Spausdinti

     Manome, kad alkoholizmo liga yra gerokai palietusi ir lietuvius. Tai yra tikrai rimta liga, kuri griauna ne tik paties alkoholiko sveikatą, bet yra didelė grėsmė ir jo šeimai, ir visuomenei. Jeigu kas ryžtasi išsigydyti iš šios ligos, reikia vieno labai svarbaus dalykonoro. Neseniai teko sutikti vieną lietuvį, kuris labai mėgo stikliuką ir buvo tapęs tikru alkoholiku, tačiau vieną dieną apsigalvojo, pasiryžo, kreipėsi į Alcoholics Anonymous draugiją, prašydamas pagalbos, ir dabar jau nė į burną neima jokio alkoholio. Savo padarytu žingsniu labai džiaugiasi, nes jaučiasi padaręs teisingą posūkį savo gyvenime. Pateikėme jam keletą klausimų, į kuriuos jis čia trumpai atsako.    

Redakcija

     Jūs priklausote Alcoholics Anonymous. Gal galėtumėte paaiškinti, kas tai yra, kas paskatino šią draugiją įsteigti, kada ir kas ją įsteigė ir kokias priemones ji vartoja savo užsibrėžtam tikslui siekti?

     Alcoholics Anonymous (AA) tikslą ir priemones trumpai apibrėžia viešuose susirinkimuose kiekvieną kartą skaitoma preambulė (įvadinė dalis), kurią bandysiu laisvai versti:

     "Alcoholics Anonymous yra vyrų ir moterų draugija, kuri su kitais alkoholikais dalinasi savo patyrimu, stiprybe ir viltimi, siekdama spręsti visų bendrą problemą ir padėti kitiems pasveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti AA nariu yra noras, nustoti gerti. AA nerenka nario mokesčio ir nereikalauja jokio atlyginimo; ji išsilaiko savanoriškais įnašais.

     Alcoholics Anonymous nėra susirišusi su jokia sekta, religija, politine partija, organizacija ar institucija. Ji neina į jokias kontroversijas, ji nei pritaria, nei priešinasi jokiems viešiems disputams. Jos pirmaeilis tikslas yra būti blaiviais ir padėti kitiems siekti blaivumo".

     Alcoholics Anonymous įsteigė 1935 m. birželio 10 d. du alkoholikai Akrone, Ohio. Tai buvo Niujorko biržos valdininkas Bill W. ir Akrono gydytojas, AA narių tiesiog vadinamas Doctor Bob. Juodu abu savaip išgyveno netikėtą dvasinį pabudimą iš ilgai ir katastrofiškai besitęsiančio alkoholizmo. Juodu priėjo išvados, kad alkoholikas gali savo blaivybę pratęsti tik bendraudamas su kitais, norinčiais nustoti gerti alkoholikais. Jų minčiai pritarė ir be galo daug padėjo visam A A sąjūdžiui Niujorko gydytojas William D. Silkworth (nealkoholikas). Jis buvo įsigijęs didelį patyrimą, begydydamas alkoholikus. Jo patarimai bei idėjos besivystančiam AA sąjūdžiui turėjo milžiniškos reikšmės ir svarbos.

     Alcoholics Anonymous kūrimosi, vystymosi ir plėtimosi kelias buvo sunkus, pilnas bandymų ir pasiaukojimo, bet pagaliau išryškėjo šio sąjūdžio abiejų pradininkų pagrindinė idėja, kad praktiškiausias ir sėkmingiausias kelias išlaikyti savo blaivumą yra bendravimas su kitais išblaivėjusiais alkoholikais.

     AA nariai savo blaivėjimo ir asmeniško brendimo pagrindu laiko vadinamuosius "Dvylika žingsnių" (ar pakopų) ir "Dvylika tradicijų". (Apie tai kada nors vėliau parašysime. Red.) Jais vadovaudamiesi, jie dalinasi savo patyrimu su kitais alkoholikais.

     Kaip, Jūsų patirtimi, Į alkoholiką žiūri visuomenė?

     Yra trys alkoholį vartojančių žmonių rūšys:

     1.    Normaliai geriąs asmuo, kuris alkoholi vartoja tiktai kai kuriomis progomis. Jo gėrimas yra visai nekalto pobūdžio, jis tuo nekenkia nei sau, nei kitiems. Jis gali gerti ar negerti ir bet kada sustoti gėręs.

     2.    Asmuo, kuris alkoholį geria, įpročio verčiamas. Šiai grupei priklausąs geria kiekvieną dieną ir dažniausiai neprisipažįsta, kad be alkoholio jis negali apsieiti. Gyventi be alkoholio jam sunku ir nemalonu, nors jis ir bandė kitus įtikinti, kad savo gėrimą jis gali kontroliuoti. Lietuviai tokį vadina "mėgstančiu išgerti".

