Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ


APIE LIETUVIŠKAS PAVARDES

     Lietuvių kalbos ir literatūros instituto toponimikos grupė, kuriai vadovauja filologijos mokslų kandidatas Aleksandras Vanagas, pradėjo sudarinėti "Lietuvių pavardžių žodyną". Šiame žodyne alfabeto tvarka numatoma pateikti visas dabartines lietuvių pavardes. Prie kiekvienos pavardės bus nurodyta, kur toji pavardė yra paplitusi ir kiek iš viso yra tos šeimos pavardžių. Pavardės bus pateiktos sukirčiuotos, paaiškinant ir jų kilmę. Iki šiol jau surinkta apie 200,000 pavardžių kartoteka. Apie tai platesnį straipsnį išspausdino "Gimtasis Kraštas" (Nr. 44, 1874). Kai kurios informacijos apie lietuviškąsias pavardes yra labai įdomios ir jomis norime pasidalinti su "L.L." skaitytojais.

     Lietuviškų pavardžių susidarymo šaknys siekia labai tolimus laikus — XV a. pradžią ir net XIV a. pabaigą, tačiau tikrosios pavardės, kaip mes jas dabar suprantame, pradeda atsirasti tik XVI a. Visas XVII ir net XVIII šimtmetis yra intensyvaus pavardžių formavimosi laikas. Pavardžių susiformavimas baigėsi maždaug XIX a. pabaigoje. Šis pavardžių formavimosi laikotarpis — o jis tęsėsi šimtmečiais — buvo labai nepastovus, audringas ir sudėtingas Lietuvos istorijoje. Tai galima pastebėti ir lietuviškame pavardyne.

     Bene svarbiausias dabartinių lietuvių pavardžių bruožas yra tas, kad pagal kilmę dauguma jų yra nelietuviškos. Kodėl taip atsitiko, paaiškina tas pats Aleksandras Vanagas.

     "Krikščionybė į Lietuvą atėjo per Lenkiją, todėl visi šventųjų vardai, kuriais lietuviai buvo krikštijami, nežiūrint, kurios tautybės jie originaliai buvo, dažniausiai turėjo lenkišką pavidalą. Lietuvių pavardžių susidarymo specifika buvo tokia, kad ne senieji pagoniškieji, o daugiausia svetimos kilmės krikšto vardai buvo tos sėklos, iš kurių vėliau išaugo lietuviškos pavardės. Pvz. iš krikšto vardo Jonas dabar turime per penkis šimtus skirtingų pavardžių. Daugumas jų susijusios su slavų kraštais, o kitos gali būti atėjusios iš vakarų, dažniausiai iš germanų kalbų. Šeimų, turinčių pavardę, išverstą, padirbtą ar kitaip susijusią su krikšto vardu Jonas Lietuvoje yra apie 10,000. Vien Jankauskų Lietuvoje yra per 1100. Daugiau kaip 500 yra Ivanauskų, per 350 Jonaičių, apie 250 Jonušų ir Jašiūnų ir t.t. Gausiai pavardžių yra ir iš daugelio kitų krikšto vardų — iš Motiejaus — apie 410, iš Jokūbo — apie 200 ir t.t.

     Senesniais laikais Lietuvoje labai populiarus vardas buvo Petras, tad nenuostabu, kad pagal gausumą antrą vietą Lietuvoje užima pavardė Petrauskas — per 1200 šeimų. Dažnos lietuvių pavardės susidariusios iš slaviškos kilmės krikšto vardo Stanislovas, Stasys (per 1000 Stankevičių šeimų, per 300 Stankų, per 200 Stanevičių, apie 120 Stasiūnų ir t.t.), iš lotyniškų vardų Povilas (apie 850 Paulauskų, apie 160 Povilionių, per 100 Paulavičių ir t.t.), Urbonas (apie 370 Urbanavičių, per 250 Urbonavičių, apie 80 Urbaičių, apie 60 Urbučių ir t.t.) ir daugelis kitų.

     Lietuvoje žinoma apie 40 tūkstančių skirtingų pavardžių. Kokius du trečdalius jų sudaro tokios, kurios vienaip ar kitaip yra susiję su krikšto vardais.

     Bene dažniausia pavardė Lietuvoje yra Kazlauskas (su variantais Kazlauskis, Kozlovskis ir pan. yra iš viso per 1500 šeimų). Nėra abejonės, kad tai slaviškos kilmės pavardė sietina su lenkų Kozlovskį, baltarusių Kozlouski, rusų Kazlovskij ir pan. Kyla įtarimas, kad daugelis mūsų pavardžių Kazlauskas yra vėlesnės, pagal lenkų Kozlovskį ar pan "išverstos" iš lietuviškų Oželis, Ožiūnas ar kt. Tokių vertimo atvejų pavardžių susidarymo istorijoje žinoma nemaža — pono ar raštininko valia Žvirblis pavirsdavo į Vrublevskį, Avelė — į Baranauską ir kt.

