Spausdinti

VISIONS OF EIGHT

    Pasaulinė sporto olimpiada Miunchene susilaukė įamžinimo filme “Visions of Eight” (ką matė aštuoni filmuotojai). Filmą parūpino Cinema bendrovė. Jis užtrunka 105 minutes. Jį sukūrė David Wolper ir Stan Margulies, talkinami aštuonių filmavimo direktorių. Tad buvo sutelktos nemažos jėgos. Filmo palydą sudaro oirginali kompozitoriaus H. Mancinl muzika.

    Filmas yra dedikuotas Miunchene nužudytiesiems atletams, tačiau pagrindinis filmo kūrėjas D. Wolper nenorėjo duoti iš arti ryškaus kruvino nužudytų Izraelio sportininkų vaizdo, kritusių nuo arabų teroristų rankos. Parodoma stipri įtampa, kai rungtynėse dalyvaujantieji sportininkai laukia šūvio — ženklo pradėti rungtynes. Šią dalį paruošė rusas filmo direktorius Juri Ozerov. Švedas Mai Zetterling perteikia sunkumų kilnojimo varžybas. JAV direktorius A. Penn užfiksuoja baletinio patrauklumo šokėjų su kartimi žingsnius. Vokietis M. Pfleghar perteikia olimpines moteris sportininkes. Japonas K. Ichikawa dirigavo 100 metrų bėgimo filmavimą. Prancūzas Cl. Lelouch filme parodo pralaimėtojų nuotaikas. Čekas M. Forman su sąmojaus priemaišomis perteikia susitikimo, socialinio bendravimo momentus. Pagaliau britas J. Schlesinger vaizduoja sunkią treniruotę, rengiantis maratono bėgimui, ir parodo to bėgimo sunkumus.

    Nors tautiniai atskirų direktorių polinkiai tarpais ir jaučiami, bet vis dėlto jie stengėsi objektyviai perteikti tarptautinių varžybų eigą. Su kokiu rūpestingumu filmas buvo ruošiamas, pasako faktas, kad japonas Ichikawa sunaudojo 40,000 pėdų filmo su jo žinioje esančiomis 34 filmavimo kameromis, siekdamas pagauti, pavyzdžiui, net tokius dalykus kaip šimto metrų bėgiko muskulų spazmus.

    Sakoma, kad olimpiada yra džiaugsmingas pergalės virpesys ir pralaimėjimo agonija, kas ir filme atsispindi. Šiam olimpiniam filmui paruošti buvo pakviesta 10 direktorių, kad kiekvienas pagamintų po vieną dalį, bet dviejų darbas nebuvo panaudotas, užtat ir filmo pavadinimas buvo parinktas, norint išryškinti, kad rodoma tai, ką matė aštuoni filmo kūrėjai.

Iš filmo “Visions of Eight”

SIDDHARTHA

    Hermann Hesse yra laimėjęs už savo kūrybą Nobelio premiją. Jo romanas “Siddhartha”, kuriame rašoma apie indų bramanus, pasiekė filmų ekraną. Scenarijų paruošė, filmą sukūrė ir režisavo Conrad Rooks, pažįstamas iš savo pirmojo sukurto autobiografinio filmo “Chap-paqua”. O dabar Rooks, artimai bendradarbiaudamas su gabiu filmuotoju Sven Nykvist, sukūrė vieną geriausių šių metų filmą.

    Filme vaizduojamas bramano sūnus Siddhartha, nepatenkintas tėvo asketizmu ir pesimizmu. Jis trokšta pamatyti pasaulį ir atrasti save. Palikęs tėvo namus, jis klajoja pirmiausia tarp šventų Indijos vyrų, bet jų vaizduojamas pasaulis jo nepatenkina. Tada jis patenka į mamonos karalystę, ragauja aistrų siūlomus malonumus, tačiau nemoralus medžiaginis pasaulis jo nepatenkina, tik sukelia pasibiaurėjimą. Jis grįžta į gamtą, į prasmingesnį gyvenimą, kur atranda šviesą. Tampa kelto valdytoju — kelia per upę žmones. Iš upės srovės išskaito bėgančio gyvenimo prasmę ir čia, prie upės, Siddhartha pasijunta vertas turėti savo vardą, kuris reiškia “Tas, kuris pasiekė tikslą”.

    Filmo scenarijus labai artimas autoriaus Hesse romanui. Beveik visi dialogai paimti iš knygos; jie poetiški, nors ir kartojasi. Šalia veikalo dialogų filmo kūrėjas Rooks perteikia ir patį svarbiausią veikalo simbolį — upę, neapsunkindamas filmo filosofiniais aiškinimais. Filmuotojas Nykvist upę taip religingai, poetiškai ir mistiškai perteikė, kad nebereikia nė aiškinti apie filmo herojaus sielos nušvitimą. Pats žiūrovas pajunta tą viziją. Čia jau nutolstama nuo knygos teksto. Nekartojami žodžiai, o kalbama vaizdais, tačiau tuo ir pasireiškia ištikimumas knygos autoriaus Hesse vizijai.

    Paskutiniame savo žodyje ilgai nematytam draugui Siddhartha išryškina, kad tiktai savo viduje nušvitęs žmogus nebepasitiki žodžiais; vieton jų Siddhartha pražysta šypsniu, kuris išreiškia viską, kas jam šventa ir vertinga. Kaip “Catholic Film Newsletter” pažymi, tas gilus įnašas padeda primerkti akis prieš filmo blankų romantiškumą ir filosofavimo sausrą.

Siddhartha ir jo draugas Govinda

    Filmas skiriamas suaugusiems žiūrovams.

