Spausdinti

BR. KRISTANAVIČIUS, S.J.

XXI. “MISIJOS”

     Perėmę "Žvaigždę" iš Šv. Kazimiero Draugijos, tėvai jėzuitai nuo 1926 m. kovo mėnesio pradėjo dėti po vieną ar dvi žinutes iš misijų kraštų, o nuo lapkričio mėn. įvedė net atskirą skyrių — "Kaip išrodo katalikų misijos". Gruodžio mėnesį tas skyrius pavadintas "Marguoju katalikų misijų pasauliu", o 1927 m. sausio numeryje — "Apie katalikų misijas stabmeldžių tarpe". Neturėdamas arba aiškaus plano, arba medžiagos, vasario mėnesį T. Andruška tą skyrių išleido, o naujasis "Žvaigždės" redaktorius T. J. Bružikas jį vėl įvedė gegužės mėnesį. Tas skyrius, pavadintas "Apie katalikų misijas", lapkričio mėnesį buvo perkrikštytas senuoju vardu — "Margasis misijų pasaulis". Jis pasiliko iki 1930 m. gruodžio numerio. Tas skyrius apimdavo 2 ar 3 puslapius ir pateikdavo daug įdomių žinių. Skaitydami tas žinias, tikintieji mielai aukodavo misijų reikalams ir prisidėdavo prie misijų darbo. Labai norėdamas, bet negalėdamas išvažiuoti į Afrikos misijas, T. Bružikas rėmė misijų sąjūdį, kur tik galėjo.

     Besišnekučiuojant jėzuitų klierikams 1930 m. rudenį poilsio metu, nežinia kuriam iš jų kilo mintis steigti misijų laikraštį. Tas planas buvo nagrinėjamas kl. J. Belecko, kl. E. Petrelevičiaus ir kitų. Pasibaigus diskusijoms, vienas klierikas nuėjo pas T. Kipą pasiteirauti, kaip jis priims tą mintį. Jis sutiko ją su entuziazmu. Paskui buvo nutarta leisti propagandinį numerį ir pavadinti jį "Naujųjų Žygių" vardu. "Naujieji Žygiai" buvo išsiųsti visiems "Žvaigždės" skaitytojams. Sekantis planuojamo žurnalo numeris T. Bružiko noru buvo pavadintas "Misijomis". Ir šis "Žvaigždės" priedas buvo išsiųstas susipažinimui visiems "Žvaigždės" skaitytojams. Jo atsakinguoju redaktorium buvo paskirtas T. Bružikas, o faktinuoju — kl. Juozas Beleckas.

Juozas Beleckas, S.J., pirmasis “Misijų” redaktorius.

     Pirmasis "Misijų" numeris išėjo 1930 m. gruodžio mėnesį. Žurnalas buvo didelio formato, 24 gausiai iliustruotų puslapių su kalkiniais viršeliais.

     Ko siekė tėvai jėzuitai, išleisdami šį žurnalą, sako pats redaktorius pirmajame puslapyje. "Tėvai jėzuitai norėtų supažindinti visus Lietuvos katalikus su Bažnyčios reikalais misijų kraštuose. Daugiau. Jie norėtų mūsų katalikus įvesti į gyvą, veiklų darbą už Bažnyčios reikalus misijų kraštuose, jie norėtų šaukti lietuvius į vieną frontą, kad padėtume mūsų tikėjimo šviesos nešėjams tolimuose kraštuose. Kad tokios pagalbos reikia, kad lietuviai yra Bažnyčios pašaukti į tą darbą, kad lietuviai gali čia dirbti, pasistengs šis laikraštis Tamstoms parodyti. Kitos šalys tokių laikraščių turi po keletą, ir skaitytojų — dešimtis tūkstančių! Mūsų tėvynė, žinoma, dar pradeda tą darbą". Savo atsišaukimą į busimuosius "Misijų" skaitytojus klierikas J. Beleckas taip užbaigia: "Tikimės susilaukti iš Tamstų užsakymų ir paramos".

