gėrimas nuvargus arba norint nuraminti nervus, užsimiršti kokį nors nemalonų įvykį, nes niekas kitas jam tokiais atvejais negali padėti. Normalus gėrėjas taip pat kartais gali gerti panašiomis progomis, bet jo gėrimas paprastai neapims visų čia minėtų simptomų. Iš vieno ar kito simptomo dar negalima daryti išvados, kad tas žmogus jau alkoholikas.

    Pradžioje alkoholikas paprastai daug pakelia, jis išgeria daugiau už kitus ir rečiau serga pagiriomis. Tačiau jau ir šioje stadijoje alkoholikas dažnai nebeprisimena, ką kalbėjo ar darė (black-outs), nors kiti to ir nepastebi, nes jis vaikščioja ir kalba normaliai. Šioje stadijoje alkoholikas, nesuprasdamas, kad gėrimas jį veikia skirtingai, pasigėręs kitą dieną klausia savo draugus, ką jis pridaręs, ką kalbėjęs, kaip parėjęs namo, o kiekvienos ligos atveju, taip ir čia gali būti įvairių nukrypimų nuo paprastų simptomų, pvz. kai kurie jau iš pat pradžios pradeda taip gerti, kaip toli pažengę alkoholikai. Kiti geria tik tam tikrais periodais, su ilgomis negėrimo pertraukomis. Vystantis ligai, šios pertraukos vis trumpėja. Nežiūrint mažų nukrypimų, ši pradinė stadija gali tęstis iki dešimt metų ir tokia lėta progresija dažnai nuslepia šią ligą, jos nustatymą ir gydymą.

VIDUTINIŠKAI PAŽENGUSI STADIJA

    Šioje stadijoje toliau tęsiasi minėtieji simptomai. Pažadas negerti būna vis dažnesnis ir stipresnis, ypač savo šeimos nariams, o darbe — viršininkui. Ypač pažada sau, kad bus atsargesnis ir kontroliuos savo gėrimą. Jis labai stengiasi išlaikyti tuos savo pažadus, bet niekuomet neišlaiko. Nepažindami šios ligos, ir jo artimieji, ir jis pats vis dar tikisi, kad jis galės kontroliuoti savo gėrimą. Tiesos nuslėpimas apie savo gėrimą darosi vis dažnesnis reiškinys. Faktas, kad jo gėrimas yra skirtingas nuo kitų, darosi vis aiškesnis ir atsiranda reikalas vis dažniau meluoti apie savo gėrimą.

    Šioje stadijoje alkoholikas jau geria, nelaukdamas kitų, nešiojasi su savim atsargą ir mažiau rūpinasi pavalgymu negu gėrimu. Jis jaučiasi pervargęs, nervingas, nelaimingas ir jau negali normaliai gyventi be gėrimo. Dažniau ir dažniau jis geria vienas, pasigeria eidamas į darbą ar susirinkimą, jo apsiėjimas su šeimos nariais ir draugais darosi vis sunkesnis. Vis dažniau jam pasitaiko tie minėtieji "black-outs", vis dažniau pasigeria iki sąmonės netekimo. Alkoholikas jaučia ateinančią katastrofą, bet yra bejėgis kovoti ir labai retai šioje stadijoje kreipiasi pagalbos. Ši stadija tęsiasi maždaug 2-5 metus, o paskui pereina į paskutinę stadiją, kai alkoholikas geria tam, kad gyventų, o gyvena tam, kad gertų. Apie šią stadiją nėra reikalo daug kalbėti, nes joje-jau kiekvienas atpažįsta alkoholiką.

    Kai kurie autoriai dar skiria kitas alkoholikų rūšis, pvz. gatvės valkatų (Skid-row) alkoholikus. Tai dažniausiai fiziškai sveiki ir be emocinių problemų žmonės, bet neturį jokių aukštesnių siekimų nei ambicijų, nebendraują su kitais. Jie geria vieni ir nenori pakeisti savo gyvenimo būdo. Tokie alkoholikai yra retai išgydomi.

KAS NĖRA ALKOHOLIKAS?

    Manoma, kad JAV yra maždaug 68% gyventojų, kurie geria, bet nėra alkoholikai. Šiuos gėrėjus galima suskirstyti į keletą grupių: 1. mažai geriantieji, kurie šiek tiek išgeria keletą kartų per metus; 2. vidutiniškai geriantieji — jie išgeria dažniau įvairiomis progomis, bet tik po keletą stikliukų, tai dažniausiai tie, kurie geria vyną, alų, bet retai stipresnius gėrimus; 3. "socialūs gėrėjai", kurie išgeria ir daugiau, o kartais ir pasigeria kokiomis nors ypatingomis progomis, bet dažnai būna savaitėmis visai negėrę. Visos šios grupės aiškiai nepriklauso alkoholikams.

