Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

PRIEVEIKSMIŲ VARTOJIMO KLAIDOS

     MINTIJAI nevartotina vietoj atmintinai. Pvz.: Šį eilėraštį reikia mintinai ( = atmintinai) išmokti. Atmintinai reiškia "turėti atmintyje, sakyti iš atminties". Mintinai reikštų "atlikti kokį nors veiksmą mintimis, mintyse". Pvz.: Aš mintinai (t.y. mintyse) suskaičiavau, kiek čia dalyvavo žmonių. Aš mintinai (t.y. mintimis) peržvelgiau visą savo praėjusį gyvenimą.

     NEIŠPASAKYTAI dėl blogos darybos taisytinas į neapsakomai. Pvz.: Buvo neiš-, pasakytai (= neapsakomai) gražūs rudens vakarai.

     NEUŽILGO yra grynai slaviškos darybos žodis, taisytinas į netrukus, tuoj, greitai. Pvz.: Palauk, neužilgo (= netrukus, tuoj) aš ateisiu.

     PILNAI yra nevartotinas vietoj kaip reikiant, gerai, visiškai. Pvz.: Jis sugrįžo pilnai (=kaip reikiant, gerai) pailsėjęs. Tėvas pilnai (=visiškai) pritarė sūnaus planams.

     SEKANČIAI daugelis vartoja, nusižiūrėję į rusų ar vokiečių kalbą, vietoj taip, šitaip, tokia eilės tvarka ir pan. Pvz.: Į valdybą buvo išrinkti sekantys (=šie) asmenys, kurie pareigomis pasiskirstė sekančiai (= kurie taip pasiskirstė pareigomis). Dalykai programoje išdėstyti sekančiai(=šitaip, tokia eilės tvarka).

     SENAI ir SENIAI yra du skirtingi prieveiksmiai. Pirmasis nusako tam tikrą subjekto požymį, pvz.: Jis senai (=t.y. kaip senis) atrodo. Jis senai (t.y. kaip senis) nukalbėjo. Antrasis žymi laiką, pvz.: Seniai, labai seniai gyveno diedukas ir bobutė.

     VISO — iš viso. Pvz.: Viso (=Iš viso) susirinkime dalyvavo apie 50 žmonių. Viso (= Iš viso) surinkta tūkstantis dolerių. Lietuvių kalboje kilmininkas vienas nėra linkęs prieveiksmėti. Dažniausiai jis prieveiksmėja su prielinksniais, pvz.: be galo, iš tiesų, iš lėto, iš tikrųjų, iš viso ir t.t.

KAI KURIŲ PRIELINKSNIŲ DALELYČIŲ IR JUNGTUKŲVARTOJIMO KLAIDOS

     ANT, be kitų atvejų, vartojamas su kilmininku žymėti vietai ar daiktui, kurių viršuje kas yra, pvz.: Knyga guli ant stalo. Žvirbliai tupi ant stogo. Prielinksnis ant vartojamas ir su veiksmažodžiais pykti, širsti, bartis ir pan., pvz.: Dėl ko tu ant jo pyksti? Tėvas barasi ant sūnaus. Tačiau šis prielinksnis, nusižiūrėjus į kai kurias svetimas kalbas, kartais vartojamas klaidingai. Prieš klaidingą šio prielinksnio vartojimą jau ir Jablonskis ne kartą buvo griežtai pasisakęs. Jau dabar, tur būt, retai kas pasakytų einu ant stoties, gyvenu ant kambario, sėdžiu ant saulės. Bet kartais dar tenka išgirsti tokius posakius: Jis tai patyrė ant savo kailio. Jaunuolis ant tiek smuko, kad pradėjo girtuokliauti. Šiuose sakiniuose prielinksnis ant netinkamai vartojamas. Juos reikėtų taip pataisyti: Jis tai patyrė savo kailiu. Jaunuolis tiek smuko, kad pradėjo girtuokliauti.

     ANOT ir PASAK nereikia tapatinti. Prielinksnis anot vartojamas, kai tiksliai pakartojami kieno nors žodžiai, pvz.: Anot Maironio, nebeužtvenksi upės bėgimo. Prielinksnis pasak vartojamas, kai kieno nors mintis atpasakojama savais žodžiais, pvz.: Pasak Maironio, negalima užtvenkti upės, kad ji nebėgtų.

     ATGAL nevartotinas prieš reikšme. Pvz.: Trisdešimt metų atgal (=Prieš trisdešimt metų) aš atvykau į Ameriką.

