Spausdinti

ANONIMINIS ALKOHOLIKAS

     Esu lietuvis alkoholikas, suradęs blaivybę, lankydamas Alcoholics Anonymous. Su įdomumu perskaičiau apie Alcoholics Anonymous straipsnį šių metų "Laiškų Lietuviams" pirmame numeryje. Čia norėčiau papildyti kai kurias mintis, pateiktas minėtame straipsnyje. Papildymai ribosis daugiausia savais išgyvenimais, ypač nuo nustojimo gerti.

     Alcoholics Anonymous (AA) man padėjo ir padeda būti blaiviu ta prasme, kad mane išmokė gyventi be alkoholio. Šiandien man jau nereikia dėl vienos ar kitos priežasties griebtis stiklelio. Aš jau galiu gyventi normalų gyvenimą, auginti šeimą, dirbti, priimti kritiką ir t.t., nesigriebdamas nei alkoholio, nei protą apdūminančių vaistų. Geriant visa tai buvo labai sunku arba visai neįmanoma. Taip pat šiandien nejaučiu to impulso grįžti prie alkoholio, kurį tada turėjau. Kartas nuo karto prabėga "girtos mintys", bet jos neiššaukia didesnės pagundos pasigerti.

     Kaip tas galvosenos persiorientavimas įvyko, nežinau. Pirmiau man tai labai rūpėjo, nes nenorėjau priimti nesuprantamos programos, bet man buvo pasakyta, kad neturiu analizuoti, o įgyvendinti. Šiandien analizavimas man nėra aktualus. Svarbu tik tai, kad persiorientavau, prašydamas Dievo pagalbos, lankydamas AA susirinkimus, bendraudamas su AA nariais ir kasdien bandydamas įgyvendinti AA principus. Visa tai vykdydamas, aš dar turiu laiko savo asmeniškiems darbams, pomėgiams, socialiniam bendravimui. Apie tai pirmiau galėdavau tik svajoti, bet niekad neturėdavau laiko.

     Straipsnyje buvo pateiktas įdomus klausimas: ar AA reikia lankyti visą gyvenimą? Man į šį klausimą buvo trumpai drūtai atsakyta: ne! Susirinkimus reikia lankyti tik tol, kol nori būti blaivus. Man buvo patarta AA lankyti 30 dienų, o paskui, jei man nepatiks, galėsiu grįžti atgal, iš kur atėjau. Tuo atveju, jie garantavo, mano sielvartas bus vėl man grąžintas. Tai teko patirti, nes kai tik nustodavau lankyti susirinkimus, grįždavau į smuklę, ir mano bėdos būdavo "sugrąžintos".

     Į kitą ten pateiktą klausimą — ar tarp lietuvių yra daug alkoholikų — taip atsakyčiau: lietuvių proporcingai yra tiek pat alkoholikų, kaip ir amerikiečių, t.y. vienas iš trylikos geriančių alkoholį. Amerikiečiai čia įdomiau išsireiškia. Jie sako, kad iš trylikos "socialiai" geriančių yra vienas alkoholikas. Būčiau linkęs manyti, kad lietuviuose šis alkoholikų skaičius dar aukštesnis — gal vienas iš dešimt. Taip manau, kad esu girdėjęs susirinkimuose ir pokalbiuose su AA nariais, kad žmonės, kurie daugiausia negeriantį verčia gerti yra tie, kur patys tą problemą turi. Tai minčiai pritaria ir eilė National Council on Alcoholism reklamų televizijoje.

     Taip pat niekur kitur nebuvau taip įkyriai iškamantinėtas apie atsisakymą išgerti, kaip lietuvių pobūviuose, ypač privačiuose. Amerikiečiui vieną ar du kartus pasakai ne, ir tave palieka ramybėje, bet lietuviai nori sužinoti visą tavo praeities fizinės ir protinės sveikatos istoriją. Aname straipsnyje buvo teisingai pastebėta, kad lietuviai į atsisakantį gerti žiūri, kaip į individą, kuris '"ne visai tvarkoje". Teko nugirsti, kad tai lietuviško vaišingumo ženklas. Bet National Council on Alcoholism tokį "vaišingą" šeimininką vadina "pusher", t.y. duoda jam tokį pat vardą, kaip ir narkotikų pardavinėtojui.

     AA mažai pasinaudoja tiek lietuviai, tiek amerikiečiai, tiek kitų tautybių žmonės. Priežastis labai paprasta: AA yra tiems, kurie jos nori, o ne tiems, kuriems jos reikia. Būdamas alkoholikas, aš pats paskutinis iš visų sužinojau, kad toks esu. Kiti prieš dešimtį metų man siūlė ieškoti pagalbos, bet aš pats tik prieš penkerius metus pradėjau tą klausimą "svarstyti". Šiandien matau, kad man AA reikėjo prieš dešimt metų, bet aš įstojau tik prieš trejus metus — tada, kai to norėjau.

     Baigdamas noriu pastebėti, kad perskaityti minėtą straipsnį man buvo didelis malonumas, nes daug ten pateiktų minčių iki šiol tekdavo skaityti tik anglų kalba. Tikiu, kad, jei ne lietuviai alkoholikai, tai bent jų šeimos pasinaudos tais dvidešimt klausimų, pateiktų to straipsnio gale. Šiandien galima rasti pagalbos tiek alkoholikams, tiek jų šeimoms. Alkoholikai eina į AA susirinkimus ir mokosi gyventi be alkoholio, o alkoholikų žmonos (arba vyrai, jei žmona yra alkoholikė) lanko Alanon susirinkimus, mokydamiesi sugyventi su alkoholiku, ypač jei pastarasis dar tebegirtuokliauja. Jau yra ir lietuvių, lankančių tiek AA, tiek ir Alanon.