Spausdinti

Daiva Valaitytė

    Mūsų Čikagos Aukštesniosios Lituanistinės Mokyklos aštuntoje klasėje yra 21 mokinys: 5 berniukai ir 16 mergaičių. Jie yra 15-17 m. amžiaus jaunuoliai, visi yra iš Lietuvos atvykusių tėvų vaikai. Kad jie skaito amerikietiškus laikraščius ir žurnalus, tai visiems aišku, bet lietuvių kalbos pamokose buvo teirautasi, kiek šių jaunuolių skaito lietuvišką spaudą. Prisipažino, kad tik kai kurie peržiūri lietuviškus laikraščius ar žurnalus, bet ir jie pareiškė, kad lietuviški laikraščiai nėra įdomūs. Svarstyta, kodėl neįdomūs.

    Norint tiksliau atsakyti į šį klausimą, buvo susitarta, kad visa klasė rūpestingiau peržiūrės ir atidžiau stebės Čikagos lietuviškus ir amerikietiškus laikraščius nuo rugsėjo 23 iki spalio 21 dienos ir po to pasakys savo įspūdžius bei pastabas. Visi skaitė, darė iškarpas iš laikraščių, rinkosi rašinėliams temas. Pasibaigus sutartam laikui, buvo pasidalinta mintimis.

    Mokiniai aptarė skirtumus tarp lietuviškų ir amerikietiškų laikraščių. Iš lietuviškų laikraščių daugumas iškirpo jiems labiau patikusius ir įdomesnius straipsnius. Štai kas mūsų jaunimą labiausiai domino:

    1.    Iš okupuotos Lietuvos atbėgusio advokato Zigmo Butkaus ir jo šeimos liudijimas bei visi su jų pabėgimu susiję straipsniai.

    2.    Šūkiai, reikalaują Lietuvai laisvės, o taip pat Romoje esančio paminklo fotografija su įrašu "Lituania Libera" — Laisvoji Lietuva.

    3.    Čikagos spauda apie teisininką Z. Butkų.

    4.    Okupuotos Lietuvos kunigų laiškas Kosyginui.

    5.    Šuolis į laisvę (Simo Kudirkos laisvės siekimo drama).

    6.    Pabėgo Kievo operos direktorius.

    7.    Didžioji pažadų reikšmė.

    8.    Elektros bangos gydo ligonius.

    9.    Kraujo tinkamumas.

    10.    Kiek uždirba amerikietis.

    11.    Skautybės kelias.

    12.    Aplink mus.

    Iš čia paminėtų iškirptų straipsnių jau matyti, kokie klausimai labiau domina mūsų klasės jaunimą. Gal daugiausia mokinių savo rašinėliams pasirinko temas apie Z. Butkų ir jo šeimą, apie jų liudijimus, pranešimus susirinkimuose, kurie buvo laikraščiuose aprašyti. Taip ir kitos iškarpos rodo, kad visiems rūpi Lietuvoje gyveną lietuviai, jų pastangos, siekiant Lietuvai laisvės, nesibijojimas net ir didžiausių pavojų, kad galėtų išbėgti iš okupuotos Lietuvos ir čia, laisvės kraštuose, liudyti bei skelbti pasauliui apie baisią komunizmo priespaudą.

    Lietuvių jaunimas su įdomumu skaitė ir sekė žinias ne tik apie pabėgusius lietuvius, bet ir apie kitų tautų žmones, pvz. kaip Kievo operos direktorius pabėgo į laisvę. Tai rodo, kaip laisvės trokšta ne tik lietuviai, bet ir kitų okupuotų kraštų gyventojai.

    Mokiniai lietuviškoje spaudoje sekė ir prezidentinių kandidatų pasisakymus bei pažadus. Jiems patiko, kad apie kandidatą į prezidentus McGovern, jų nuomone, buvo parašyta tiesa. Kai kuriems buvo įdomūs laikraščiuose iškelti faktai, žinomi tik tų sričių specialistams, pvz. kaip elektros bangos gydo ligonius, apie kraujo tinkamumą, apie amerikiečių uždarbį ir pan. Kai kurie rūpestingai skaitė "Skautybės kelią" ir skyrių "Aplink mus". Gal mažiau kas domėjosi žiniomis iš įvairių kolonijų.

    Paskui mokiniai pasisakė ir diskutavo, kas lietuviškuose laikraščiuose jiems patiko ir kas nepatiko; ko jie pageidautų, kas būtų įdomiau, kas juos labiau trauktų skaityti lietuvišką spaudą.

    1.    Visi pabrėžė, kad lietuviškų laikraščių straipsniai dažniausiai būna labai ilgi. Jie pageidavo trumpesnių, ne taip ištęstų.

    2.    Lietuviškuose laikraščiuose labai trūksta žinių apie jaunimą, jaunimo pasisakymų, jaunimo rašytų straipsnių. Daugelis pastebėjo, kad šiais metais įvykęs Jaunimo kongresas buvo ruoštas jaunimo. Lietuviškuose laikraščiuose buvo labai daug apie jį rašyta, bet rašė ne jaunimas. Jaunimo pasisakymų apie kongresą, jaunimo nuomonių beveik nebuvo. Pavyzdžiui, mums būtų buvę labai įdomu išgirsti iš kongresą ruošusių įvairių komisijų atstovų, kaip jiems sekėsi organizuoti, nuo ko pradėjo, kas padėjo, į ką kitą kartą, ruošiant jaunimo kongresą, reikėtų kreipti ypatingą dėmesį. Argi negalėjo įvairios komisijos duoti trumpus savo veiklos pranešimus? Deja, to nebuvo.

