THE LAUGHING POLICEMAN
Filmas susuktas pagal švedų rašytojo Wahloo Sjowall ir jo žmonos Maj romaną, kurį Amerikos filmo pastatymui perdirbo į scenarijų Thomas Rickman, į ekraną įvesdamas įvairias amerikietiškas San Francisco lengvų pramogų vietas. Filmas gana sumaniai surežisuotas Stuarto Rosenbergo. Veiksmas gyvas, vaizdai keičiasi greitai, žinoma, su amerikietiškais automobilių bėgimais ir vijimaisis. Filme yra ir nemaža Intriga. Pradžioje piktadarys šūviais iš automato išžudo visus autobuso keleivius. Ta žiauri scena ir kai kurie pramoginių vietų vaizdai filmą rezervuoja tik suaugusiems. Kai kurios brutalios scenos, kalbos nešvankumas ir miesto landynių rodymas prašoka leistinumo ribas. Tai yra kriminalinis, jokios meniškos vertės neturįs filmas.
THE STING
Kai kurie filmų kritikai, pvz. D. Elliott (“Chicago Daily News”), šį filmą vadina vienu iš dešimties geriausių 1973 m. filmų. Taip pat ir “New York Times” filmų kritikas V. Canby šiltai apie jį atsiliepia, laikydamas jį muzikine komedija, iš kurios pašalintos dainos. Bet mums, lietuviams, filmas atrodo tik šiaip sau kriminalinis vyksmas ekrane iš azartinių lošėjų ir gengsterių gyvenimo. Tiesa jis gerai surežisuotas, talentingi yra aktoriai Paul Newman ir Robert Redford. Ir antriniai aktoriai yra geri jų talkininkai. Filme nėra kokių nors ryškiai nemoralių scenų, kas jau labai geras ženklas šiais laikais, bet vis dėlto jame yra ir žudymų, ir muštynių, ir apgaudinėjimų. Veikalas — iš kriminalinių padugnių gyvenimo. Jie turtingi, dolerius tūkstančiais išlošia ir pralošia, gražiai rėdosi, bet vis tiek tai yra tik nelegaliai pelno ieškančių ir tarp savęs besivaržančių kriminalistų gauja, kurią pagaliau policija sutvarko.
Filme yra išradingumo. Verčiant lyg knygos lapus, atsiveria nauja scenų slinktis ekrane. Veiksmas koncentruojasi į podepresinį laikotarpį (1936 m.) Čikagoje. Pasitaiko ir humoristinių scenų, verčiančių publiką nusikvatoti. Dienraščio “Chicago Sun-Times” kritikas Roger Ebert šį filmą įvertina keturiomis žvaigždėmis ir užbaigia recenziją tokia mintimi: “Gera susilaukti kriminalinio filmo, kuriame daugiau rūpinamasi humoru ir charakteriais, negu žudymais ir krauju”. Jis filmą vadina “stillngiausiu šių metų pastatymu ekrane”. O mes vis dėlto juo taip nesižavėtume. Žinoma, jis neblogas, bet nieko ypatingo nėra, o vietomis net ir brutaliai žiaurokas.
SLEEPER
Čikagoje, Marina rūmuose, vienu metu net visuose trijuose greta esančiuose teatruose buvo rodomas filmas “Sleeper”. Tai savotiškas farsas, vaizduojąs užšaldytą žmogų (Woody Allen), kurį po dviejų šimtų metų atgaivina naujieji mokslininkai. Jis slėpdamasis įsijungia į eilę žmogaus pavidalo mechaninių automatų, tarnaujančių prie stalo, dirbančių virtuvėje, atliekančių namų apyvokos darbus. Kai jis neišpildo moderniųjų žmonių vilčių, norima tą “automatą” suremontuoti. Pamatęs, kaip kitiems remontuojamiems automatams nusukinėjamos galvos, jis pabėga su pasigrobta mergina. Ji jo nekenčia, bet pagaliau įsimyli, ir juodu ima veikti drauge, gelbėdamiesi nuo įvairių pavojų.
Filmas įdomus savo fantastiškumu, pasakiškais namų įrengimais, keistais vežimais ir kitais gyvenimo reikmenimis, net ir drabužių stiliumi. Pagrindinius vaidmenis gerai atlieka Woodi Allen ir Diane Keaton. Filme nėra nemoralių scenų, bet šiaip jis tuštokas. Kas nori praleisti porą valandų fantazijų pasaulyje su geroka humoro priemaiša, gali filmą pamatyti. Reklamose jis dažnai vadinamas: “Meilės istorija dviejų, kurie vienas kito nekenčia. Du šimtai metų ateitin”.
