Spausdinti

Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

    ŠIS TAS APIE LIAUDIES BUITIES MUZIEJŲ

    Apie šią vasarą pradėjusį veikti Liaudies buities muziejų buvo jau minėta išeivijos spaudoje, tačiau "Laiškų Lietuviams" skaitytojams gal būtų įdomu plačiau su juo susipažinti.

     Pirmasis muziejus po atviru dangumi įkurtas Stockholme 1891 metais. Susidomėjimas juo buvo labai didelis, ir kitos Europos valstybės pradėjo panašius muziejus steigti. Tokį muziejų turi Latvija, Estija, Ukraina (turi net keturis) ir kt. kaimyninės valstybės.

     Lietuviškojo liaudies buities muziejaus idėja atsirado taip pat labai seniai — dvidešimtojo amžiaus pradžioje. 1905 metais Tilžėje buvo pastatytas pajūrio žvejų lietuviškas namelis, o apie 1912 metus Karaliaučiuje Tėviškės muziejuje buvo atkurta Klaipėdos krašto lietuvių sodyba. Žinoma, nepriklausomybės metais pasireiškusios įvairios muziejaus kūrimo perspektyvos šiuo metu lengvai "nurašomos", kaip neįvykdyti užsimojimai ("Kultūros Barai", Nr. S, 1974.).

     1965 metų pavasarį Lietuvos Ministrų Taryba priėmė potvarkį įkurti Liaudies buities muziejų (kitaip tariant, pagaliau buvo gautas leidimas tokį muziejų Lietuvoje įsteigti). Muziejui vieta parinkta centrinėje krašto dalyje, tarp Kauno ir Vilniaus, prie Kauno marių ir Pravienos upelio pakrančių. Vietovaizdyje daug spygliuočių ir mišrių miškų, gilių ravų, upelių vagų, kalvų ir senų medžių grupių.

     Muziejaus darbuotojų parengtoje programoje buvo numatyta "atspindėti įvairių laikotarpių bei rajonų socialinę gradaciją ir klasinius santykius". Kartu numatyta tirti ir "pažangiąsias lietuvių liaudies tradicijas, papročius, propaguoti liaudies kultūros pasiekimus, naudoti juos komunistinės visuomenės kūrimui". Žodžiu, net etnografinis muziejus turi tarnauti propagandai.

     Muziejuje numatyta įruošti 31 sodybą su kiemu. Muziejaus atidarymui eksponuojama 60 visiškai baigtų pastatų: Aukštaičių sektoriuje — 20, Sūduvos — 9, Dzūkų — 6, Žemaičių — 25. Sukomplektuotos ir visiškai įrengtos 7 sodybos.

     Visa teritorija užima 175 ha. Ekspozicijų zonoms paskirtas apie 90 ha plotas, dalijamas į keturis pagrindinių Lietuvos etnografinių sričių (Aukštaitijos, Sūduvos, Dzūkijos ir Žemaitijos) sektorius. Į muziejų perkeliami tipiški, autentiški gyvenamieji bei ūkiniai pastatai ir mažieji liaudies architektūros objektai. Tik atskirais atvejais, kai reikalingas pastatas jau visai sunykęs, daroma jo rekonstrukcija iš naujų medžiagų. Pastatai komplektuoti į sodybas su visais jų komponentais: tvenkiniais, želdiniais, būdingomis tvoromis, šuliniais ir kt. Kiekviena sodyba turi pavadinimą, kuris padeda lankytojui geriau suvokti vietovę, iš kurios sodyba paimta. Pvz. dzūkų sodyba turi Rudaminos vardą, žemaičių — Gandingos, Sūduvos — Užbalių ir kt. Sūduvos sodybos aprašymą skaitant, į akis krinta keistoka priežastis, dėl kurios ši (Šunskų apylinkės, Užbalių kaimo) sodyba buvo parinkta. 1918 metais tos sodybos svirne įvyko Lietuvos komunistinių organizacijų pirmoji konferencija, nutarusi savo veikloje vadovautis Rusijos komunistų partijos programa ir ją pritaikyti Lietuvoje. Tokių ir panašių "istorinių" vietų muziejuje yra ir daugiau. Štai "Aukštadvario kalvėje dirbo revoliucionierius pogrindininkas, varęs komunistinę agitaciją. Daujėnų sodybos gryčioje žuvo tarybinis aktyvistas, Venckaus svirne buvo spausdinami atsišaukimai" ir t.t.

     Muziejuje yra vėjo malūnų, aliejaus spaudykla, senoviška smuklė, tarnaujanti kaip užkandinė. Muziejus turi savą liaudies muzikos trupę. Ta trupė, o taip pat kaimo kapelos bei etnografiniai ansambliai iš įvairių rajonų, koncertuoja estradoje po atviru dangum.

     Nors Buities muziejus jau atidarytas, bet statybos darbai jame tebevyksta. Numatoma pastatyti miestelio fragmentą, aukštaičių kaimo "ūlyčią", dzūkų kaimelį, pamario žvejų sodybą ir kt.

NUOTRUPOS

*    Vandens motorinių valčių čempionate Moldavijoje aukso medalius laimėjo kauniečiai R. Matulionis ir A. Šlapikas; V. Matulevičius ir R. Kavaliauskas apdovanoti sidabro medaliais, o E. Jankauskas — bronzos.

*    Kauno "Žalgirio" krepšininkai buvo išvykę į Belgiją. Be parodomųjų susitikimų, jie ten sužaidė 4 rungtynes su stipriausiomis vietos komandomis ir visas laimėjo. "Žalgiris" įveikė Belgijos čempioną "Resingą" 112:101.

*    Šveicarijoje, Berne, įvykusiame pasaulio šaudymo čempionate Vilniaus universiteto studentė Virginija Marcinkevičiūtė laimėjo bronzos medalį. Ji dalyvavo su Sov. Sąjungos rinktine.

*    Vengrijoje vienuoliktą kartą vyko tarptautinės jojimo varžybos. Jose dalyvavo ir lietuviai raiteliai. Pernai laimėję "Nacijų taurę" A. Dapkus, V. Mažeika, G. Seilius ir V. Šleivis šiemet pakartojo pergalę.

*    Kaimo dramos teatras pradėjo rudens sezoną su A. Keturakio "Amerika pirtyje". Artimoje ateityje numatoma statyti D. Urnevičiūtės pjesę "Pagonq" ir J. Grušo dramą "Švitrigaila".

*    Šią vasarą Vilniaus universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis koncertavo Austrijos Salzburgo mieste. Liaudies dainos ir šokiai buvo palydimi lietuvių muzikos instrumentais ir sukėlė didelį žiūrovų susidomėjimą.

*    Estijoje (leidykla "Eesti Raamat") išleido K. Sajos knygą "Ei, slėpkitės!" Iš lietuvių kalbos vertė V. Strikaitienė.

*    Rygoje išleista K. Borutos apysaka "Baltaragio malūnas". Į latvių kalbą vertė A. Sukovskis.

*    Naujasis Valstybinės Filharmonijos koncertų sezonas rugsėjo mėn. pabaigoje pradėtas vargonų muzikos festivaliu. Koncerte pateikta lietuvių kompozitoriaus naujo veikalo premjera — tai J. Juozapaičio simfonija "Rex".