Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENE
PROPAGUOJAMOS “MODERNIŠKOS” JUNGTUVĖS IR VARDYNOS
Kaune pereitais (1973) metais buvo 3500 vestuvių ir gimė 5500 kūdikių. Taip rašo "Kultūros barai" (Nr. 4, 1974 m.). Didelė rakštis komunistų partijos akyje yra tai, kad, nežiūrint visos ateistinio auklėjimo, grasinimų ir draudimų programos, didžioji dalis jaunavedžių po civilinės metrikacijos formalumų atranda progą susituokti kurioje nors bažnyčioje, o kūdikiai tebekrikštijami kunigų bažnytinėmis apeigomis.
Kad bent kiek sumažėtų religinių iškilmių trauka, stengiamasi kuo prašmatniau įrengti civilinių vedybų biurų patalpas, prailginti, iškilmingiau atlikti pačias metrikacijos ceremonijas, o kūdikio krikštynų vietoje, suruošti Vardynas — kūdikio vardo oficialų užregistravimą specialioje įstaigoje.
Iki kokio kraštutinumo tas lenktyniavimas su bažnytinėmis apeigomis nueina, liudija vieno, paties iškilmingiausio ir naujausio civilinės metrikacijos — vedybų skyriaus, įsikūrusio restauruotoje Kauno rotušėje, aprašymas minėtame "Kultūros barų" numeryje.
Sutikti durininko prie pagrindinio rotušės įėjimo, vestuvininkai patenka į erdvų fojė. Fojė vestuves pasitinka ceremonmeisteris. Paimami dokumentai ir žiedai, supažindinama su santuokos ceremonialu. Laiptais kylama į antrą aukštą, į laukiamąją salę, kur vestuvininkams groja 11 muzikantų orkestras. Muzika palydi besituokiančius į aktų įrašų salę — čia tvarkomi dokumentai. Iš čia atsiveria durys į didžiąją santuokos registracijos salę. Gaudžia vargonai, žiba auksiniai šviestuvai, salės sienos ir lubos ornamentuotos, visur atitinkami baldai, sienos nišoje aukuras su Meilės ugnimi. Ilgas kilimas veda per visą salę prie stalo, kur besituokiančių laukia vienas iš metrikacijos skyriaus vadovų — vedėjas ar jo pavaduotojas, apsirengę ceremonijų rūbais, ir visuomenės atstovas, dažniausiai miesto tarybos deputatas. Už jų ant sienos kilimas su LTSR herbu. Ant stalo valstybės vėliavėlės, gėlių vaza su puokšte kalijų. Čia atliekamas iškilmingai santuokos registracijos aktas: patvirtinami santuokos dokumentai, užmaunami jaunavedžiams žiedai, persegamas jaunosios simbolinis vainikėlis ir jaunojo atlapo gėlytė.
Kitos durys atsiveria vėl į laukiamąją salę, kur jaunavedžius pasitinka muzikantai. Laiptais leidžiamasi į pirmą aukštą, bet jau į kitą rotušės galą, 5 antrojo įėjimo fojė. Čia įrengta vieta pasveikinti jaunavedžius šampano taure. Vestuvių transportas nuo pagrindinio rotušės įėjimo jau būna pervažiavęs prie antrųjų durų ir čia laukia jaunavedžių.
Pasiskaičius tokį pasakišką aprašymą, kyla mintis, kad Kauno ir apylinkių jaunuoliai jau vien dėl to ceremonialo galėtų sugalvoti tuoktis... Žinoma, kaip ir visur, kasdieninis gyvenimas gerokai skiriasi nuo pasakos. Aukščiau aprašytosios vestuvės vyko per iškilmingą restauruotosios rotušės atidarymą ir dar šiek tiek po jo. O kas atsitiko, kai praėjo sausis (šį mėnesį metrikacijos skyrius pradėjo veikti)? Štai pasiskaitykime: "Praėjo sausis — pirmasis menuo naujoje aplinkoje, stojo vasario pradžia ir eilinio penktadienio popietės ar šeštadienio ryto vestuvės. Kaune jau visai nebe tokios. Pagrindinio rotušės įėjimo durys uždarytos, ceremonmeisteris virto žmogumi, pasiteiraujančiu besituokiančiųjų pavardžių, paprašančiu dokumentų ir žiedų. Laukiamojoje salėje, kur grodavo muzikantai, ant grindų padėta magnetola be pertraukos groja iškilmingai graudžią muziką. Net didžiojoje santuokos salėje vargonai tyli... Ceremonmeisteris savo gražiąją lazdą palieka užkištą savo kabinete už rūbų kabyklos, muzikantai kažkodėl irgi nedžiugina akies, lyg koks susivėlęs žmonių ir instrumentų kamuolys, o ir pagrindinių santuokos registratorių iškilmingieji rūbai palikti spintoje...
Tame pačiame rotušės pastate įsikūręs ir skyrybų arba ištuokos registracijos skyrius. Santuoką nutraukiančiųjų skaičius nemažas. Vien tik sausio mėnesį Kaune įregistruota 141 ištuoka (jungtuvių buvo 217). Toje pačioje fojė pildomi ir pareiškimai santuokai registruoti, čia pat "smalsių akių smaigstomi laukia išsituokiantieji". Skyrybų beieškančių porų maišymasis kartu su jaunavedžių pulku, vargu suteikia reikiamo iškilmingumo į šeimyninį gyvenimą bežengiantiems.
Vardynų salė irgi įrengta restauruotoje rotušėje. Tačiau "salė stovi tuščia, sausio mėnesį įvyko tik dvejos iškilmingos vardynos, nors Kaune per tą laiką užregistruota 531 naujagimis". Kyla klausimas, kodėl ta nauja, iškilminga ir puošni įstaiga tokia nepopuliari? Atsakymą duoda tas pats straipsnis: "Pasirodo, vardynų nenori tėvai". Tėvų priežastys įvairiausios — nenori nešti naujagimį į didelius žmonių susibūrimus, kūdikis užregistruojamas pirmąjį po gimimo mėnesį, tai neverta rengti vardynas, kai dokumentai sutvarkyti ir t.t.
Reiškia, puošnūs rūmai ir dirbtinės ceremonijos nėra dar tas tikrasis atsakymas, pritraukiąs žmones šiomis įstaigomis domėtis ir naudotis. "Deja, Kauno vestuvių ir vardynų biuras su tuo savo standartiniu vardu yra tikras apsišaukėlis. Pavadinimu jis ir teturi ką bendro su vestuvėmis ir vardynomis", priekaištauja "Kultūros barai".
Vestuvių ir vardynų biuro darbuotojai tikisi, kad ateityje tokie biurai išaugs į Jaunavedžių salonus, kuriuose besituokiantieji galės gauti visus patarimus — pradedant mediciniškomis žiniomis, baigiant apsirengimo nustatymu, puotos ruošimo patarimais ir kitokiomis smulkmenomis. Gal tada jaunieji nebeieškos santuokos palaiminimo bažnyčiose, o plaukte plauks į vedybų biurus...