     3.    Alkoholikas yra praradęs bet kokią alkoholio vartojimo kontrolę. Nors jis ir neprisipažįsta, bet alkoholis tapo rimta kliūtis jo kasdieninei egzistencijai.

     Į alkoholiką visuomenė dažniausiai žiūri moraliniu atžvilgiu. Normaliai alkoholį vartojančiam asmeniui labai sunku suprasti, kodėl alkoholikas tęsia savo girtuokliavimą, kuris tiek žalos daro jam pačiam ir kitiems. Visi, įskaitant ir patį alkoholiką, klausia, kodėl jis geria, bet retai paklausia, kaip jis geria. Kiekvienas alkoholikas žino, kad jis geria, norėdamas pabėgti nuo savo "bėdų", vengdamas susidurti su tikrove ir atsakomybe. Pamirštama, kad toks individas savo galvosena jau pasiekė tokį patologinį proto stovį, kur bijoma gyventi ir bijoma mirti. Alkoholikas yra alkoholiui alergiškas, tačiau bando gydytis tuo, kas jį kaip tik ir privedė prie esamos padėties. Alkoholikas yra fiziškai, protiškai ir dvasiškai sergąs žmogus, ir bet koks moralizavimas, baudimas, sankcijos, priekaištai ir kiti panašūs būdai, kuriais visuomenė nori alkoholiką atbaidyti nuo gėrimo, ne tik jam nieko nepadės, bet dar labiau jį sužalos. Alkoholikui reikalinga rimta ir kompetentinga pagalba. Mažiausiai jis laukia moralizavimo, nežiūrint kokiomis skraistėmis būtų dangstomasi. Reikia žinoti, kad alkoholikas yra praradęs ne tik normalų būdą egzistuoti, bet svarbiausia — ir normalų būdą bendrauti su kitais.

     Kaip Jūs vertinate Alcoholics Anonymous veiklą?

     Jei po kokio didesnio sukrėtimo alkoholikui pavyksta atsipeikėti ir suprasti, kur jis yra atsidūręs, tai į pagalbą jam gali ateiti Alcoholics Anonymous. Tačiau alkoholikas pats turi tos pagalbos siekti. Niekas kitas negali alkoholiko išblaivinti, o tik jis pats. Jeigu jis tikrai ir nuoširdžiai prisipažįsta, kad yra alkoholikas, jis gali išblaivėti ir grįžti į normalų gyvenimą. AA, kaip jau pradžioje minėjau, neturi jokio tikslo blaivinti visuomenės. Jos pagrindinis tikslas yra padėti alkoholikui išmokti normaliai, be alkoholio gyventi.

     Ar Jums AA daug padėjo? Ką ten patyrėte? Ar Jus ji daug pakeitė ir kokia kryptimi?

     Kiekvieno alkoholiko krizė yra skirtinga. Ypatingas buvo ir mano paskutinysis kritimas. Jeigu tuo metu man kas nors būtų padavęs skustuvą, tai būčiau ir jo briaunos griebęsis, kad tik galėčiau išsigelbėti iš to pragaro. Nors ir ne visai tikėjau teigiamais AA rezultatais, vis dėlto ryžausi šauktis jos pagalbos. Pradėjęs lankyti AA susirinkimus, labai nustebau, kad susidūriau ne su kokiais gatvės valkatomis, bet su ypatingai tvarkingais ir įvairaus išsilavinimo bei įvairių profesijų žmonėmis. Visi jie mane sutiko nuoširdžiai, atvirai, be priekaištų, be pamokslavimo ar kritikos. Niekas nenustebo mano fiziniu ir dvasiniu bankrotu, nes kiekvienas jų buvo perėjęs per panašų pragarą. Pirmą kartą gyvenime pasijutau lygus tarp lygių.

     Susitikimas su A A padėjo man atstatyti ryšius su realybe. Lankydamas susirinkimus, aš supratau, kad be AA pagalbos man kelio nėra — be jos krisčiau dar giliau ir jau dabar daug greičiau. Kaip ir visiems prieš mane atėjusiems, taip ir man A A buvo vienintelis kelias į viltį. Aš sutikau daryti viską, ką tik man patarė, ir ilgainiui pradėjo ryškėti tikrovės kontūrai, o drauge ir stiprėti sąžinės, atsakomybės ir gyvenimo džiaugsmo jausmas. A A pasiūlytas gyvenimo kelias pamažėle pradėjo platėti ir šviesėti. Tas kelias, tiesa, nėra lengvas, bet iš tikrųjų labai paprastas.

