Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS

IŠMOKIME PAGALIAU LIETUVOS HIMNĄ!

     Argi mes jo nemokame? Šiaip taip mokame, bet pirmuosius himno žodžius taisyklingai pasakytų ar pagiedotų gal tik kokia 10% visų mūsų tautiečių. Teko pastebėti vartojant net keletą pirmojo sakinio variantų:

     1.    Lietuva, tėvynė mūsų, tų didvyrių žemė.

     2.    Lietuva, tėvynė mūsų, tu didvyrių žeme.

     3.    Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žemė.

     Visi šie trys variantai yra netaisyklingi. Turi būti taip:

     Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme! Vadinas, čia turi būti ne vardininko, bet šauksmininko linksniai, ne tėvynė, bet tėvyne, ne žemė, bet žeme. Šauksmininko linksnis (žeme) kaip tik gražiai rimuojasi su žodžiu semia:

     Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme!

     Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.

     Kai himną gieda minia žmonių, tai tos linksnių klaidos ne taip ryškiai pastebimos, bet jos labai ryškiai "rėžia ausį", kai himną gieda solistas ar solistė. Net ir kai kuriuose vadovėliuose, skirtuose lituanistinėms mokykloms, yra buvę netaisyklingų mūsų himno variantų, bet dabar Švietimo Tarybos leidžiamuose vadovėliuose jau visur taisyklingai rašoma (pvz. S. Jonynienės "Tėvų nameliai brangūs", 173 psl., arba A. Tyruolio "Ten, kur Nemunas banguoja", 96 psl.).

     Aplamai kai kurie, ypač dainininkai, vengia šauksmininko ir jo vietoje vartoja vardininką, pvz. mergele - mergelė, sesele -seselė ir pan. Gal jie mano, kad vardininko linksnyje tokie žodžiai yra skambesni? Bet nereikėtų iš mūsų kalbos stumti šauksmininko ir jį keisti vardininku, nes tai būtų tik paprastas kalbos skurdinimas.

PRATURTINKIME SAVO KALBĄ

     Jau rašėme apie mūsų tarmėse užtinkamus vaizdingus posakius su žodžiais ausys ir akys, dabar pateiksime tokių posakių su žodžiu burna.

     Lietuvių kalbos tarmių frazeologiniai žodžių junginiai, kurių semantinį pagrindą sudaro žodis burna, dažniausiai apibūdina neigiamus žmonių bruožus, bet ne visuomet. Tų junginių perkeltinė reikšmė daugiausia siejasi su veiksmažodžiais, pvz.: burną traukti (girtuokliauti), burną aušinti (veltui, tuščiai kalbėti) ir pan. Tik vienas kitas jų pakeičia prieveiksmį, rečiau būdvardį, o dar rečiau daiktavardį, pvz.: lyg iš vienos burnos (visi iš karto, vienu metu), saldžia burna (labai godžiai, labai noriai), pilna burna (sotus), burnos aušinimas (tuščias kalbėjimas) ir t.t.

     VIENA BURNA PRISIDĖJO — vienu valgytoju daugiau: Kad nebūtų viena burna prisidėjusi, tai maisto būtų užtekę.

     BURNA UŽDARYTA BUVO — nieko nesakė, tylėjo: Kol jis buvo gyvas, mano burna buvo uždaryta, bet dabar jau galiu pasakyti.

     NEGRAŽIĄ, PRASTĄ BURNĄ TURĖTI — negražiai, nepadoriai kalbėti: Jis būtų nieko sau vyras, tik turi labai negražią burną.

     PATI BURNA ŽIOJASI — nori kalbėti, sunku susilaikyti nekalbėjus: Buvau nutaręs tylėti, nieko nesakyti, bet kad pati burna žiojasi.

     PILNA BURNA: sotus: Kad pilna burna, tai ir nevalgai.

     BURNOS AUŠINIMAS — tuščias kalbėjimas: Kas iš tų šnekų — tik bereikalingas burnos aušinimas.

     IŠ KITO BURNOS PAIMTI — iš kito išmokti, kito žodžius kartoti: Tai ne jo nuomonė, jis tai iš kito burnos paėmė.

     IŠ TAVO BURNOS Į DIEVO AUSĮ — kad įvyktų taip, kaip tu sakai: O kad būtų iš tavo burnos į Dievo ausį.

