Skylių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J./ Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
NETAISYKLINGI POSAKIAI BEI ŽODŽIŲ DERINIAI
KAS LIEČIA, KAS LINK — kai dėl, jeigu kalbėsime, kalbant apie... Pvz.: Kas liečia mane ( = Kai dėl manęs, dėl manęs, kalbant apie mane), tai gali būti visiškai ramus. Kas link tavo darbo ( = Dėl tavo darbo, kai dėl tavo darbo), tai aš visai nesirūpinu.
KNYGA LIETUVIŲ KALBOJE — knyga lietuvių kalba. Pvz.: Jis parašė knygą lietuvių kalboje ( = lietuvių kalba). To poeto kūrinius aš skaičiau anglų kalboje ( = anglų kalba).
KREIPTI DĖMESĮ KAM — kreipti dėmesį į ką. Pvz.: Šioje mokykloje estetiniam auklėjimui ( = į estetinį auklėjimą) kreipiamas didelis dėmesys.
KURIAM (TAM) TIKSLUI ir KURIUO (TUO) TIKSLU nereikėtų painioti. Pirmasis pasakymas tiks tada, kai nurodome kieno nors paskirtį. Pvz.: Kuriam tikslui (t.y. kam) atnešei tą daiktą? Kai kalbame apie kieno nors buvimą, atvykimą ir pan., vartojame antrąjį pasakymą. Pvz.: Kuriuo tikslu (t.y. ko) jis atvažiavo? Tuo tikslu jis pas mus atvyko.
LAIKAS NUO LAIKO — kartas nuo karto, kartais, retkarčiais. Pvz.: Laikas nuo laiko ( = Kartas nuo karto, retkarčiais) jis parvažiuodavo namo. Mokytojas turėtų laikas nuo laiko ( = kartais, retkarčiais) patikrinti mokinių žinias.
LAIKE PAMOKOS — pamokos metu, per pamoką. Pvz.: Laike pamokos ( = Pamokos metu, per pamoką) nereikia išdykauti.
LAIKYTI KĄ UŽ KĄ — laikyti ką kuo. Pvz.: Visi jį laikė už gerą žmogų ( = geru žmogumi). Kai kurie sportą laiko už niekų darbą (=niekų darbu).
METAI IŠ METŲ — kasmet, kiekvienais metais. Pvz.: Metai iš metų ( = Kasmet, kiek-vieneriais, kiekvienais metais) viskas eina geryn.
METŲ BĖGYJE — per metus. Pvz.: Manau atlikti šį darbą metų bėgyje (=per metus). Konstrukciją laiko bėgyje geriausia yra keisti į prieveiksmį ilgainiui. Pvz.: Laiko bėgyje (=Ilgainiui) visi tie nemalonumai pranyks.
NESIRŪPINTI APIE KĄ — nesirūpinti kuo. Pvz.: Keista, kad yra tėvų, kurie nesirūpina apie savo vaikų ateitį ( = vaikų ateitimi). Apie mane ( = manimi tai gali nesirūpinti. Veiksmažodis rūpintis valdo tik įnagininką, o ne junginį apie ir galininką.
NEŠTI ATSAKOMYBĘ — būti atsakingam, atsakyti, prisiimti atsakomybę. Pvz.: Mes visi nešame atsakomybę ( = Mes visi esame atsakingi) už jaunimo auklėjimą.
NETURĖTI KĄ — neturėti ko. Tiesioginio objekto galininkas, pakeitus jį valdantįjį veiksmažodį neigiamuoju, virsta tiesioginio objekto kilmininku. Šis reiškinys būdingas baltų, taip pat ir slavų kalboms. Pvz.: turiu pieštuką — neturiu pieštuko, skaitau knygą — neskaitau knygos, valgau obuolį, nevalgau obuolio ir t.t.
Tačiau nereikia užmiršti dalies kilmininko — jį valdo abu: ir neutralus, ir neigiamas veiksmažodis. Pvz.: turiu pinigų — neturiu pinigų, pagavau žuvų — nepagavau žuvų, mokausi kalbos — nesimokau kalbos ir t.t.
NUKREIPTI Į KĄ — pasiųsti į ką, pas ką. Pvz.: Visus tuos prašymus nukreipkite ( = pasiųskite) į mūsų įstaigą. Mokytojas tą mokinį nukreipė į direktorių (=nusiuntė pas direktorių).
