Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
ADOMAS GALDIKAS
Literatūros, meno ir kritikos žurnale "Pergalėje", skyriuje "Iš praeities", įdėtas Pauliaus Galaunės straipsnis "Adomą Galdiką prisiminus".
Straipsnio autorius Paulius Galaunė yra grafikas, muziejininkas ir lietuvių liaudies meno tyrinėtojas. Dar nepriklausomoje Lietuvoje įkūrus M. K. Čiurlionio galeriją, o taip pat Valstybinį muziejų, buvo paskirtas jų vedėju. P. Galaunė surinko daug M. K. Čiurlionio paveikslų, buvusių pas privačius asmenis Lietuvoje arba išvežtų į užsienį. Daug nusipelnė, begarsindamas Lietuvos meną. 1937 m. suruošė lietuvių liaudies meno parodas Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. P. Galaunė buvo pirmųjų bažnytinio meno parodų pradininkas ir vienas iš pirmųjų bažnytiniam menui remti ir globoti d-jos steigėjų. Sausio mėn. 25 d. atšventė savo 85 metų jubiliejų.
Savo straipsnyje "Adomą Galdiką prisiminus" jis duoda gan įdomių žinių iš menininko gyvenimo. Jis rašo, kad su juo susipažinęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą Stiglico dailės mokykloje — Petrapilyje. Ten jie sudarė ketveriukę: Petras Rimša, Vilius Jomantas, Juozas Zikaras ir pats Paulius Galaunė.
Adomas Galdikas buvo įsigijęs grafiko specialybę, bet grįžęs po Pirmojo pasaulinio karo į Lietuvą, pradėjo studijuoti tapybą, kurioje buvo nepaprastai kūrybingas. Tapydamas daugiausia pasidavė savo meninei vidinei nuojautai, o meno pagrindinių žinių ieškojo literatūroje.
Kai kurie A. Galdiko darbai buvo nupirkti projektuojamam pirmam Lietuvos Meno muziejui, tuo laiku vadintam "Meno rūmais". Į šių rūmų kūrimo talkininkų gretas įsijungė ir A. Galdikas. Keliaudamas po Žemaitiją, jis pririnko įvairių meniškų medžio dirbinių ir padarė labai daug piešinių — stogastulpių, koplystulpių ir kt.
M. K. ČIURLIONIO TAKAIS ...
Tarp daugybės Lietuvos kraštotyrininkų darbų, rodytų elektromechanikos technikumo aktų salėje Vilniuje, buvo du aplankai, kuriuos straipsnio autorius A. Stravinskas pavadina "Čiurlionio takais..
Vienas iš jų A. Nedzelskio paruoštas į-žymių vietų lankymo planas po Druskininkų apylinkes, kurias jaunystėje mėgo lankyti M. K. Čiurlionis. Šis darbas gan kuklus, bet būdingas M. K. Čiurlionio gyvenimui ir jo subtiliam gamtos pajautimui: Druskonio ežerėlis, "Mergelių akys", žaismingas Ratnyčėlės čiurlenimas, rūkuose paskendęs Raigardo slėnis, didingas Nemuno vingis. Viskas primena M. K. Čiurlionio pėdas. Autorius sako, kad dažnai tai, kas M. K. Čiurlionio kūryboje atrodo fantastiška, pasakiška, atkeliavo į jo kūrinius iš tikro gyvenimo.
Antrasis aplankas kraštotyrininkės E. Ravickienės. Tai per daugelį metų kruopščiai surinkta medžiaga iš M. K. Čiurlionio mokymosi Plungės orkestro mokykloje, jo lankymosi Rietave, prie Gondingos "pilalių" ir kitose vietose. E. Ravickienė neabejoja, jog ši nuostabi gamta ugdė ir lavino menininko vaizduotę, kūrybines jėgas ir įnešė indėlį į tolimesnį M. K. Čiurlionio kūrėjo kelią. ("Pergalė". Nr. 5)
“HIMNĄ SAULEI GIEDOJĘS”
Tai antroji knyga apie M. K. Čiurlionį, išspausdinta rusų kalba. (Pirmoji buvo išspausdinta 1970 m. M. Etkindo, pavadinta "Pasaulis kaip didelė simfonija"). "M. K. Čiurlionio kūryba — didingas himnas gamtai, kosmosui, žmogaus dvasios polėkiui", rašoma knygoje, kurios viršelyje grafinis M. K. Čiurlionio portretas. Knygos autorius F. Rozineris joje vaizdžiai pasakoja skaitytojui dailininko ir kompozitoriaus gyvenimą, nagrinėja daugelį jo darbų, o taip pat aprašo Lietuvos praeitį, prastų žmonių kūrybą, gamtą ir žmones. Daugiausia knygoje vietos skiriama paskutiniesiems kūrybingiausiems Čiurlionio gyvenimo metams. Knyga suskirstyta į vienuolika skyrelių. Kiekvienam duotas poetiškas pavadinimas. Tekstą pagyvina titulinės, paties Čiurlionio pieštos, raidės. Leidinyje įdėta 16 spalvotų reprodukcijų. ("Literatūra ir menas", Nr. 27)
PAGERBĖ POVILĄ VIŠINSKĮ
Vilniaus V. Kapsuko universiteto lietuvių literatūros katedroje buvo paminėtos 100-tosios P. Višinskio gimimo metinės. Docentas A. Sprindis nušvietė naujus P. Višinskio veiklos duomenis, pailiustruodamas nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis. Katedros nariai aplankė buvusio kultūrininko kapą Rasų kapinėse ir padėjo gėlių.
