Spausdinti

LUCKY LUCIANO

     Šis filmas gali patraukti tuos, kurie mėgsta gangsterių gyvenimo intrigą ir istorinius momentus, nes čia duodama iškarpėlė iš antrojo pasaulinio karo, kai amerikiečiai buvo užėmę Italiją. Tačiau šalia gangsterių ir amerikiečiai čia vaizduojami daugiau iš neigiamos pusės. Gangsteriai — spekuliantai ir žudikai, o amerikiečiai — kyšininkai, nors daugelis ir geraširdžiai. Filmas sukurtas Avco Embassy bendrovės. Režisierius Francesco Rosi, kuris pats ir scenarijų paruošė drauge su L. Januzzi ir T. Guerra.

     Pagrindini charakterį — gangsterį Luciano, deportuotą iš JAV į Italiją, vaidina Gian Maria Volonte, atliekąs savo vaidmenį su įsijautimu ir savaip elegantiška rimtimi. Amerikos pulkininko vaidmeny — V. Gardenia, o Charles Siragusą, Illinois kriminalinės policijos pirmininką, vaidina pats Siragusa. Tad filmas su stipriu istoriniu pamušalu. Yra intriga, rūpestingas pastatymas, bet turinys gana tuščias ir dėl įvairių nukrypimų galėtų būti skiriamas tik suaugusiems.

     Amerikiečiai kritikai filmą ne per daug vertina, net apgailėdami, kad gabus aktorius Rod Steiger, Gene Giannini vaidmeny, čia beveik visai sumurkdomas, nors eiliniam žiūrom vui tai labai nekrinta į akį. Apskritai filmas kriminalinis, nėra ko jo aukštinti. Pastatytas itališkai, o paskiau pritaikytas amerikiečių publikai.

WEDDING IN BLOOD

     Romanų siužetuose ir laikraščių skandaluose gausiai besirodanti tema — meilės ir šeimos trikampiai — rado stiprų atgarsį šiame prancūzų-italų gamybos filme. Ekrane išryškinamos nelegalios meilės liepsnos ir jos pasekmes, kurios žiūrovą verčia giliai susimąstyti. Filmą susuko Paryžiaus Films la Boetie ir Romos

     Canaria Films, o paskleidė New Line Cinema. Režisierius Claude Chabrol. Filmas prancūzų kalba su angliškais užrašais. Kadangi fabula labai aiški, tai sekti lengva. Impotentas miesto burmistras laimi rinkimus, prisitraukęs savo padėjėju kairiųjų veikėją. Burmistrą Paul vaidina Claude Pieplu. Jo žmona Lucianne (Stephane Audran) susimyli su burmistro padėjėju Pierre (Michal Piccoli). Jų slaptą meilę pastebi Luciannos duktė ir pats jos vyras, tačiau vyras griebiasi šantažo, siekdamas meilužį priversti, kad jis miesto taryboje pravestų nutarimą pirkti žemės, kurios dalyje būtų pastatytas sintetinių medžiagų fabrikas, o kitą dalį įsigytų burmistras, pastatytų butus darbininkams ir gautų daug pelno. Pierre žmona — chroniška ligonė. Jis ją nužudo, įdavęs stipresnių vaistų ir užspaudęs pagalve. Susitarę su burmistro žmona, abudu meilužiai nužudo burmistrą ir, aplieję benzinu, uždega automobilyje. Pašalinamos kliūtys jųdviejų jungtuvėms, į kurias einama per kraują. Tačiau abudu pergyvena įtampą. Lucianne duktė, kad reikalas būtų išaiškintas ir kad būtų pašalinta motinos įtampa, parašo laišką policijai, kuri pradeda tardymą ir išgauna abiejų kaltininkų prisipažinimą. Juodu abudu, pančiais surakinti, vežami į kalėjimą, bet abudu spaudžia rankas, ant kurių esančios grandinės parodo juos užgulusią įstatymo bausmę ir simbolizuoja vidinę kančią.

     Vaidyba ryški, išvada aiški, bet filmas dėl savo turinio geriau tiktų tik suaugusiems.