 

BLOOD OF THE CONDOR

    Tricontinental Film Center pateikė labai įspūdingą filmą iš Bolivijos gyvenimo. Čia išryškinamas kaltinimas, kad Taikos Korpuso medicinos klinika sterilizuoja indėnų moteris. Tai paaiškėja, kai Jorge Sanjines, vaizduojąs kaimo vadovą, suvokia, kodėl jo žmona negali turėti kūdikio. Jis vadovauja atakai prieš kliniką ir iškastruoja ten rastus du amerikiečius. Sužeistas maištininkų vadas negali būti išgelbėtas, nes negali pasirodyti jo brolis, kurio kraujas būtų reikalingas transfūzijai. Kai sužeistasis miršta, brolis grįžta į gimtąjį kaimą, ir suorganizuojamas naujas maištas.

    Atrodo, kad filmas neteisus amerikiečių atžvilgiu, bet vis dėlto jis išryškina, kad su arogancija teikiama pagalba kitose tautose vieton draugu sukelia tik priešų. Filmo kūrėjas Ricardo Rada panaudojo paprastus Kaata provincijos kaimiečius, tad jų vaidyboje nėra daug meno, bet mintis pakankamai išryškinama. Gal filmas įdomiausias tose vietose, kur vaizduojama indėnų kultūra ir tradicijos. Geros valios žmonėms filmas primins, kad visus žmones reikia traktuoti su pagarba.

    Filmas patartinas tik suaugusiems.

MONSIEUR VERDOUX

    Charles Chaplin jau nuo seniai pažįstamas komiko vaidmenyse, bet dabar jis parašė, surežisavo ir sukūrė filmą, paimtą iš tragiškos tikrovės. Tai 122 minučių ilgumo filmas, išleistas Classic Entertainment bendrovės, pakartojant 1947 m. United Artists sukurtą filmą. Vaizduojama prancūzų pabaisa Verdoux, banko tarnautojas, kuris vesdavo žmonas ir jas žudydavo, kad pasisavintų jų pinigus panaudoti azartiniams lošimams. Kai sužlunga akcijų rinka ir Verdoux viską praranda, pasiduoda policijai. Teisme kaltina visuomenę, kuri masines žudynes yra padariusi garbingomis, o pavienius pelno siekiančius žudikus pasmerkia. Tai visuomenės veidmaniškumo pasmerkimas. Tačiau tie vyriausybei ir visuomenei priekaištai yra silpniausioji filmo vieta. Chaplino vaidyba puiki. Ir šiame filme jis neapsieina be humoro. Kai bando nunuodyti savo žmoną (Martha Raye), tarnaitė sutaisytus nuodus panaudoja plaukams plauti. Paskui bando žmoną prigirdyti, tačiau jį patį ji išgelbsti nuo prigėrimo. Chaplinas čia bando humorą panaudoti savo didaktiniams tikslams paremti. Šis filmas, skirtas suaugusiems, yra brandus Chaplino laimėjimas.

THE HIRELING

    Tai Columbia bendrovės filmas, Cannes filmų festivalyje laimėjęs Grand Prix premiją. Gabi aktorė Sarah Miles vadina jauną našlę, kuri, mirus vyrui, pergyvena stiprų nervų sukrėtimą. Sustiprėjusi ligoninėje, ji daktarų išleidžiama, kad, bendraudama su žmonėmis, išsiblaškytų. Čia ypač ja susidomi ją vežiojąs šoferis (Robert Shaw), net brutaliai bandęs savo meilę parodyti. Ypač jis pablūsta, kai pastebi, kad tą moterį ruošiasi vesti majoras. Abiejų pagrindinių aktorių, Miles ir Shaw, vaidyba labai stipri. Filmas nenuobodus ir moraliniu atžvilgiu tinkamas suaugusiems.

A TOUCH OF CLASS

    Linksma komedija su prasminga mintimi. Vadovaujančią poziciją įstaigoje turintis vyras, kurį vaidina talentingas aktorius George Segal, pamyla gyvanašlę (Glenda Jackson). Juodu suplanuoja atostogas Malagoje. Tuo metu atvyksta vyro žmona su tėvais. Atostogos komplikuojasi. Dar labiau viskas susimaišo, kai atvyksta ir draugo šeima. Išsivysto eilė tragikomiškų situacijų, kurių metu išryškėja, kokia didelė klaida šitoks šeimos trikampis. Po skaudžios pamokos vyras grįžta į šeimą, o toji gyvanašlė, buvusi patraukta draugystės su aukštos klasės žmogum (iš čia ir filmo pavadinimas), dabar apsisprendžia saugotis progų užsikabinti už kito. Filmas Avco Ambassy gamybos, yra patrauklių Malagos vaizdų. Suaugusiems filmas bus malonus ir naudingas.

DU TRUMPI FILMAI

    Filmas “Priest”, užtrunkąs tik 15 minučių, skirtas atvaizduoti įvairius kunigo veiksmus, einant savo pareigas. Rodomi jauni, aktyvūs kunigai. Filmas gali pasitarnauti pašaukimo ugdymui. Vaidina tikri kunigai o ne specialūs aktoriai. Jį parūpino Archdiocesan Communications Center, 50 Oak Street, San Francisco, Calif. 94102.

    Antras panašios tikrovės filmas — tai “To Be Growing Older”. Jis teužtrunka 10 minučių. Tai viena dalis populiarios filmų serijos, vardu “Gyvenimo ratas”. Filme iškeliamos senesnių žmonių problemos. Jis yra skirtas jaunimui, kad suvoktų, kuo galėtų senesniesiems padėti. Čia labai išryškinta vienatvė, invalido būklė, vežiojamoje kėdėje ir perteikti senųjų pasipasakojimai. Billy Budd Films, 235 E. 57th Street, New York, N.Y. 10022.

Juozas Prunskis