ASH WEDNESDAY
Paramount bendrovės filmas, vaizduojąs šeimos dramą, gyvenimo įtampą, pasibaigiančią skyrybomis. Vidutinio amžiaus Detroito matrona, kurią talentingai vaidina Elizabeth Taylor, susirūpinusi, kad gali prarasti savo jau pagyvenusi vyrą advokatą (jį gabiai vaidina Henry Fondą), pasiduoda “kūno skulptūrai”— grožio operacijai, kuri ją tikrai labai atjaunina, kad negali atsistebėti nei dukra, nei vyras. Ekrane gana smulkmeniškai parodoma toji grožio operacija, kuri, atrodo, gerokai skausminga, tad ne vieną žiūrovę atbaidys nuo tokio žingsnio. Po operacijos ji išvyksta i Šveicariją, kur išauga romansėlis su jaunu vyruku (Helmut Berger). Atvykusi duktė, taip pat per-siskyrėlė, ragina motiną pradėti “naują gyvenimą”, neturėdama iliuzijų, kad tėvas yra susidomėjęs jaunesne. Atvyksta ir vyras, kurio grožio operacija atjauninta žmona vis tiek jau nebeprlriša — jis nueina savais klystkeliais, susidomėjęs jaunesne moteria.
Filmo pavadinimas “Pelenų diena” lyg primena, kad žmogus ir jo gyvenimas yra tik dulkė, nors ekrane švyti aristokratiškai prabangi buitis ir elegantiški žmonės. Filmas vis dėlto įspūdingas, bet skiriamas tik suaugusiems.
DAY OF THE DOLPHIN
Gabusis Mike Nichols, pastatydamas šį filmą, įrikiavo jį, kai kurių didžiųjų dienraščių nuomone, į eilę dešimt geriausių 1973 m. filmų. Jis yra susuktas pagal Robert Merle romaną, kuriam idėją davė dr. J. C. Lilly pastangos išmokyti delfiną tarti angliškus žodžius. Scenarijų paruošė Buck Henry. Filmas ir sukasi apie tą angliškai žodžius tarti pramokytą delfiną. Žinoma, filme girdimi žodžiai yra ne delfino, o elektronų iškreiptas autoriaus balsas. Pirmiausia paskaitos forma filme parodomas delfino gimimas, paskui — kaip jis, nugaišus motinai, buvo rūpestingai didžiuliame akvarijume auginamas, nuolat budint žmogui prie milžiniško tanko ir stebint jo augimą sudėtingais moksliniais aparatais. Delfinas išauga labai gudrus, bet yra pagrobiamas, norint jį išnaudoti blogiems tikslams. Delfinas net priverčiamas nunešti ir prie laivo prisegti magnetinę bombą, kuri pagaliau susprogdina pačius piktadarius.
Filmas gali būti įdomus suaugusiems savo draminiu momentu, vaikams — puikiai ištreniruotais delfinais, o sportininkams — povandeniniais nardymais ir nuotraukomis po vandeniu. Yra gražių, ypač Šveicarijos, vaizdų.
THE SEVEN UPS
Gaila, kad dabar tėra tiek maža gerų filmų. Tie, kuriuose jungiasi vaidybos, muzikos ir fotografijos menai, dabar daugiausia sukasi apie kriminalus, lovą ir žudymus. Ir šis filmas vaizduoja grupę keturių Niujorko detektyvų, kuriems paskirta susekti kriminalistų gaują. Savo šeimose tie detektyvai humaniški, žaidžia su vaikais, tačiau tarnyboje jie griežti, tardomojo nesigaili apmušti. Siekdami sužinoti žudikų vardus, jie net bemirštanti peršautą žmogų ligoninėje gąsdina, laikinai nutraukdami jo gyvybei taip reikalingą deguonį, kad jis išduotų kaltininkus.
Filmo pastatymas ir režisūra — Phil D’Antoni, to paties, kuris pastatė ir “The French Connection”. Tačiau net “New York Times” kritikai šį filmą laiko mažiau pasisekusiu, mechanišku, su menkiau išvystytais charakteriais. Pagrindiniai aktoriai: Roy Schneider (gerai pasirodęs “French Connection” filme) ir Tony LoBlanco (vaidinęs “The Honeymoon Killers”). Jaunesnieji žiūrovai, stebėdami filmą, kartais net aiktelia, kai žmonių ir automobilių pilnomis Niujorko gatvėmis baisiu greičiu lekia automobiliu detektyvai, vydamiesi gengsterius. Tvarkos saugotojai vis dėlto laimi, bet filmas turinio atžvilgiu labai blankus.
BROTHER OF THE WIND
Filmas, kuriuo džiaugsis gamtos mylėtojai ir jaunieji žiūrovai. Švarus su itin sėkmingai nufilmuotais kalnų, vandenų, žiemos ir vasaros vaizdais Kanados Rockies kalnuose, kur miške gyvena atsiskyręs guvus vienišas senukas medžiotojas. Pamatęs iš lėktuvo pašautą vilkę, jis pasiima auginti 4 vilkiukus, kurie prie jo pripranta. Paaugę jie ima vejoti stirnas, atakuoti briedžius, grumtis su lokiu. Labai išradingose nuotraukose parodomos voveraitės, šeškai, bebrų užtvaros, upėtakiai ir kiti gyvūnai, atskleidžiant kai kuriuos jų įpročius, kovos būdus, gyvenimo aplinkybes. Filmas užtrunka netoli pusantros valandos ir praeina kaip gyva, vaizdi, pramoginga gamtos pamoka.
Juozas Prunskis