FRANCESCO PETRARCA

I

Tą, kuri guodžia mano širdį, kartą

Išvydau aš, kai vienišas sėdėjau
Svajodamas; pakilęs jon artėjau,
Išbalęs, kad pasveikinčiau, kaip verta.

Ir ji, supratus, kaip kenčiu, iš karto
Mane tokiu skaidriu šypsniu nuliejo,
Jog pats Jupiteris suklupt turėjo,
Nors kaip ginkluotas rūstautų ir bartų.

Ji veik praėjo, bet sunku man buvo
Priimt iš laimės jos žodžius brangiuosius,
Tą šviesą, kur iš josios žvilgsnio sruvo.

Dabar, tą sveikinimą prisiminęs,
Tiek džiaugsmo ir vilties širdy nešuosi,
Jog blanksta vargas ir širdies kankynės.

II

Kai aš menu žavumą jos beribį —
Jos veidą, kurs dangaus palaima švito,
Jos žodį, angelo balsu sakytą
Ir tebeaidintį man iš aukštybių:

Žinau, užgesus būtų man gyvybė,
Jei ji, kilniausią, iš pasaulio kito
Atskriejusi anksti ryte neaplankytų,
Kol ryto spinduliai dar nesužibę.

Pasveikinimas mielas, tyras, šventas!
Širdingai lenkias ji, kad išklausytų,
Kaip gūdžiai mano kančios išgyventos.

Bet štai, vos saulė spindulius pabėrė,
Vėl gręžiasi ji link pasaulio kito,
O akyse jai ašaros dar žėri.

 

III

Zefyras, mums pavasarį grąžinęs,
Žiedais vėl žaidžia lankose, laukuos.
Čia kregždės, ten lakštutės paupiuos,
Dažai balti ir iš dangaus mėlynės.

Laukus ir pievas meiliai atgaivinęs,
Jupiteris vėl dukterį paguos.
Kas gyvas ilgis meilės, ieško jos,
Vien meilė aidi iš vandens, laukų, žydrynės.

Tik man, deja, sunki dejonė kyla
Dangun dėl meilės ir vilties pas tą,
Kuri jas nunešė į amžių tylą.

Kas man tos giesmės, ta gamtos puota,
Ponių žavi malonė, kur prabyla
Širdim — manoji tyruos ištremta.

IV

Lakštingala treliuoja taip jausmingai
Dėl draugo ar vaikų gal prarastų.
Ir klausos dangūs tų saldžiu aidų,
O žemėj liūdesys į širdį stringa.

Pernakt kartoja skundą ji graudingą,
Priminus man, kas mirtinai skaudu,
Ir kad suklydau tardamas anuo metu,
Jog angelo nelies strėlė mirtinga.

Kaip greit pralaimi laime patikėję!
Tos skaisčios akys, švietusios skaisčiau,
Nei saulė, žemę liūdesiu nuliejo.

Ir kai keliu tuo eiti aš turėjau,
Pro ašaras ir skundą pamačiau,
Koks trumpas džiaugsmas, kaip jis greit praėjo.

Išvertė A. Tyruolis