     Labai daug Lietuvoje ir iš svetur atklydusių skolintų pavardžių, t.y. tokių, kurias atnešė Lietuvoje apsigyvenę, o vėliau sulietuvėję, svetimtaučiai. Iš krikšto vardų sudarytos, "išverstos", atklydusios ir kitos nelietuviškas šaknis (ar kamienus) turinčios pavardės dabar vyrauja — jų susidaro iš viso apie 70-75%. Vis dėlto gausu ir lietuviškų pavardžių. Bene dažniausiai sutinkama yra Balčiūnas (apie 900 šeimų). Lietuvoje yra po 550 Kairių ir Žemaičių, per 420 Kubilių, apie 300 Budrių, Miškinių, Šukių šeimų ir kt. Labai įvairios, kartais patrauklios, bet dažniau pašaipios ar net piktokos yra pravardinės kilmės pavardės, kaip: Baltkojis, Juodakis, Didžiulis, Klypa, Pikturna ir kt. Esama ir kitokios kilmės lietuviškų pavardžių — vietovardinių, tautovardi-nių, augmeninių, gyvūninių, amatinių ir pan. Turint dar galvoje, kad pavardės, kilusios iš krikšto vardų, dažnai turinčios lietuviškas tėvavardines priesagas — -aitis, -ūnas, -ėnas, -onis ir kt., yra aiškiai lietuviškos pavardės, galima spėti, kad lietuviškų pavardžių yra apie pusę. Tiesa, ne visada būna aišku, kuri pavardė lietuviška, kuri skolinta, todėl straipsnyje pateiktieji duomenys apie lietuvių pavardžių grupes, jų gausumą ir pan. yra apytikriai. Išėjus žodynui, bus galima susidaryti tikresnį vaizdą apie lietuviškąsias pavardes ir jų kilmę".

EKSPONUOJAMA PROPAGANDA

     Spalio mėn. vidury Kopenhagoje vyko TSRS prekybos ir pramonės paroda. Maždaug ketvirtadalis jos ploto buvo skirta Lietuvos paviljonui, kuriame įruošta lietuviškų knygų ekspozicija. Eksponuojamų knygų tarpe yra savų autorių grožinės literatūros kūrinių, vertimų iš svetimų kalbų (ypač danų rašytojų), bet labiausiai į akis krinta pavadinimai: "Lenininiu kursu", "Apie TSKP ir Tarybų valstybės užsienio politiką" (L. Brežnevas), "Tarybų Lietuva— klestėjimo keliu" (A. Sniečkus), "revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvių ir kovotojų prieš hitlerinį fašizmą atsiminimai, Lietuvos TSR vadovaujančių partinių ir tarybinių darbuotojų knygos apie įvairias respublikos liaudies ūkio ir kultūros sritis" ir t.t. Net Lietuvos skyriaus parodoje svečiams atminimui bus įteikiamos M. Šumausko "Socialistinė Lietuva", J. Maniušio "Tarybų Lietuvos ekonomika ir kultūra" ir kt. Taigi su pasididžiavimu "Tiesoje" (Nr. 237, 1974) aprašoma lietuviškos knygos paroda Danijoje yra tik kitas, eilinis propagandos maišelis komunistiniuose ratuose.

DĖKOJA UŽ BULVES

     TSKP Maskvos miesto komitetas telegrama dėkoja Lietuvos KP Centro Komitetui, o tuo pačiu ir visiems kolūkiams, partiniams ir tarybiniams organams už bulvių pristatymo maskviečiams užduoties įvykdymą pirma laiko. Telegramoje giriamos "aukštos kokybės" Lietuvos bulvės ir linkima respublikos žemės ūkio darbuotojams pasiekti naujų laimėjimų, vykdant valstybinius planus ir socialistinius įsipareigojimus "gaminti ir parduoti valstybei žemdirbystės ir gyvulininkystės produktus".

("Tiesa", Nr. 245, 1974)

DIDVYRĖS PRIZAS NE TAI DIDVYREI

     Š.m. spalio mėn. "Tiesoje" (Nr. 251) skaitome, kad: "Geriausią rezultatą Pakruojo rajone, augindama paršelius, pasiekė "Vilties" kolūkio paršavedžių prižiūrėtoja P. N. Ji apdovanota pereinamuoju Socialistinio Darbo Didvyrės S. Vitkienės prizu.

     Iki šiol P. N. jau gavo iš kiekvienos prižiūrimos paršavedės (kiaulės) po 15 paršelių". Net gyvenant erdvių tyrinėjimo amžiuje, niekaip neįmanoma suprasti, kokiu būdu uolioji kiaulių šėrėją įtaigoja kiaules, kad jos atsivestų po 15 paršelių. Ar tik šį kartą "darbo didvyrės" prizas neatiduotas ne tai didvyrei?