     Kokie yra pavojai atkristi į alkoholizmą?

     Kurį laiką pabuvęAA, mes išgirstame i šį klausimą nuolat kartojamą tą patį atsakymą: pavojus atkristi į alkoholizmą yra vienui vienas — pirmasis išgertas stikliu-kas! Po to telieka vienintelis klausimas: kada bus imamas antras, trečias, ketvirtas ir t.t. Yra nesugriaunamas faktas, kad pirmasis stikliukas sukelia alkoholikui grandies reakciją. Po to, kaip minėjau, tėra klausimas, kaip ilgai toji reakcija tęsis ir kurioje ligoninėje ar kapinėse užsibaigs. Mes, alkoholikai, esame nuolatiniai šių faktų liudininkai.

     Kokios priežastys paskatina blaivėjantį alkoholiką atkristi?

     Priežasčių atkristi yra daug. Paminėsiu tik kelias. Sąmonėje ar pasąmonėje ruošiamasi gerti, tik laukiama progų "pirmajam stikliukui". Kiekvieno girtavimo pradžia yra iš anksto apgalvota. Darbo netekimas, skyrybos, šeimos nario mirtis, nepasisekimas darbe, emocinės įtampos, fizinis nuovargis, liga ir eilė kitų priežasčių gali užkurti pirmąją girtavimo liepsną. Tačiau tikroji atkritimo priežastis AA nariams labai aiškiai žinoma: tai yra paprastas užsispyrimas netikėti AA principams. Taip pat nereikia pamiršti, kad į AA patenka ir tokių individų, kuriems joks gydymas daugiau nebegali padėti, nes liga per daug įleidusi šaknis ir per greit alkoholiką naikina. Tačiau tai tėra retos išimtys, o ne taisyklė.

     Ar Alcoholics Anonymous reikia lankyti visą gyvenimą?

     Alkoholizmas yra progresuojanti liga. Medicinos ir psichiatrijos mokslai tvirtina, kad alkoholizmą tegalima sustabdyti, bet jo negalima išgydyti. Nežiūrint, kaip ilgai alkoholikas būtų išsilaikęs blaivus, pradėjęs vėl gerti, jis nepajėgia kontroliuoti savo gėrimo. Kuo daugiau jis naudoja alkoholį, tuo greitesniais šuoliais krinta žemyn. Jei po didelio girtavimo asmuo gali santūriai gerti ir normaliai elgtis, tai reiškia, kad jis nėra ir nebuvo alkoholikas.

     AA yra įsteigta alkoholikams, tačiau ji negali panaikinti jų palinkimo į alkoholį. Alkoholikas, nustojęs gerti, atsiduria gyvenime lyg po milžiniško uragano. Jis negali atstatyti per dieną to, ką savyje ar aplink save griovė per didelę savo gyvenimo dalį. Restauravimo darbas vyksta lėtai ir dažnai labai skausmingai.

     AA nėra išblaivinimo organizacija, bet visiškai naujo gyvenimo mokykla. Alkoholikas lieka skolingas ne tik šeimai, visuomenei, darbdaviui, kuriems jis įsipareigojo atsiteisti, bet ir pačiai AA organizacijai. Juk jos nariai parodė jam kelią į naują gyvenimą. Be senųjų narių AA bematant išnyktų. Be naujųjų narių nebūtų prieauglio. Alkoholikas nuolat turi prisiminti, kas jis yra ir kur jis surado kelią į blaivybę. Kuo daugiau jis nutols nuo AA, tuo spartesniais žingsniais artės prie to pirmojo stikliuko...

     Ar tarp lietuvių yra daug alkoholikų?

     Kokios nors viešos statistikos tuo tarpu neturime. Vargu, ar mūsų sąlygomis ją įmanoma padaryti. Mano nuomone, kiekvieno lietuvio giminių tarpe rasime bent vieną alkoholiką. Kaip "mėgstanti išgerti" tauta mes, tur būt, daug nesiskiriam nuo slavų, airių ir amerikiečių. Pietų Europos tautos turi kitokius alkoholio naudojimo papročius. Nėra abejonės, kad tie papročiai tų tautų posūkiuose turėjo daug įtakos. Bene mažiausiai alkoholio paveiktos yra Azijos ir, žinoma, žydų tautos. Kadangi lietuvių tarpe vaišių ir girtavimo papročiai yra priimta kasdienybės norma, tai patologiškas girtavimas išryškėja tik tada, kai individo santykiai su šeima ir visuomene ilgainiui payra ir tampa tikra našta. Lietuvių tarpe į alkoholizmą daugiau žiūrima, kaip į asmens nelaimę, bet mažiau, kaip į visuomenės papročių nenormalumą. Manoma, kad atsisakyti stikliuko yra nenormalu. Į visai alkoholio nenaudojantį, bet sveiką žmogų žiūrima, kaip į individą, kuris ne visai tvarkoje. Visiška blaivybė yra daugelio pajuokos ir ironijos objektas ir laikoma silpnybe, o ne asmens brandumo ir savimi pasitikėjimo ženklu. Pajuokiami ir tokie, kurie gali kontroliuoti savo alkoholio naudojimą, nes jie akivaizdžiai įrodo kitų silpnybes.