    3.    Kurie įvairiuose laikraščiuose sekė kolonijų žinias, pvz. Detroito, Clevelando skyrių aprašymuose, pastebėjo, kad vietoje smulkių parapijos žinių, reikėtų daugiau rašyti apie tų kolonijų jaunimo veiklą. Jaunimui visai neįdomu, kas šventė vardines, kas kur šventino namą, jis lauktų žinių ir aprašymų apie jaunimo pasirodymus, apie jo veiklą.

    4.    Tas pat sakytina ir apie Čikagos smulkių "pletkų" skyrių "Aplink mus" ("Draugo" dienraštyje). Labai ten trūksta žinių apie jaunimą. Visa tai, kas ten rašoma, beveik be išimties rašoma tik apie vyresniuosius.

    5.    Buvo išreikštas pageidavimas, kad laikraščių vedamuosiuose reikėtų retkarčiais ir jaunimui duoti progą pareikšti savo mintis kai kuriais klausimais. Tai būtų naudinga ir vyresniesiems — jie pamatytų, kokiomis problemomis jaunimas domisi, kas jam rūpi, ko jis nori.

    6.    Švenčiant rašytojų, poetų ar kitų žymesnių žmonių sukaktis, reikėtų duoti jaunimui įdomesnių faktų apie tą asmenį, o ne tik pasakyti, kada jis gimė, kur mokėsi, kada ir kur mirė. Tai būtų įdomiau ne tik jaunimui, bet ir vyresniesiems.

    7.    Vaikams yra "Drauge" skyrelis "Tėvynės žvaigždutė". Būtų labai pageidautina, kad ir jaunimui-studentijai būtų platesnis skyrius, kur jie galėtų bandyti savo kūrybą: poeziją, straipsnius, apysakas. Ten turėtų būti vietos ir smulkesnėms žinutėms apie jaunimą ir studentiją, apie esančius dar mokyklose ir apie baigusius studijas. Reikėtų ten rašyti apie jaunuolius, kurie mokyklose ar konservatorijose atliko kokią nors programą, dalyvavo su savo kūriniais meno parodose ir pan. Tada jaunimas tikrai daugiau skaitytų ir priprastų prie lietuviškos spaudos.

    8.    Būtų pageidautina ir lietuviškuose laikraščiuose įvesti panašius skyrius, kaip yra amerikietiškuose: "Dear Ellen Peck", "Dear Abby", "Ann Landers", kur skaitytojai prašo ir gauna įvairių patarimų, kur atsakoma į visokius klausimus. Visi juos mielai skaito, visiems jie įdomūs. Tokie skyriai gal ypač tiktų į moterų skyrius ar į moterų žurnalą.

    9.    Jaunimas pageidautų ir lietuviškuose laikraščiuose juokų skyrių su pieštais paveiksliukais, kaip pvz. "Doonesbury" iš Chicago Tribune". Galėtų būti ir lietuviškas horoskopas, kryžiažodžiai, platesnis oro skyrelis. Moterys norėtų, kad būtų daugiau rašoma apie madas.

    10.    Jaunimas norėtų ir lietuviškuose laikraščiuose matyti televizijos programų, teatro. Lyric operos spektaklių ir parodų bei kitų kultūrinių įvykių recenzijų ir aprašymų. Dabar kai kam gali atrodyti, kad Čikagoje tėra vienintelė lietuvių opera ir nieko daugiau be lietuviškų parengimų. Būtų labai naudinga lietuvių spaudoje paskaityti patarimų, į kuriuos spektaklius bei parengimus eiti, kuriuos vertėtų ir lietuviams pamatyti.

    11.    Buvo pageidauta, kad mūsų laikraščiuose būtų daugiau įvairių atsitikimų ir nuotykių aprašymų, panašiai kaip būna "Reader's Digest".

    12.    Lietuviškuose laikraščiuose per maža sporto žinių. Būtų įdomu ir lietuviškoje spaudoje pasiskaityti apie Amerikos sporto klubų veiklą, apie įdomesnes Čikagoje vykstančias ledo ritulio, futbolo, krepšinio, plaukimo rungtynes.

    Šių dienų lietuviškasis jaunimas, gimęs ir augęs Amerikoje, negali paneigti aplinkos, kuri jam yra sava ir artima, prie kurios jis pripratęs, kurioje jis ir ateityje turės gyventi. Bet tai dar nereiškia, kad lietuviški reikalai ir lietuviškos problemos mūsų jaunimo nedomintų. Jaunimas myli tėvų kraštą, kurio jis niekad savo akimis nėra matęs, kurį pažįsta tik iš savo tėvų bei mokytojų pasakojimų ir iš knygų, paveikslų, skaidrių bei filmų. Lietuviškasis jaunimas didžiuojasi savo tėvų kraštu, kurį jis laiko ir savo tėvyne.

    Tą dvilypumą suderinti nėra jau taip lengva, tuo labiau, kad aplinka traukia į vieną pusę, o tėvai ir visa vyresnioji išeivija — į kitą. Todėl tiek vyresnioji karta, tiek spauda, tiek visa lietuviškoji visuomenė turėtų stengtis labiau suprasti priaugančiąją kartą ir padėti jai išlikti lietuviška, nepaneigiant fakto, kad ji yra suaugusi ir su amerikietiška aplinka. Jaunimas nori būti lietuviškas, bet taip pat nenori atitolti ir nuo jį supančio gyvenimo.