LENKŲ KALBA KNYGA APIE LIETUVIŲ LITERATŪRĄ
Lenkas Zygmunt Stoberski išvertė į lenkų kalbą "Lietuvių literatūros istoriją". Knyga turi 231 puslapį. Tai pirmas tokio pobūdžio ir apimties leidinys Lenkijoje, kuris pateikia labai daug žinių apie lietuvių literatūrą.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą lietuvių literatūros vertimų sąrašą į lenkų kalbą sudarė tik 7 pavadinimai. Po karo, tarp 1945-1973 m., į lenkų kalbą išversta 25-kių pavadinimų knygos. Taigi, stengiamasi stiprinti kultūrinius ryšius. ("Pergalė", Nr. 5)
“PONAS TADAS” LIETUVIŠKAI
Tai jau trečiasis lenkų poeto Adomo Mickevičiaus poemos "Pono Tado" vertimas į lietuvių kalbą. Šį kartą vertė dviese: V. Mykolaitis-Putinas ir Justinas Marcinkevičius. Redagavo Justinas Marcinkevičius.
Šis trečiasis vertimas, perkeltas į- dabarties erdvę, gyvai atkuria individualią žmogaus širdies dramą, o ypač jausmų ir išgyvenimų skalę, kuri siejasi su gimtojo krašto sąvoka. Poetas, netekęs tėvynės, ant "Paryžiaus grindinio" sukūrė šią poemą, iš savo sielvarto ir ilgesio sujungęs romantiko vizijos įkvėptumą ir realistinio apčiuopiamumo galią:
"Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą,
Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,
Kas jau tavęs neteko..
TRUMPAI
* Leidykla "Vaga" išleido šių metų "Poezijos Pavasario" knygą. Knyga iliustruota lietuvių grafikų darbais, skiriama Pergalės prieš fašistinę Vokietiją 30-mečiui bei kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio 100-tosioms gimimo metinėms paminėti.
* Šakių rajone iš 150 laiškininkų — tik 32 vyrai. Nusiskundžiama, kad laiškininko krepšiai negražūs, labai nepatvarūs ir greitai suplyšta. Uniformas gauna pasiūtas pagal vieną matą, nors laiškininkės įvairaus amžiaus ir ūgio. Moterims, norinčioms atrodyti tvarkingoms, labai retai tai pasiseka. ("Tiesa", Nr. 160)
* Lietuvoje per šešis mėnesius nuskendo 271 žmogus. "Tiesoje" rašoma, kad per gegužę ir birželį nuskendo 116 žmonių, iš jų 71 besimaudydamas. Girtavimas — pagrindinė nelaimių vandenyse priežastis. Vien šiais metais per šešis mėnesius nuskendo 140 neblaivių. Tai daugiau kaip pusė visų aukų. Liepos mėn. pirmą savaitgalį prigėrė 15 asmenų: 12 vyrų (daugumas buvo neblaivūs) ir trys moksleiviai.
* "Ateistinis auklėjimas, vykdomas per mokslo metus, neturi nutrūkti ir vasarą" — taip rašo "Tarybinis mokytojas". Nors Tarybų Sąjungos Konstitucija nevaržo žmogui tikėti ar netikėti, mokyti savo vaiką poterių ar ne, tačiau komunistų partija nesilaiko jos nuostatų. Partija įtaigoja mokytojus, kad šie vasaros atostogų metu turi palaikyti glaudžius ryšius su tėvais ir rūpintis, kad į bažnytininkų pinkles nepatektų nė vienas vaikas. Taip elgdamasi komunistų partija neleidžia mokytojui pailsėti net vasaros atostogų metu. Ji nori, kad mokytojai net per atostogas tarp moksleivių skleistų ateistinę propagandą. Komunistinėje santvarkoje nei mokytojas, nei mokinys neišleidžiamas iš akiračio nė vienai minutei.