    Dar yra ir kita daug geriančiųjų grupė. Nėra lengva juos atskirti nuo alkoholikų. Jie mėgsta daugiau išgerti keletą kartų per savaitę, ypač savaitgaliais. Gėrimas yra svarbi jų gyvenimo dalis. Be išgėrimo jiems visokie pobūviai ir susitikimai būtų labai neįdomūs. Juose gali pasireikšti labai panašūs simptomai kaip ir alkoholikų pirmojoje stadijoje, bet yra ir skirtumų, iš kurių galima pažinti, kad jie nėra alkoholikai. Tokių gėrėjų stovis neina nuolat blogyn, jie gali 10 ar 20 metų maždaug vienodai gerti ir vienodai į alkoholį reaguoti. Jie gali be didesnių pastangų pereiti į "socialų gėrėją". Toks gėrėjas, esant svarbiam reikalui, gali sumažinti savo gėrimą, pvz. susirgus arba gavus atsakingą darbą. Tokie gėrėjai gali pasirinkti gėrimo laiką, vietą ir draugus.

    Dažnai ir pats gėrėjas rūpinasi, ar jis nesąs alkoholikas. Norint tai sužinoti, gali padėti toks bandymas. Reikia nusistatyt gerti 2-3 stikliukus kiekvieną vakarą — nei daugiau, nei mažiau. Tai tęsti dvi savaites, o po to visai negerti. Jeigu esi alkoholikas, tai toks bandymas arba visai nepavyks (bus neįmanoma nustot gerti), arba reikės tokių didelių pastangų, kad jau būtų beveik lengviau visiškai negerti. O nealkoholikui toks bandymas bus visai nesunkus, nors jis ir būtų įpratęs gana daug gerti. Bet daug geriantis, nors jis ir nebūtų alkoholikas, gali daug pakenkti savo sveikatai, šeimai ir karjerai.

AR TU NESI ALKOHOLIKAS?

    Norint sužinoti, ar nesi alkoholikas, dr. Block siūlo atsakyti į 5 klausimus:

1.    Ar geri vienas?

2.    Ar jauti norą gerti tam tikru dienos metu?

3.    Ar turi dažnai "gėrimo periodus" — išgėrimus, kurie tęsiasi keletą dienų?

4.    Ar pradedi gerti iš pat ryto?

5.    Ar gėrimas tau netrukdo atlikti savo darbo?

    Jeigu gali atsakyti "taip" bent į vieną klausimą, reikia labai susirūpinti. O jei teigiamai atsakysi bent į du klausimus, tai jau tikrai esi alkoholikas. Žinoti, ar esi alkoholikas, ar ne, yra labai svarbu, nes nealkoholikui, nors ir daug geriančiam, problema yra daug lengvesnė — jis tik turi sumažinti gėrimą. Su alkoholiku yra daug sunkiau — jam reikia visiškai nebegerti, būti visišku abstinentu.

GYDYMAS

    Kaip daugelį kitų ligų, taip ir alkoholizmą žmonės paprastai pradeda gydyti naminiu būdu, ypač kad daugelis alkoholizmo nelaiko liga, o tik valios silpnumu. Pradedama nuo sugėdinimų, apeliavimo į ambiciją ir visokių "moralų skaitymų". Retai tokie dalykai atneša vaisių. Dažnai reikalą tik pagadina. Žinoma, geriausias alkoholizmo gydymas būtų padaryti alkoholiką normaliu gėrėju, nes pasidaryti visišku abstinentu daugeliui atrodo "per brangi kaina".

    Paskutiniuoju metu medicinos literatūroje pasirodė bandymų padaryti alkoholiką normaliu gėrėju. Kalifornijoje yra įsteigta specialių klinikų, kurios teigia, kad yra pasiekusios gerų rezultatų, bet tai yra tik pavieniai asmenys ir dar labai trumpas laikotarpis, kad būtų galima padaryti pastovesnes išvadas. Tad iki šiol yra tik vienas gydymo būdas — pasidaryti visišku abstinentu. Toli pažengusio alkoholiko gydymas yra labai sunkus, komplikuotas ir visuomet yra pavojus atkristi.

     Žinoma, alkoholizmas negali būti pagydytas vaistais, skiepijimu ar operacija. Neatrodo, kad kada nors būtų galima šią ligą pagydyti grynai medicinos priemonėmis. Tai yra sritis, kur gali daugiau padėti ne gydytojai, bet kiti įvairių sričių specialistai. Kaip gydyti toli pažengusį alkoholiką, jau būtų atskira tema, tik reikėtų paminėti, kad pvz. Čikagoje yra "Alcoholic Treatment Center", 3026 S. California Ave., kur norintieji išsigydyti iš šios ligos gali būti nemokamai paguldyti į ligoninę. Taip pat labai gerų rezultatų yra pasiekusi organizacija "Alcoholics Anonymous". Tad alkoholikams yra labai patartina kreiptis į vieną ar kitą minėtą instituciją.