     IŠ ŽMONIŲ BURNOS SURANKIOTI — surinkti ką nors, pvz. pasakas, mįsles; dainas užrašyti: Tai yra tikros liaudies dainos, iš žmonių burnos surankiotos.

     LYG IŠ VIENOS BURNOS — iš karto, vienu metu: Žmonės lyg iš vienos burnos sušuko.

     NĖ BURNOS NEATVERTI — nepasakyti nė žodžio: Jis visą vakarą nė burnos neatvėrė, gal pyksta dėl ko nors.

     NUO SAVO BURNOS NUTRAUKTI — ko atsisakyti, taupyti: Kai vaikus leidi į mokslą, tai dažnai reikia ir nuo savo burnos nutraukti.

     DIDELĘ, PLAČIĄ BURNĄ TURĖTI — daug kalbėti, ko nereikia: Jis labai plačią burną turi, verčiau su juo nesusidėk ir paslapčių nepatikėk.

     PRIE BURNELĖS PIRMASIS — labai mėgstąs išgerti: Prie darbo jis paskutinis, bet prie burnelės pirmasis.

     SVETIMOS BURNOS NEUŽKIŠI — kito žmogaus nenutildysi: Tegul šneka — juk svetimos burnos neužkiši.

     ŽODĮ IŠ BURNOS IŠTRAUKTI — sunkiai prakalbinti: Jis toks nedrąsus, jam kiekvieną žodį reikia iš burnos ištraukti.

     BURNĄ ATVERTI, ATIDARYTI — prakalbėti: Kad atidarė burną, net baisu klausyti. Jis visą laiką kalbėjo, aš nė burnos negalėjau atverti.

     BURNĄ IŠLENKTI — išgerti: Jis dar toks jaunas, bet jau moka burną išlenkti.

     BURNĄ IŠSIPLAUTI — gražiau, padoriau kalbėti: Išsiplauk burną, bent prie mažų vaikų kalbėdamas.

     BURNĄ LAIKYTI — tylėti, neišpasakoti: Laikyk burną — neišduok tos paslapties.

     BURNĄ (Į VALIĄ) PALEISTI — negražiai kalbėti, bartis, šaukti: Kai jis burną paleidžia į valią, tai net baisu klausytis.

     BURNĄ UŽČIAUPTI, UŽDARYTI — nutilti, tylėti: Užčiaupk burną, matai, kad jis klauso. Ji tokia pleputė, per dieną burnos neužčiaupia.

     KITAM BURNĄ UŽČIAUPTI — nutildyti: Aš tam biaurybei užčiaupsiu burną, jau pakankamai mane prišmeižė.

     Į BURNĄ KEPTI KARVELIAI NEATLEKIA — be jokių pastangų nieko negausi: Turi trupučiuką pasistengti, juk nė vienam kepti karveliai į burną neatlekia.

     Į BURNĄ DĖTI — valgyti: Buvo tokie blogi metai, neturėjom ko į bumą dėti.

     NĖ Į BURNĄ NEIMTI — negerti, negirtuokliauti: Jis buvo didelis girtuoklis, bet dabar nė į burną neima.

     PYRAGAS BURNĄ IŠGADINA — pertekliuje žmogus genda: Kai vargingai gyveno, jis buvo labai malonus žmogus, bet dabar, matyt, pyragas jam burną išgadino.

     AR SU TA PAČIA BURNA VALGAI? — taip sakoma negražiai kalbančiam: Kaip negražiai tu pliauški, ar su ta pačia burna ir valgai?

     PILNA BURNA VALGYTI, ĖSTI — godžiai valgyti, ėsti: Tur būt, tas vaikas labai išalkęs — žiūrėk, kaip pilna burna košę valgo. Matai, kaip tas arklys pilna burna avižas šveičia.

     VISA BURNA — iš visos gerklės: Vaikas visa burna kažko suriko, eik pažiūrėti, ko jam reikia.

     BURNOJE TIRPSTA — labai skanus: Koks skanumėlis tų pyragų — tirpsta burnoj.

     DAUG BURNŲ TURĖTI — daug valgytojų būti: Dabar, darbymety, bus daugiau burnų, tai reikės didesnio katilo sriubai virti.