RESPUBLIKINĖ DAINŲ IR ŠOKIŲ ŠVENTĖ
Šventė prasidėjo penktadienį, liepos mėn. 18 d. septintą valandą ryto, kai vilniečius prižadino 83-jų pučiamųjų instrumentų orkestrai, vienu metu visose miesto srityse užgrodami prikeltuvių maršą.
Liepos 19 d. Vilniaus gatvėse pasirodė šventės kviesliai. Jie, susėdę į puošnias karietas arba ant žirgų, kartu su kaimo kapelų muzikantais ir dainininkais, atkeliavusiais iš įvairių Lietuvos vietų, kvietė vilniečius į Vingio parką, kuriame turėjo įvykti Dainų šventė.
Šių metų šventė buvo kitokia, negu praėjusios. Jau liepos mėn. 17 d. iš visos Lietuvos miestų ir kaimų į Vilnių atvykę meno grupės Dainų šventės proga pagerbė lietuvių literatūros ir meno klasikus. Prie jų atminimui pastatytų paminklų įvyko literatūros ir liaudies muzikos koncertai. Vėlai vakare prie Salomėjos Nėries paminklo suskambo jos poezijos posmai, kuriuos skaitė klaipėdietė I. Kairienė. Sodelyje, kur gyveno lietuvių literatūros klasikė Žemaitė, koncertavo Vilniaus mokytojų namų liaudies instrumentų orkestro grupė. Netoli Kristijono Donelaičio paminklo grojo Druskininkų kaimo kapela.
"Žalgirio" stadione vyko tautiniai šokiai, kaimo kapelų bei įvairių orkestrų pasirodymai. Šokiai pradėti, šokėjams aikštėje išrašant žodžius "Pergalė" ir "LTSR 35".
Vingio parke buvo Dainų šventė, iš kurios į "Žalgirio" stadioną buvo atnešta šventinė ugnis ir užkurtas Šokių dienos aukuras.
Pirmieji šokiai buvo "Iškilmingas treįinis", "Šventinė polka", "Pakeltkojis", "Blezdingėlė", "Rugučiai". Jauniausieji šventės dalyviai — darželinukai pašoko "O-pa-pa", "Sėjau rūtą", "Viens du trys". Jiems pritarė moksleiviai, paįvairindami programą "Šelfiniu" ir "Tilčiuku".
Vingio parke, tarp daugelio harmonizuotų lietuvių ir rusų liaudies dainų, buvo atlikta M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina "Ant kalno gluosnys". Dainuojant šią dainą, dainininkai buvo filmuojami. Šios dainos scenos bus panaudotos dokumentiniam filmui apie M. K. Čiurlionį, kurį ruošia Lietuvos kino studija, prisimenant 100-tąsias šio genialaus kompozitoriaus ir dailininko gimimo metines.
Šiai šventei buvo ruoštasi penkerius metus. Iš maždaug 300 tūkstančių Lietuvos saviveiklininkų būrio atrinkta daugiau kaip 33 tūkstančiai dainininkų, šokėjų ir muzikantų.
Didžiausia grupė iš apygardų buvo iš Kapsuko — 1300 dalyvių. Tarp miestų — Vilniaus grupė su 5800 dalyvių.
Dainų šventės varžybose dalyvavo 337 grupės iš 39 apygardų ir 9 miestų. ("Tiesa", liepos mėn.)
BIRBYNĖS
Dainų šventės ansamblių vakare vienu metu grojo beveik šimtas birbynininkų. Birbynė — tai dailus riestu galu vamzdelis.
Senovės Lietuvoje birbynės buvo daromos iš šiaudų, nendrių, plunksnų, karklo žievės ir medžio. Visos jos šio šimtmečio pradžioje baigė nykti ir buvo žinomos tik kaip piemenų muzikos priemoė. Šiandien jos vėl pradeda plisti tarp muziką mylinčių žmonių.
UKMERGĖS MIESTUI ŠIEMET 750 METŲ
Savaitraštyje "Literatūra ir menas" rašoma, kad kai kurie istorikai teigia, jog kunigaikštis Dausprungas 1225 m. pastatęs ant Šventosios kranto pili. Aplink pilį pradėjęs kurtis Vilkmergės miestas, kuris po Pirmojo pasaulinio karo pavadintas Ukmerge. Per miestą žygiavo švedų ir Napoleono kariuomenės, o taip pat praūžė 1831 ir 1863 m. sukilimai. Mieste šiandien gyvena 25 tūkstančiai gyventojų.