NURODYTI Į KĄ — nurodyti ką. Pvz.: Jis nebijojo nurodyti į visus mano trūkumus (=visus mano trūkumus).
NUSIKALSTI PRIEŠ KĄ — nusikalsti kam. Pvz.: Alkoholikai nusikalsta ne tik prieš šeimą (=šeimai), bet ir prieš visuomenę ( = visuomenei).
NUSIMANYTI KAME, KUR — nusimanyti apie ką, išmanyti ką. Pvz.: Solistas gerai nusimano ir dainavime, ir vaidyboje (=ir apie dainavimą, ir apie vaidybą). Jis jau puikiai nusimano šiame darbe (= puikiai išmano šį darbą).
NUSTATYTI PAGAL KĄ — nustatyti iš ko. Pvz.: Pagal kokius duomenis ( = iš kokių duomenų) tu nustatei jo pajėgumą?
Taip pat taisytinas pasakymas nuspręsti pagal ką. Pvz.: Pagal tai (=Iš to) galima spręsti, ar jis bus tinkamas šiam darbui.
NUSTEBINTAS KO — nustebintas kuo. Veiksmažodis stebinti (kaip ir stebėtis) reikalauja įnagininko linksnio. Pvz.: Mes buvome nustebinti jo nuoširdumo (=jo nuoširdumu). Esu nustebintas tokio jųdviejų panašumo (=tokiu jųdviejų panašumu).
PAMIRŠTI APIE KĄ — pamiršti ką. Pvz.: Autorius pamiršo apie vieną įdomią detalę ( = vieną įdomią detalę). Nereikia pamiršti ir apie jo gyvenimo sąlygas ( = jo gyvenimo sąlygų).
PATIRTIS AUKLĖJIME — auklėjimo patirtis. Pvz.: Mokytoja turi didelę patirtį auklėjime ( = didelę auklėjimo patirtį). Yra tikrai nuostabi jo patirtis vadovavime (=jo vadovavimo patirtis).
PO ANTRAŠTE — antrašte. Pvz.: Neseniai iš spaudos išėjo knyga po antrašte "Lietuvių dialektologija" ( = antrašte "Lietuvių dialektologija"). Žurnale buvo įdomus striapsnis po antrašte "Mūsų uždaviniai" (=antrašte "Mūsų uždaviniai").
PRAŠAU ATSIŲSKITE, PRANEŠKITE — prašyčiau atsiųsti, pranešti. Liepiamosios nuosakos konstrukcija su įterpiniu prašau nevartotina ne tik kalbos, bet ir mandagumo požiūriu. Tačiau viršininkų raštuose greta griežtų įpareigojimų (įpareigoju, įsakau, pavedu ir t.t.) visiškai tinka nurodymai: prašau atsiųsti (ne atsiųskite), prašau pranešti (ne praneškite). Bet jeigu nesi griežtas viršininkas, o tik nori ko nors mandagiai paprašyti, tai galima vartoti, pavyzdžiui, tokias konstrukcijas: Prašyčiau man siuntinėti Jūsų redaguojamą žurnalą. Prašyčiau man pranešti, kiek Jums esu skolingas.
PRIE GERIAUSIŲ NORŲ — kad ir labai norėčiau, kad ir labai norėdamas. Pvz.: Ir prie geriausių norų ( = Kad ir labai norėdamas) negalėsiu šiandien atvykti.
PRIEITI IŠVADOS — prieiti išvadą, prieiti prie išvados. Veiksmažodis prieiti valdo arba galininką (prieiti ką), arba kilmininką su prielinksniu (prieiti prie ko). Pvz.: Priėjau Vokietijos sieną. Priėjau prie Vokietijos sienos. Tačiau nesakoma: Priėjau Vokietijos sienos.
PRIE KO ČIA — kuo čia dėtas. Pvz.: Prie ko čia aš (=Kuo čia aš dėtas)? Prie ko čia toji tavo pastaba (=Kam čia toji tavo pastaba)?
PRIIMTI UŽ PAGRINDĄ — priimti pagrindu, priimti kaip pagrindą. Pvz.: Yra pasiūlymas priimti šią rezoliuciją už pagrindą ( = pagrindu, kaip pagrindą).
PRIKLAUSAU DRAUGIJAI "VILTIS" — priklausau "Vilties" draugijai. Nusakant įvairius objektus bei reiškinius kartu su jų tikriniais vardais, pastarieji išreiškiami nederinamojo pažyminio kilmininku.