     BŪK nevartotinas neva reikšme, pvz.: Jis sakėsi būk (=neva) nieko nežinąs. Petras gyrėsi būk ( = neva) baigęs konservatoriją.

     GI yra dalelytė, ji negali sakinyje eiti jungtuku. Pvz.: Visi buvo linksmi, gi (=o) jis susiraukęs sėdėjo.

     Į su galininku tinka tik apytikriam veiksmo laikui žymėti. Pvz.: Į rytą (t.y. maždaug apie rytą) pradėjo lynoti. Tačiau jis netinka laiko kiekiui nurodyti. Pvz.: Į (=Per) metus jis gauna dešimt tūkstančių dolerių algos. Šiuos vaistus reikia imti tris kartus į ( =per) dieną.

     JOG paprastai vartojamas jungtuko kad vietoje, tačiau juo negalima jungti šalutinių tikslo aplinkybės sakinių. Pvz.: Jie tam žuvo, jog ( = kad)kiti gyventų. Jam pranešk, jog ( = kad) rytoj ateitų.

     KAI TUO TARPU — tuo tarpu, o tuo tarpu. Pvz.: Šiais metais labai gražus pavasaris, kai tuo tarpu (= tuo tarpu, o tuo tarpu) pernai beveik visą laiką lijo. Jis yra labai geras mokinys, kai tuo tarpu ( = tuo tarpu, o tuo tarpu) jo brolis tegauna dvejetukus.

     Priešpriešinio sujungimo sakiniuose nevartojamas jungtukas kai.

     KUOMET nevartotinas jungtuko kai vietoj. Pvz.: Kuomet ( = Kai) atšils, pradės sprogti medžiai. Kuomet ( = Kai) ateisi, aš viską išaiškinsiu.

     LABAI IR LABAI — labai labai. Pvz.: Aš tavęs labai ir labai ( = labai labai) laukiu. Tu mums esi labai ir labai ( = labai labai) reikalingas. Kai norima pabrėžti ko nors dydį, gausumą, reikalingumą, tai užtenka tą patį žodį du kartu pasakyti, bet nėra reikalo tarp jų dėti jungtuką ir (taip yra daroma rusų kalboje). Taip pat jungtukas ir nereikalingas tokiame sakinyje: Ten dalyvavo tūkstančiai ir tūkstančiai ( = tūkstančių tūkstančiai) žmonių.

     PAS nevartotinas priklausymo santykiams reikšti; taip pat nevartotinas su veiksmažodžiais prašyti, klausti, kreiptis, gauti, skolintis. Pvz.: Pas jį yra daug gerų įpročių ( = Jis turi daug gerų įpročių). Paprašyk pas tėvą pinigų (=Paprašyk tėvą pinigų). Reikės kreiptis pas gydytoją ( = į gydytoją). Šią knygą pasiskolinau pas Joną ( = iš Jono). Taip pat nesakytina: Apie tai skaičiau pas Krėvę ( = Krėvės raštuose).

     TUOMET, kaip ir kuomet, yra prieveiksmis ir nevartotinas jungtuko tada vietoj. Pvz.: Kai saulė aukščiau pakyla, tuomet ( — tada) atgaivina visą gamtą.

     VIENOK — tačiau. Pvz.: Nors jis daug turėjo kentėti, vienok ( = tačiau) didvyriškai ištvėrė. Vienok — pagal slavų kalbas sudarytas žodis, vietoj jo yra geriau vartoti tačiau.

     VIRŠ yra sutrumpintas žodis iš viršui ir viršum. Jis sakinyje eina prielinksniu. Pvz.: Kregždės skraido virš bokštų. Tačiau nesakytina: Uždirbau virš šimto dolerių. Šiame mieste gyvena virš milijono žmonių. Šie sakiniai gali būti taip pataisyti: Uždirbau daugiau kaip šimtą (arba: šimtą su viršum) dolerių. Šiame mieste gyvena daugiau kaip milijonas (arba:milijonas su viršum) žmonių.

RUOŠIA AR RENGIA?

     Skaitytojas J.K. klausia, kada vartoti veiksmažodį ruošti, o kada rengti. Ar reikia sakyti, kad mokiniai vakarą ruošia ar rengia? Ar vestuvės ruošiamos ar rengiamos? Ar butas įruošiamas ar įrengiamas?

     Šie du veiksmažodžiai, kai vartojami pavyzdžiuose minėta prasme, yra sinonimai — apskritai bet kurį jų galima vartoti. Šiaipjau ruošti visų pirma reiškia eiti namų apyvokos darbus, o rengti — vilkti drabužiais.