750 m. miesto įkūrimo sukakčiai paminėti skulptorius Vaclovas Krūtinis ant didžiulio akmens sukūrė architektūrinį darbą: merginos veidą su dviem grėsmingais vilkais iš šonų ir datomis "1225-1975". Lietuvių ir rusų kalbomis iškalė "Ukmergė". Šis kūrinys primena legendą: kartą medžiojant Tautvilui, Mindaugo brolio Dausprungo sūnui, pasibaigusios vilyčios. Medžiotojus užpuolė vilkai. Atrodė, kad nebėra vilties išsigelbėti. Tada iš miško iššokusi daili mergina, susišaukusi vilkus ir su jais dingusi miške.
Tautvilas šį atsitikimą papasakojęs tėvui Dausprungui, kuris pasakęs, kad tai buvo Vilkmergė. Tam įvykiui atminti, toje vietoje jis liepė pastatyti pilį.
ATEINANČIAIS METAIS KRAŽIŲ MOKYKLA ŠVĘS 360 METŲ ĮKŪRIMO JUBILIEJŲ
Kražiai — vienas seniausių Žemaitijos miestų. Jų vardas jau buvo žinomas Mindaugo laikais. Šiandien Kražių praeitis saugoma ne tik kiekvieno žemaičio širdyje, bet ir turtingame muziejuje, kuris įkurtas senosios Kražių mokyklos bendrabutyje. Šioje mokykloje mokėsi gerai žinomi žmonės: S. Stanevičius, D. Poška, L. Jucevičius, broliai Juškos ir daug kitų, kurie buvo lietuvių kultūros ir literatūros pradininkai.
Savaitraštyje "Literatūra ir menas" nutylima, kad ši mokykla buvo įsteigta jėzuitų, į kurią iš visos Žemaitijos rinkosi jaunuoliai siekti aukštojo mokslo.
SURASTAS ŽEMAITIŠKOS GRAMATIKOS RANKRAŠTIS “KALBRĖDA LEŽUWE ŽEMAITYSZKA”
Ilgus metus mokslininkai manė, jog šis rankraštis dingęs. Jį buvo parašęs Kretingos bernardinų vienuolis Simas Grosas, vokiečių kilmės. 1835 m. jo parašyta gramatika buvo atiduota spausdinti, bet dėl nežinomų priežasčių pasiliko rankraštyje. Šį rankraštį pasisekė surasti viekšniečiui Stasiui Liškevičiui.
Vienos kelionės metu Kazlų Rūdoje jis taip pat užtiko didelę retenybę, istorikams dar nežinomą, sukilėlių vado Tado Kosciuškos atsišaukimą su jų priesaika, datuota 1794 m. Šiuos radinius Stasys Liškevičius atidavė Lietuvos TSR Mokslų Akademijai. Pats S. Liškevičius yra didelis knygų mylėtojas ir jų rinkėjas.
BALTASPARNĖS GRAŽUOLĖS
Žuvinto ežere šiemet išsiperėjo daug gulbių. Ežero vakariniame pakraštyje, o taip pat seklios Dovinės vandenyje, plaukioja dideli būriai jauniklių.
Gulbės iš Žuvinto plinta po visą Lietuvą. Gaila, kad ne visur gulbės gali apsigyventi dėl vietinių gyventojų, poilsiautojų bei įvairių lankytojų netinkamo elgesio. Nuo jų nukenčia jų jaunikliai ir lizdai. Kai kur gulbes persekioja vaikai, kitur medžiotojai.
Augininkų ežere, netoli Simno, gulbes išbaidė vietiniai paežerės gyventojai vien už tai, kad gulbinas žnaibė prie lizdo lindusius paauglius ("Tiesa").
LIETUVOS TSR ŽURNALISTU SĄJUNGA
Prie Lietuvos TSR Žurnalistų sąjungos įsteigtas naujas kūrybinis skyrius. Šio skyriaus žurnalistų tikslas rašyti liaudies švietimo klausimais. Pirmininku išrinktas Tarybinio mokytojo" redaktorius Petras Želvys.
KAS MINUTĖ ŠALDYTUVAS
"Tiesa" giriasi, kad Alytuje šaldytuvų gamykloje kas minutė pagaminamas šaldytuvas, kurio vardas "Snaigė".