     Gavę pirmą tokios rūšies žurnalą ir paraginimą jį užsisakyti, skaitytojai juo susidomėjo. Pirmajame numeryje jie rado 5 įdomius straipsnius ir 4 puslapius įvairių žinių, sugrupuotų į du skyrius: "Misijų žinios" ir "Nuotrupos". Matyt, kad jiems tas laikraštis labai patiko, nes prenumeratorių atsirado tiek daug, kad nebuvo abejones, jog laikraštis galės eiti be nuostolių. Antrame numeryje pradėta spausdinti įdomi T. E. Drouven, S.J., apysaka jaunimui — "Farmerių vaikai". Ją vertė klierikas Jonas Kidykas, S.J. Toji apysaka 1933 m. buvo išspausdinta atskira knygute. Antrasis numeris yra įdomus dar ir tuo, kad jame įdėtos misijoms aukojusiųjų pavardės. Jos užima visą smulkiomis raidėmis surinktą puslapį. Pirmąjį "Misijų" numerį paruošė redaktorius, padedamas tik kl. E. Petrelevičiaus. Antrame numeryje randame 3 naujus bendradarbius: kl. J. Kidyką, G. D. ir Zenoną Danilevičių. Bet jų skaičius nuolatos augo, ir žurnalas darėsi įvairesnis ir turiningesnis. Pirmų metų pabaigoje "Misijos" sutelkė nemažą bendradarbių būrelį, kuris aprūpino jaunąjį redaktorių įdomiais vertimais iš vokiečių ir prancūzų kalbos. Pats redaktorius, pasirašydamas tai pavarde, tai inicialais, tai Miškų Juozo slapyvardžiu, kartais užpildydavo net pusę žurnalo, nepaisant kad tuo pačiu metu Kauno Jėzuitų gimnazijoje turėdavo kas savaitę apie 20 pamokų. T. Bružikui išvykus į Ameriką, oficialiuoju "Misijų" redaktorium pasirašė T. J. Paukštys, bet laikraščio turinys ir kryptis pasiliko toji pati, nes jį vis redagavo kl. Beleckas.

     Antraisiais metais "Misijos" pasipuošė nauju viršeliu ir praturtėjo nauju skyriam — "Knygos - Žurnalai". Tame skyriuje redaktorius dažniausiai davė trumpas straipsnių santraukas, imdamas žinias iš užsienyje leidžiamų misijų žurnalų. Bet pasitaikė santraukų ir iš lietuviškų žurnalų: "Saleziečių žinių", "Naujosios Romuvos", "Ryto", "Pavasario", "Tiesos Kelio" ir pan.

     Nuo 1931 m. liepos - rugpiūčio numerio "Misijose" įvestas juokų skyrius, dažnai paįvairintas gražiom iliustracijom. Jis buvo mėgstamas ir godžiai skaitomas.

     "Misijų" žurnalą mėgo mokytojai, studentai, karininkai ir valdininkai. Jis praplėtė jų akiratį, praturtino dvasią žiniomis ir suteikė progos naudingam poilsiui. Bet 1935 m. pabaigoje prenumeratorių skaičius siekė tik 5.000.2

     Tarp uoliausių redaktoriaus talkininkų randame Z. Danilevičių, K. Ulvydą, klieriką E. Simašką, A. Liauksminą, Viktorą Kropą, klieriką K. Razminą, St. Tomaševičių, mok. J. Paškevičių, V. Mankeliūną, J. Būgą, Pr. Tamošaitį, J. Mintaučkį ir keletą jėzuitų klierikų. Kai kuriuos ilgesnius vertimus J. Beleckas išleido atskiromis knygutėmis. Štai jų sąrašas:

     Emest Drouven, S.J., "Farmerių vaikai". Pasakojimai iš Brazilijos užkampio. Vertė J. Kidykas, S.J. Kaunas 1933 m., 85 pusl., kaina 0,80 litai.

     Celestino Testore, S.J., "Baisiųjų raudonodžių vadas". Vertė S. Stasiškis. Kaunas 1933 m., 96 pusl., 0,80 lit.

     Anton Huonder, S.J., "Nelauktas kerštas". Vieno riterio išgyvenimas. Kaunas 1935    m. Vertė K. M-tis. 89 pusi., kaina 0,80 lit.

     Juozas Beleckas, S.J., "Palmių pavėsy". Kaunas 1935 m., 232 pusi., 1,00 lit.

     Celestino Testore, S.J., "Tigro iltys". Kaunas 1935 m. Vertė J. Radzevičius. 131 pusi., 0,80 lit.

     W. W. Wiesenbach, S.J., "Indėnų ir farapų lizde". Vertė J. M., 104 pusi., 0,80 lit.

     Celestino Testore, "Tigro iltys", II dalis. Vertė J. Radzevičius ir R. Klumbys. Kaunas 1936    m., 113 pusi., 0,60 lt.

