Spausdinti

Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

SKAUDŽIOS SUKAKTIES IŠKILMĖS

     Šios vasaros liepos mėn. sukako 30 m. nuo antrosios rusų okupacijos pradžios Lietuvoje. Kada lietuviai išeiviai visame pasaulyje gedulingai mini baisiojo birželio įvykius, ruošia demonstracijas Pavergtų tautų savaitės proga, lietuviai pavergtoje tėvynėje yra verčiami kuo iškilmingiau paminėti ir atšvęsti tuos pačius įvykius, tik pavadintus kitu vardu: "išlaisvinimo dienomis".

     1944-1974 m. — trisdešimtmečio sukaktis iškilmingai atšvęsta Vilniuje, bet panašios iškilmės vyko visoje Lietuvoje: kiekviename mieste, miestelyje, gyvenvietėje. Birželio pabaigos, liepos ir rugpiūčio mėn. Lietuvos spaudos puslapiai mirgėte mirga minėjimų aprašymais ir yra beveik ištisai paskirti įvykių prieš 30 metų aprašinėjimui.

     Trumpai pažvelgę į Vilniuje vykusių iškilmių pradžią, galime susidaryti gerą vaizdą, kaip šios rūšies minėjimai "sukirpti pagal standartinį kurpalį" vyko visoje Lietuvoje:

     "Šventiškai papuošti Vilniaus sporto rūmai. Pastato frontone transparantai su šūkiu: "Šlovė didvyriškajai tarybinei liaudžiai" lietuvių ir rusų kalbomis. Virš centrinio įėjimo — skaičiai: 1944-1974, abipus raudonos žvaigždės — Tarybinės Armijos išvaduotojos simbolis.

     Scenos gilumoje — V. Lenino skulptūra, TSRS ir sąjunginių respublikų vėliavos.

     Rūmų fojė ir salėje skamba frontininkų ir partizanų pamėgtos melodijos. Su ordinais ir medaliais ant krūtinių čia susirinko pramonės įmonių ir statybų, kolūkių ir tarybinių ūkių darbo pirmūnai, mokslo ir kultūros veikėjai, buvę Tarybinės Armijos kariai, karininkai ir generolai, partizanai ir pogrindžio kovotojai, kovų už Tarybų Lietuvos išvadavimą dalyviai...

     ... Pasigirsta Maskvos radijo signalai -šautiniai, skamba Vyriausiojo kariuomenės vado įsakymo įrašas. Iš garsiakalbių sklinda Lietuvos sostinės išvaduotojų garbei skirto istorinio 1944 m. liepos 13 d. saliuto salvės..

     Minėjimų iškilmių apeigos tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose buvo atliekamos rusų kalba. Vilniuje pagrindiniai šventės kalbėtojai buvo generolas V. Obuchovas, N. Chlebnikovas, gen. II. Liudnikovas, L. Čerkesova ir kt. Aplamai iškilmių, ir kituose miestuose vykusių, kalbėtojai daugiausia buvo 1944 m. Raudonojoje armijoje tarnavę kariškiai, "dalyvavę išvadavime". Pvz. Ukmergėje pagrindiniu kalbėtoju buvo gen. majoras Z. Usačiovas, Prienuose — atsargos majoras M. Vinikovas, kuriam buvo suteiktas "Prienų garbės piliečio" titulas; Rokiškyje kalbėjo gen. J. Čistiakovas, 1944 m. Rokiškį "išvadavęs" ir t.t.

     Taip pat pažymėtina, kad įvairiose Lietuvos vietose šia proga buvo atidengti paminklai, ruošiamos parodos ir pan. Pvz. Rokiškio kapinėse atidengtas paminklas komunistui rusui J. Michailovui, kuris žuvo kovose. Rūdininkų girioje pradėjo veikti partizaninio judėjimo muziejus — Lietuvos Revoliucijos muziejaus filialas. "To muziejaus eksponatai pasakoja apie liaudies keršytojų ir antifašistinio pogrindžio veiklą buvusiose Vilniaus, Kauno, Trakų apskrityse, Dzūkijoje ir Suvalkijoje". Muziejuje restauruotos žeminės, kurios buvo Lietuvos KP Vilniaus miesto ir apskričių pogrindinių komitetų buveinės, Mickevičiaus partizanų komitetų būrio štabas, gyvenamosios patalpos ir kt.

     Kaune liepos mėn. Valstybiniame istorijos muziejuje atidaryta paroda "Už Tarybų Lietuvos laisvę". Eksponuojami dokumentai, nuotraukos, daiktai ir kita medžiaga, vaizduojanti rusų armijos operacijas, "vaduojant" Lietuvą.

     Ne tik Lietuvos "išvadavimo" minėjimai ruošiami, bet taip pat padedama kitoms "broliškosioms" respublikoms švęsti išlaisvinimo šventes. Pvz. Kaune liepos mėn. 17 d. iškilmingai paminėta ir Lenkijos Liaudies respublikos įkūrimas.

DIENŲ MARGUMYNAI

—    Panevėžyje surengta respublikinė studentų dainų ir šokių šventė, pavadinta "Gaudeamus—74".

—    Estijoje išleista S. Šaltenio knyga "Riešutų duona, Henrikas Montė" 23,000 egz. tiražu. Į estų kalbą vertė M. Lodus.

—    Plungėje paminėta pirmosios muzikos mokyklos įsteigimo 100 metų sukaktis. Šioje mokykloje mokėsi ir didysis lietuvių kompozitorius M. K. Čiurlionis.

—    Patvirtintas naujo tilto per Nerį statybos projektas centrinėje Vilniaus miesto dalyje. Tilto plotis bus apie 33 m, ilgis — 205 m. Tai bus plačiausias tiltas Vilniuje. Jis turės šešias automobiliams važiavimo juostas ir plačius šaligatvius pėstiesiems.

—    Notigalės pelkės, esančios tarp Kupiškio, Pandėlio ir Panemunėlio, paskelbtos gamtos draustiniu.

—    Kauno viešojoje bibliotekoje suruošta senųjų žodynų paroda. įdomiausias eksponatas joje yra F. Kuršaičio lietuviškai vokiškas žodynas, išleistas 1883 m. Halėje.

—    Vroclavo mokslinės literatūros leidykla Osolineum išleido Z. Stoberskio lietuvių literatūros istoriją. Tai pirmoji Lenkijoje lietuvių literatūros apybraiža, nušviečianti lietuvių literatūros istoriją nuo jos atsiradimo iki mūsų dienų.

—    Kalbininko Jono Jablonskio gimtojoje sodyboje, Šakių rajone, Bubelių apylinkės Kubilėlių kaime, atidengtas paminklinis akmuo, kuriame iškalta: "Šioje sodyboje gimė lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis. 1860-1S30". Ta proga Kudirkos Naumiestyje, V. Kudirkos vidurinėje mokykloje, įvyko J. Jablonskiui skirta konferencija. Kalbininkai, kraštotyrininkai, mokytojai skaitė pranešimus, pasidalijo prisiminimais apie žymųjį kalbininką.