Mums nesuprantama, kodėl, užpirkus šaldytuvą besilankantiems giminaičiams, tenka laukti metus arba dvejus, kol jį gaus, jeigu jis pagaminamas per minutę...
ZARASUOSE VASAROJO DAUGIAUSIA RUSAI
Zarasų vasarviete per šešerius metus pasinaudojo 333 tūkstančiai vasarotojų. Dažni svečiai buvo maskviečiai ir ypač leningradiečiai. Vietiniai gyventojai lietuviai turėjo užleisti rusams vasarotojams savo 26 vasarnamius. Juose galėjo sutilpti vienu metu 120 žmonių. įdomu, kurgi kiti tūkstančiai pasidėjo, kai tuo tarpu 22 hektarų stovyklavietė dar tik planuojama.
IŠSAMŪS ŽODŽIU PAAIŠKINIMAI:
Dūmoti — leisti dūmus.
Grūdinti — barstyti grūdus.
Lopšinė — lopšio kaimynė.
Skilandis — pro skylę lendantis.
Šaunus — akimis šaudantis.
Baladė — ilgai trunkantis beldimasis.
Pakalikas — kalvio padėjėjas.
(Iš "Šluotos")
NEŠVARŪS MAUDYMOSI BASEINAI
"Tiesa" rašo, kad Vilniuje pavyzdinė namų sritis Lazdynai, kuri rodoma turistams, dar labai patraukia kiekvieno lankytojo akį nevalyvumo ir aplaidumo pėdsakais. Rašoma, kad prie "Erfurto" restorano esančiam baseine plūduriuoja vandenyje nuo saldainių popieriukai, pagaikščiai, kažkieno įmestas nebaigtas kramtyti riestainis. Baseino dugnas nusėtas nuorūkomis ir popieriaus gniūžtėmis.
"Tiesa" ragina, kad baseino prižiūrėtojai, o taip pat ir Lazdynų gyventojai, turėtų perspėti ir sudrausti teršėjus.
Peršasi išvada, kad baseinas nenaudojamas maudymuisi, o suprojektuotas tik pasirodymui — komunistinei propagandai.
PALANGOS VASARVIETĖ
Gegužės pirmoje pusėje Lietuvoje, Baltijos pajūryje Palangoje, jau buvo šilta. Įprastinis kurortinio laikotarpio atidarymas kasmet įvyksta birželio mėn. 6-8 dienomis. Šiemet vasarotojai Palangą užplūdo daug anksčiau. Kai kurie išdrįso net pasimaudyti.
"Tiesa" rašė, kad šiemet vienu metu sanatorijos, poilsio namai ir vilos priims 25 tūkstančius svečių. Maždaug tiek pat žmonių įsikurs ir pas vietinius Palangos gyventojus. Keli tūkstančiai poilsiautojų galės apsigyventi stovyklavietėse ir palapinių miestelyje. Taip pat vienu metu bus galima priimti apie du su puse - tris tūkstančius auto-turistų, kuriems pasistatyti automobilius aikštelės įrengtos už Palangos centro. Visuomeninio maitinimo įmonės vienu metu galės pamaitinti net 67 tūkstančius poilsiautojų.
Šiuo neįtikėtinai dideliu poilsiautojų skaičiumi ir jų aptarnavimu net pati "Tiesa" abejoja ir rašo: "Tiksliausiai į pasisekimą atsakys prasidedantis poilsio sezonas".
• Altoona - Johnstown vyskupijos laikraščio "Catholic Register" tiražas paaugo iš 6,500 iki 40,000.
• Tarptautinis misiologijos kongresas įvyks spalio 5-12 d. Romoje. Jį organizuoja popiežiškas Romos miesto universitetas drauge su Tautų evangelizacijos kongregacija.
• Vietnamo pabėgėliams, esantiems Eglin aviacijos bazėje, Floridoje, katalikų šalpos organizacija pasiuntė 10,000 dol. vertės drabužių ir kitų reikmenų.
• Opus Dei — įtakingo tarptautinio tikybinio sąjūdžio — steigėjas ir pirmininkas prel. Josemaria Escrivera de Balanguer mirė širdies ataka Romoje. Opus Dei, išsiplėtęs 73-se kraštuose, turi 60,000 narių. įsteigtas 1928 m. Ypač įtakingas pasidarė Ispanijoje.
• Leningrado stačiatikių metropolitas Nikodimas aplankė popiežių Paulių VI ir su juo kalbėjosi pusę valandos. Metropolitas Nikodimas buvo atvykęs į Vatikaną pasitarimams su vyskupais ir teologais.