     Tos gražiai išleistos knygelės buvo labai mėgstamos ir godžiai skaitomos.

     Pats "Misijų" žurnalas ir jo leidiniai buvo nemažas kl. Belecko nuopelnas. Bet jam reikia priskirti dar ir kitą — misijų sąjūdį, kuris pastebimas žurnalo kronikose. Taip 1932 m. kovo mėnesį "Misijos" rašė apie "misijų sąjūdžio ženklus": "Misijų klausimu iš lėto pradeda domėtis mūsų visuomenės luomai. Dvasininkai įkūrė sau Unio Cleri misijų sąjungą. Kaip girdėti, kunigai mielai rašosi į tą sąjungą. Net "Panevėžio Balse" prieš Kalėdas tilpo viešas atsišaukimas į Panevėžio vyskupijos kunigus misijų reikalu. Telšių vyskupijoje misijų sąjūdis ima plisti ir visuomenės tarpe. Čia galima kalbėti net apie draugijinį darbą, kuriam vadovauja gerb. kun. kan. Galdikas. Misijų diena visoj Lietuvoj pasižymėjo aukų rinkimu. Mūsų liaudis ir aukštesnieji luomai mielai remia misijas pinigais. Neturėdami kitų misijų sąjūdžio sričių, praktikuojame bent šitą. Kaip girdėti, atskiri asmens kalba net apie misijų sąjungos steigimą Lietuvoje ir platesniu ruožu. Manoma darbas sutvarkyti, patobulinti. Kauno studentai, taip pat, girdėti, daro žygius savo tarpe steigti misijų sekciją. Tai vis puikūs reiškiniai, pirmosios lakštutės. Tikėkimės, kad netolimoj ateity misijų sąjūdis sujudins šalį, ir visi katalikų luomai stos į vieną misijų barą, prisijungdami prie visų katalikiškų šalių misijų sąjūdžio".

     Deja, tas misijų sąjūdis šalies nesujudino, nors misijoms skirti sekmadieniai buvo gražiai švenčiami. "Misijų" žurnale suminėti sąjūdžio ženklai (Misijos, 1932 m. 3, 10 ir 12 nr., 1934 m. 2 ir 10 nr., 1935 m. 4 nr.) yra kuklūs, bet jie liudijo apie "Misijų" redaktoriaus nuoširdžias pastangas. Tačiau jos neliko be atgarsio.

     Nuo 1932 m. "Misijos" tapo Tikėjimo Platinimo Sąjungos organu Lietuvoje. Sąjungos pirmininku buvo paskirtas prel. Povilas Januševičius, o jos sekretorium kl. Juozas Beleckas. "Misijų" redakcija organizuodavo paskaitas įvairiomis misijų temomis ir rodydavo filmus apie misijų kraštus. Jų skelbimai būdavo "Misijų" žurnale, ir parapijų klebonai į juos palankiai atsiliepdavo.

     Pirmasis misijų būrelis buvo įsteigtas Kauno Kunigų Seminarijoje, ir eilė klierikų padėjo "Misijų" žurnalui straipsniais bei vertimais.

     Norėdamas sukelti misijų sąjūdį, "Misijų" žurnalo redaktorius plačiai propaguodavo "misijų dienas" ir aukų rinkimą misijų kraštams. Tur būt, labiausiai pasisekusi "misijų diena" buvo atšvęsta Kauno jėzuitų bažnyčioje 1934 m. spalio 21 dieną. Ta proga vysk. Pr. Būčys laikė pamaldas rytų (rusų) apeigomis, o kl. J. Beleckas pasakė šventei pritaikytą pamokslą. Mokyt. E. Kiškis tam tikslui suorganizavo chorą, o kun. J. Vaišnora, MIC, pamokė mokinius atsakinėti vyskupui slaviškai. Tos rytų apeigų pamaldos buvo pirmos Kaune, ir tėvų jėzuitų bažnyčia buvo pilnutėlė žmonių. Pamaldose dalyvavo ir diplomatinio korpuso nariai. Kauno spauda tą įvykį paminėjo plačiai ir palankiai, išskyrus "Lietuvos Žinias", kurios į tą įvykį atsiliepė piktai. Pamaldų metu surinktos aukos buvo paskirtos Japonijos misijoms.