FOR PETE’S SAKE

     Talentinga aktorė Barbara Streisand, kaip amerikiečiai filmų kritikai apgailestauja, paskęsta šiame filme, kuris turėjo būti komiškas. Priežastis yra ta, kad Streisand yra komiška aktorė, bet ne komedijantė. Jai filme reikia atitinkamo charakterio ir atitinkamų situacijų, ko čia nėra. Čia ji vaizduojama jauno studento žmona. Studentas, neturėdamas lėšų, yra tapęs taksi šoferiu. Čia ji sėkmingai vaidina Michael Sarrazin. Žmona (Barbara Streisand) desperatiškai siekia jam padėti, pasiryžusi kaip nors surasti lėšų. Išgirdę, kad pakils kiaulių šaldytų skrandžių kainos, perka akcijas, žmonai pasiskolinus 3,000 dol. su 20 procentų savaitinių palūkanų. Akcijos nekyla. Skolos negalint atiduoti, Mafia bando nužudyti vyrą. Žmona net įsiregistruoja į viešuosius namus, bet vienam klientui duoda guzą, kitą beveik numarina, pasilikdama ištikima savo vyrui. Viešųjų namų laikytoja ją perduoda žudikams, kurie jai įduoda nunešti bombą, paskui ją perduoda gyvulių vagims. Iš visur laimingai išsikapsčiusi, ji vėl grįžta prie savo vyro Petro, tiek daug kvailų pasiaukojimų dėl jo dariusi — For Pete’s Sake. Filmas pramoginis, vedžiojąs žiūrovą slidžiais padugnių keliais, bet vaizduojamais gana nuosaikiai, daugiau iš komiškos pusės. Vis dėlto rimtesniam žiūrovui šis filmas būtų tik tuščias laiko gaišinimas.

THE LORDS OF FLATBUSH

     Pasisekimas filmo “American Graffiti” palenkė filmų kūrėjus duoti daugiau filmų i§ paskutiniojo laikotarpio jaunimo gyvenimo. Vienas tokių filmų yra ir “The Lords”, tik gerokai silpnesnis už “Graffiti”. Kaip jau iš pavadinimo galima spėti, filmo centre — jaunimo gauja-“gengė”, šiuo kartu susidedanti iš keturių aukštesniosios mokyklos moksleivių, kurie daugiausia leidžia laiką apylinkės užkandinėse, išeidinėjimuose su mergaitėmis ir kartais užklysdaml mokyklon, kad ten gerokai panervintų seną mokytoją. Tad fabula labai nesudėtinga. Filme kažkaip šokinėjama nuo vieno epizodo prie kito, gal dėl to, kad skriptas buvo paruoštas trijų žmonių, o pastatytas dviejų režisieriu, kiekvienam vis įnešant ir išryškinant koki gabaliuką.

     Filmo stiprybė —- sėkmingi aktoriai naujokai: P. King, S. Stallone, H. Winkler ir P. Mace, vaidiną “gengės” narius, ir trys merginos: S: Blakely, M. Smith ir R. Paris. Ypač komiška scena, kaip mergina, kurią vaidina Smith, priverčia jai pirkti 1,600 dol. vertės žiedą ir ją, jau laukiančią, vesti.

     Filme vaizduojamas Brooklyno jaunimas maždaug prieš 20 metų. Šiaip jau filmas niekuo ypatingai nepasižymi, o tų “gengės” narių berniškas vulgarumas net gana atgrasus. Filmas jaunimui gero pavyzdžio neduoda.

S-P-Y-S

     Tokiu keistu pavadinimu filmas yra apie porą kvaišų šnipų, kurie įsijungia į amerikiečių CIA tarnybą, kartu sueidami į sąlytį su rusais. Jiems net pavyksta padėti vienam rusui pabėgti, bet kiti jį sugauna ir brutaliai muša, trankydami jo galvą į automobilį, kas primena rusų elgesį su Simu Kudirka. Abudu šnipai pasidaro įtartini tiek amerikiečiams, tiek rusams. Ir vieni, ir kiti siekia jais nusikratyti, rengdami prieš juos atentatus. Tuos šnipus vaidina geri aktoriai, Donald Sutherland ir Elliott Gould, tačiau filmas yra gana lėkštas. “New York Times” čia kaltina “idiotišką skriptą”, kurį sulipdė net trys autoriai: M. Marmorstein, L. J. Cohen ir F. Freeman. I. Kershnerio režisūra taip pat susilaukė papeikimo. Filmas nevengia net tokio vulgarumo, kaip mikrofilmų ieškojimas šuns išmatose. Tai menkos vertės filmas, pagamintas 20th Century Fox bendrovių.