     Baigdamas atsakyti į Jūsų klausimą, tur būt, nedaug tesuklysiu teikdamas (čia kalbu savo asmenišku patyrimu), kad lietuvių išeivių tarpe alkoholizmas ne mažėja, o didėja. Tai gali patvirtinti kiekvienas lietuvis gydytojas ir kiekvienas asmuo, kuriam rūpi mūsų tautos sveikata. Tai patvirtina ir lietuvių alkoholikų pavardės ligoninėse, ir po truputį augantis jų skaičius Alcoholics Anonymous grupėse, pvz. kad ir Čikagoje bei jos apylinkėse.

     Ar daug lietuvių pasinaudoja Alcoholics Anonymous pagalba?

     Nedaug. Mano nuomone, lietuvių alkoholikų nesidomėjimas AA turi kelias rimtas priežastis. Pirmoji yra ta, kad mes, lietuviai, apie A A principus ir jos pobūdį mažai težinome. Jos veikla ir literatūra mums sunkiai pasiekiama. Lietuviams nelengva pasiekti A A pagalbos dar ir dėl to, kad jos reikia pačiam alkoholikui šauktis. Joks šeimos narys, giminė, draugas ar pažįstamas negali savo valia kito asmens priversti. Alkoholikas, kaip jau buvo minėta, tegali išblaivėti, pats pripažindamas, kad tokia pagalba jam yra reikalinga. A A yra laisvo įsipareigojimo organizacija. Jos pagrindai bematant sugriūtų, jeigu ji taptų ne tarpusavės pagalbos draugija, o blaivininkų primesta organizacija. A A kelias yra visuotinis, t.y. apimantis visas alkoholiko asmenybės sritis.

     Kita rimta priežastis, kad lietuviai alkoholikai nesidomi AA, yra ta, kad visa AA veikla vyksta anglų kalba. Daugelis jaučiasi nelaisvai ir nepatogiai, jeigu jiems sunku laisvai susikalbėti angliškai. Palankę kelis susirinkimus, jie jaučiasi nesuprasti ir netrukus atkrenta.

     Pagaliau reikia atsiminti, kad kiekvienas alkoholikas yra paranojiškas. Nepasitikėdamas savimi, toks asmuo nepasitiki ir kitais. Jis siekia greito atsakymo, kurio AA programoje nėra. Mes, alkoholikai, dažnai užmirštame, kaip giliai įsišaknijusi yra mūsų liga, ir, kaip jau minėta, yra neįmanoma per kelias dienas atstatyti tai, kas metų metais buvo griaunama.

     Ar Jums neatrodo, kad patys lietuviai galėtų įsteigti AA lietuvišką skyrių?

     Toks skyrius prieš kelerius metus buvo įsteigtas Čikagoje. Jį įsteigė antrosios kartos lietuvis alkoholikas. Toji grupė yra formaliai inkorporuota Alcoholics Anonymous pasaulinėje organizacijoje, kurios centras yra Niujorke. Neatsiradus pakankamam lietuviškai kalbančių asmenų skaičiui, netrukus tik tos grupės pavadinimas pasiliko lietuviškas, o visa kita bematant "suamerikonėjo". Amerikoje gimusiems lietuviams anglų kalba nėra kliūtis, todėl jie pasirenka tokias grupes, kurios jų asmeniškiems poreikiams labiausiai tinka. Manau, kad mūsų naujieji ateiviai ilgainiui galėtų sudaryti grupę, kur susirinkimai būtų vedami lietuviškai, bet šiuo metu, atrodo, jų skaičius dar nėra pakankamas. Yra dar ir kita priežastis, kliudanti sudaryti lietuvišką grupę — tai anonimiškumas. Lietuviai alkoholikai, būdami mažų bendruomenių nariai, labai sunkiai galėtų išlaikyti savo anonimiškumą. Tad norintieji gali kreiptis į vietines grupes. AA adresai yra kiekvienoje telefonų knygoje.

     JAV yra užregistruota 12137 AA grupės, o Illinois valstybėje yra 821 grupė su 13063 nariais. Čikagoje yra apie 400 grupių, kurios kasdien turi susirinkimus.