     Šventųjų Metų (1934) proga Kauno Kunigų Seminarija suruošė Pijaus XI minėjimą ir pakvietė kl. Belecką skaityti paskaitą apie Pijų XI kaip misijų popiežių. Akademijoje dalyvavo visi seminarijos klierikai, arkivysk. J. Skvireckas ir popiežiaus nuncijus A. Arata.3

     Redagavęs "Misijų" žurnalą beveik 5 metus, 1935 m. rudenį Juozas Beleckas išvyko į užsienį studijuoti teologijos ir kruopščiai bei sumaniai redaguojamą žurnalą perleido T. Romualdui Blažiui, S.J.

     T. Blažys, sunaudojęs J. Belecko paliktą medžiagą, tuojau išmetė "Nuotrupų" ir juokų skyrius, bet šiaip laikėsi to paties stiliaus. Pradžioje jis parašė keletą straipsnių ir ilgesnę studiją apie "Jėzuitų valstybę" — Pietų Amerikos indėnų redukcijas, įkurtas XVII pradžioje, o paskui davė tik kitų parašytus straipsnius, daugiausia vertimus. Vertingiausieji tų straipsnių yra apie šv. Pranciškaus Ksavero gyvenimą ir Ugandos kankinius bei T. J. M. Chaumonot, S.J., apaštalavimą Kanadoje. T. Blažio redaguojamas žurnalas darėsi monotoniškas, o apie misijų sąjūdį randame tik vieną žinią, būtent, kaip Kauno Kunigų Seminarijos klierikai atšventė "Misijų dieną". Paredagavęs žurnalą 2 metus, jis perleido jį T. Antanui Bieliūnui, S.J. Beje, reikia dar pridėti, kad T. R. Blažio išleistos 2 knygos — "Tigro iltys" II dalis ir Balduin Rambo, S.J., "Tajo kalno didvyris" — praturtino jaunuomenės knygynus.

     Jei nebūtų parašyta, kad nuo 1937 m. spalio mėn. "Misijų" redaktorium tapo T. A. Bieliūnas, S.J., niekas nebūtų pastebėjęs, jog redakcija perėjo į kitas rankas. T. Bieliūnas aklai sekė T. Blažio pėdomis ir nieko nepakeitė. 1939 m. balandžio mėnesį "Misijų" redakciją jis perleido T. J. Paukščiui, S.J., o šis, atsidavęs "Žvaigždei" kūnu ir siela, "Misijas" redagavo kairiąja ranka ir, įvedęs "Nuotrupų" ir juokų skyrių, 1939 m. lapkričio mėnesį vėl jas grąžino T. Bieliūnui. Atėjus rusams į Lietuvą, ir "Žvaigždę", ir "Misijas" ištiko tas pats likimas. To paties likimo susilaukė ir paskutinieji du jos redaktoriai: sugrįžę be sveikatos iš Sibiro, jie mirė Lietuvoje.

1.1931 m. pradžioje “Misijos” turėjo 1.500 prenumeratorių, o pabaigoje 8.000. Palyg. Kauno Historia domus 1930 m. 3 p., 1931 m.

2 p. 2.1935 m. Kauno Historia domus, 8 p.

3.    Žinios gautos iš T. J. Belecko, S.J.

4.    “Misijos”, 1936 m. 249 p.

     Redakcijos pastaba. Ponas Pranas Nenorta, buvęs Valstybės Saugumo Departamento bendrojo skyriaus viršininkas, nesutiko su kai kuriomis mintimis straipsnyje “Provokatoriai ir sekliai” (“L.L.” š.m. gegužės mėn.). Jo laišką ir straipsnio autoriaus paaiškinimą su atitaisymu įdėjome į “Atgarsių” skyrių liepos-rugpiū-čio numeryje. P. Nenorta ir tuo atitaisymu buvo nepatenkintas, sakydamas, kad ir ten dar ne viskas tiksliai parašyta. Jis nori, kad tas skyrelis, kur apie ji pati rašoma, būtų visai atšauktas. Redakcija, nežinodama, kaip ten iš tikrųjų buvo, p. Nenortos prašymą patenkina.

     Žinokime, kad spausdintas žodis yra tautos išraiška, pagal kuria yra vertinama visa tauta, ir jog ta išraiška kartu yra kasdieninis tautos penas, nuo kurio priklauso jos moralinė ir net fizinė sveikata. Teesie mums spausdintas žodis šventas ir tegul niekas nedrįsta jo netinkamai pareikšti be atsakomybės jausmo.

St. Šalkauskis