THE DEADLY TRACKERS

     Filmas susuktas pagal vadinamųjų “West-em" filmų dvasią, kur gauja banditų užpuola ramius gyventojus. Mieste prižiūri tvarką taikus šerifas Kilpatrick, kurį čia vaidina Richard Harris. Kai užpuolėjai nužudo jo žmoną, jis užsidega kerštu ir išvyksta ieškoti kaltininko. Pergyvena įvairius nuotykius, pasiekdamas net Meksiką, kur susiduria su meksikiečiu šerifu, taip pat gaudančiu nusikaltėlius, bet griežtu įstatymo raidės laikytoju. Kilpatrick vieną po kito skina banditus, kol pagaliau seselių vienuolyno mokykloje aptinka jų vadą, nužudžiusį jo žmoną, o dabar čia atėjusį aplankyti atiduotos auklėti savo dukters. Tą gaujos vadą nušauna, bet kerštaudamas jis prasilenkia su įstatymo raide, todėl meksikietis šerifas jam pačiam atima gyvybę.

     Apskritai filmas pilnas žudymų, žiaurumo, kraujo. New Orleans mieste šia vasarą ivykušlame National Medical Association suvažiavime psichiatras dr. R. S. Jefferson iškėlė minti, kad prievartos veiksmus vaizduojantieji filmai daugelį jaunimo pastumia i blogi. Šis filmas kaip tik yra tokios rūšies, tad jo nepatartina niekam žiūrėti.

BUSTER AND BILLIE

Columbia Pictures bendrovės kūrinys, režisuotas D. Petrie, muzika H. Axton. Vaizduojamas Georgijos keliolikmečių gyvenimas 1948 metais. Centrinis personažas — Buster Lane, kuri čia talentingai vaidina Jan-Michael Vincent. Jis yra natūralus jaunimo vadas, ūkininkaitis, judrus, grubus, bet ne žiaurus. Jis įsimyli mergaitę, su kuria ruošiasi susituokti, bet pagaliau palinksta prie kitos — Billie, kurią vaidina Joan Goodfellow. Ji desperatiškai ilgisi prielankaus jausmingumo bei meilės ir eina per jaunuolių rankas, ne tiek iš blogumo, kiek iš emocinio skurdo. Deja, paauglių gauja ją pagrobia, nuskriaudžia ir, bijodami atsakomybės, nužudo. Kai tai sužino ją numatęs vesti Buster, supliekia visus kaltininkus, vėliau pamaldžiai suklupdamas prie nužudytosios kapo.

Amerikiečiai kritikai filmą vertina gana palankiai, nors sako, kad nebūtų didelio nuostolio nukirpus jos pirmas ir paskutines 15 minučių. Tačiau mums šis filmas vis tiek atrodo esąs amerikietiškojo filmų nuosmukio pavyzdys. Pakartotinai rodomos šlykščios tualeto scenos, nereikalingi nuogumai, paauglių netašytas grubumas žiūrovą neskaniai nuteikia. Billie vaidyba taip pat gana blanki. Suaugęs žiūrovas bent supras tų atstumiančių veiksmų blogybę, bet ar čia susivoks paauglys?

OUR TIME

     Vyresniesiems vis daugiau besėdint prie televizijos, dabar daugelis filmų duodama iš jaunimo gyvenimo. Ir šis Warner Brothers filmas vaizduoja Naujosios Anglijos mergaičių mokyklą 1955 m. Jos čia bendrabutyje laikomos griežtoje drausmėje ir uolioje priežiūroje, iš kurios viena kita pasistengia išsiveržti, nesidrovėdamos su bernaičiais pasukti į viešbuti. Kai išryškėja pasekmės, ieško slaptų būdų jomis nusikratyti. Joms patarnavęs medicinos studentas neįstengia apsaugoti nuo užsikrėtimo ir ligos. Gyvenimas susikomplikuoja. Filmas tiek režisūra, tiek vaidyba yra tik vidutinis. Sugaišto laiko jis tikrai nepateisina, nebent pavaizduodamas, kokių sunkumų gali atnešti moralinis paslydimas. Patys filmo gamintojai pastebėjo, kad jaunimui tetinka į šį filmą eiti su tėvais. Bet jeigu nenueis, tai nieko nepralaimės.

Juozas Prunskis